Ką ir kada pasisėti, kad turėtumėt žalumynų ištisus metus

Žalumynai užauga visi vienu metu, salotos apkarsta nespėjus jų suvalgyti, o antroje vasaros pusėje jų išvis nebeturite? Patarsime, ką ir kada sėti, kad žalumynų savo sveikoms ir skanioms salotoms turėtumėte visus metus.

PIRMIEJI ŽALUMYNAI PAVASARĮ

Daigai. Daiginti galite visą žiemą, tačiau ir ankstyvą pavasarį, kol daržas tuščias, daigintos sėklos puikiai papildys jūsų šeimos racioną. Tai paprastas būdas gauti natūralių vitaminų bombą. Be to, skanūs ir traškūs saulėgrąžų, ridikėlių, lapinių burokėlių, liucernų daigai suteiks jūsų patiekalams to šviežio pikantiško skonio, kurio taip pasigendame ankstyvą pavasarį. Pabandyti niekada nevėlu, o tikrai verta.

Pipirnės. Pipirnės turi daug vitaminų, o kiek aitrokas jų skonis pagyvins bet kurių salotų skonį. Be to, pipirnes užsiauginti galėtų net ir maži vaikai. Nebūtina turėti žemių, galite auginti jas tiesiog ant sudrėkintos vatos. Vasarą pipirnes galite sėti lauke tiesiai į dirvą, ir tai galite daryti bet kada iki pat spalio mėnesio.

PIRMOJI SĖJA Į DAIGYKLAS ARBA ŠILTNAMYJE

Gūžinės salotos. Kovo mėnesį į dėžutes galima pasisėti ankstyvųjų gūžinių salotų veislių. Gūžinės salotos skanios ir traškios, jos ne skinamos lapeliais, o augina apvalias ar kiek priplotas gūželes ir yra tiesiog išraunamos. Kad turėtumėt jų anksčiau, kovą pasėjate, o į lauką perkeliate