Pamirškite spalvas: susipažinkite su augalų faktūra

Spalvos yra labiausiai pastebimas ir aiškiausiai identifikuojamas aplinkos elementas. Tačiau yra ir kitų svarbių dalykų, kurie yra ne mažiau svarbūs – tai forma, aukštis, faktūra. Sodų dizaineriai dar kalbėtų apie statiką, dinamiką ir dar daugiau elementų. Tačiau šiandien pabandysime paprastai paaiškinti, kas yra augalų faktūra.

Kas yra augalų faktūra

Augalo faktūra yra iš esmės augalo paviršius. O paviršius gali būti pats įvairiausias:

pūkuotas, dygliuotas, švelnus, slidus, gruoblėtas, aštrus, gležnas, sausas ir t.t.

Augalų faktūra

Ryškus pavyzdys, kur spalvos niuansinės (nuo švelniai rausvos iki tamsios purpurinės), o augalų faktūra kontrastinga. Londonas, nuotr. L.Liubertaitė

Pagalvokite ir įvardinkite dar bent penkis augalų paviršius, ir pamatysite, kokia nuostabi gali būti faktūrų įvairovė. Įdomu tai, kad mūsų fantazija veikia kuo puikiausiai: geriausiai faktūras galime suvokti jas palietus, pačiupinėjus ir pan. Tačiau tai visai nebūtina, nes ir pasižiūrėję galime įvertinti. Todėl augalų faktūra daro mums poveikį, net jei jų fiziškai neliečiame.

Dar įdomu tai, kad skirtingos augalo dalys turi kitokią faktūrą. Gražiausias pavyzdys – rožė. Jos kotas dygliuotas, lapai glotnūs ir žvilgantys, o žiedlapiai neįtikėtino švelnumo. Be to, keičiantis metų laikui, gali pasikeisti ir augalo faktūra. Pavyzdžiui, augdamas miskantas turi tik lapus, vėliau rudeniop išleidžia purias ir švelnias šluoteles, tačiau vėlų rudenį ar žiemą jos praranda savo švelnumą ir tampa tokios dygiai pasišiaušusios.

Pasižiūrėkime dar keletą tipiškos faktūros pavyzdžių.

Platūs blizgantys lapai

Tipiška – melsvė, pavėsio augalų karalienė. Stambūs augalo lapai dažnai įrėmina gėlyno pakraštį. Melsvė puikiai kontrastuoja su daugeliu kitų struktūrų, tokių kaip ažūrinė lapija, smailūs lapai ar švelnios gėlės. Melsvė yra patikrintas ir nebrangus pasirinkimas, jei reikia stambios faktūros augalo. Pasirinkę rūšį banguotais lapais, turėsite dar vieną faktūros požymį. O jei pasirinksite melsvės veislę su kietais mėsingais lapais, greičiausiai ir sraigės jos neįkąs. Plačius lapus taip pat turi šaukščiai, gaurės, bergenijos.

Bergenija, Augalų faktūra.

Platūs mėsingi bergenijos lapai – aiškiai išreikšta augalų faktūra. Nuostabus dekoratyvinis pavėsio augalas. Nuotr. L.Liubertaitė

“Debesėlis” – ažūrinė laja

Tipiškas – smidras. Augalas lapai, panašūs į gijas, tarsi prašosi būti liečiami. Lapija ypač gražiai atrodo žiūrint iš arti, suteikia sodui judėjimo įspūdį, tačiau nepersistenkite. Per daug plunksninės tekstūros lapų atrodys kaip išsklidusi dėmė. Būtent smidrui, kad išsiskirtų jo lapų struktūra, labiausiai reikia kontrastingų kaimynų.

Smidro augalų faktūra tokia lengvutė, kad visas krūmas atrodo tarsi jam reikalinga atsvara. Nuotr. L.Liubertaitė

Smidro augalų faktūra tokia lengvutė, kad jam reikalinga atsvara: aiški kita faktūra arba sodri spalva. Nuotr. L.Liubertaitė

Kiti panašaus vizualinio efekto augalai yra gludai, kosmėjos, gubojos, astrai (smulkiažiedžiai), didelis pasirinkimas dekoratyvinių žolių.

Lapai su pūkeliu

Tai – vilnotoji notra. Augalai pūkuotais lapais dažniausiai būna pilki, jie kilę iš šiltesnio klimato šalių, kur turėjo išsaugoti sukauptą drėgmę.

Vilnotoji notra

Pūkuota vilnotoji notra derinyje su vėlyviais dar labiau išryškina savo švelnumą. Nuotr.L.Liubertaitė.

Švelnus notrų paviršius paverčia šiuos augalus patraukliais, nepaisant to, kad pilki lapai išnyksta sode; be to, jie nuostabiai paryškina kitus augalus. Dėl savo formos ir pūkuotos faktūros angliškai notra vadinama „ėriuko ausimis“.

Minkšti ir smailūs

Tai žoliniai augalai, pas mus vis dar vadinami skirtingai: smilginiai augalai, dekoratyvinės žolės ir pan. Anksčiau tokio tipo augalų Lietuvoje nebuvo įprasta auginti, todėl tokią faktūrą daugiausia atstovavo viendienių lapija. Dabartinės apželdinimo tendencijos (daugiau čia) atnešė į Lietuvą ir galybę dekoratyvinių žolių pasirinkimo, tad judančiam, siūbuojančiam efektui išgauti tikrai pasirinksite, tai įvairios viksvos, eraičinai, smailiažiedžiai lendrūnai, rykštėtoji sora ir kt.

Dekoratyvinės žolės

Išraiškingos dekoratyvinės žolės – minkšta augaų faktūra; jai taip pat reikalinga atsvara. Londonas. Nuotr. L.Liubertaitė

Dekoratyviniai žoliniai augalai ne tik išsiskiria forma, bet ir suteikia sodui garsą bei judesį. Nė vienas kitas augalas nežaidžia su šviesa taip intriguojančiai. Dideli šių augalų plotai padarys įspūdį, taip pat galite įterpti žolinių augalų tiesiog tarp kitų žydinčių augalų. Puikus sprendimas – pagyvinti dekoratyvinius spygliuočius, kurie metų bėgyje nesikeičia ir tampa šiek tiek nuobodūs, prie jų pasodinant dekoratyvinių žolių.

DYGLIUOTI AUGALAI

Apie spygliuotą faktūrą nekalbame – ir taip aišku, kad pušys ir eglės tai turi. Tačiau dygliuoti gali būti ir žoliniai augalai, pavyzdžiui, bandreniai ir zundos.

Jei norite augalo, kurio lapų faktūra būtų graži pati savaime, rinkitės į usnį panašius augalus.

dygliuotas Miškinis karšulis

Jį pamatysite iš toli – miškinis karšulis pasižymi ne tik aukščiu, bet ir dygliuota augalų faktūra.

Daugelis usnių nėra ypatingai patrauklios, bet bandreniai ir pajūrinės zundos atrodo puošniai tiek žydėjimo metu, tiek peržydėję. Plieno mėlynumo spalva yra dar vienas privalumas. Kad pajustumėte tropikų dvelksmą, dekoratyvinėje lysvėje galite pasodinti artišoką. Šis augalas turi smailias adatėles ir plačius lapus. Pumpurus galite naudoti maistui, jei tik nepagailėsite žiedų, kurie vėliau pražysta.

MĖSINGI IR GLOTNŪS LAPAI

Šilokai ir kiti glotnių, plačių lapų sukulentai, tokie kaip šilropė, kalankė, vaškuolė, turi lapiją, kuri atrodo tarsi nuvaškuota ir nublizginta. Tokie augalai kilę iš karštesnio klimato regionų, todėl ne visi prisitaikę augti lauke mūsų sąlygomis.

Sukulentams būdinga mėsinga augalų faktūra, nes tokiu būdu jie ilgiau išsaugo vandenį. Nuotr. L.Puodžiūtė

Sukulentams būdinga mėsinga augalų faktūra, nes tokiu būdu jie ilgiau išsaugo vandenį. Nuotr. L.Puodžiūtė

Tačiau daugelis mėsingų sukulentų, kurie dažnai auginami alpinariumuose, pasižymi būtent tokia faktūra. Jie ne tik subalansuoja aštrius lapus, be ir auga siauromis rozetėmis, taip kurdami kontrastą ir vieni kitus paryškindami.

SVARBUS PATARIMAS

Spalvos yra geriau pastebimos negu augalų faktūra. Todėl jei norite pabrėžti faktūrą, nesirinkite ryškių augalų spalvų. Jos išblaškytų dėmesį, o faktūros liktų tarsi nepastebėtos.

Geriausia pasirinkti: arba panašių spalvų koloritas ir drąsūs kontrastingi faktūrų deriniai, arba atvirkščiai: panaši faktūra, bet skirtingos ryškios spalvos.

Atkreipkite dėmesį, kad garsieji baltieji sodai, kuriuose dominuoja iš esmės tik žalia ir balta, labai gerai matosi faktūrų žaidimas. Tokie sodai atrodo tikrai ypatingai, nes grožis juose subtilus ir nekasdieniškas. Tas pats galioja ir kuriant kitokių dominuojančių spalvų sodus, jei tik spalvos nepermuša faktūrų dominavimo.

Tuo labiau kad augalų faktūra tampa ypač svarbi, kai kuriamas pavėsio kampelis. Ar turite tokių pavėsingų vietų sklype? Tada aktualu ir jums. Šešėlį toleruojantys augalai dažniausiai nežydi arba žydi blankiomis, neryškiomis spalvomis, žiedeliai paprastai būna maži ir nedominuojantys (daugiau apie žydinčius pavėsio augalus).

O įvairios žalios faktūros pasirinkimo pavėsiui tikrai yra: nuo spygliuotų kukmedžių ir juvelyriškų buksmedžių iki plačialapių melsvių ir blizgančių bergenijų.

Save

Save

Save

Save

Save

Rekomendacijos iš Emedelynas.lt

Left Menu Icon
Krepšelis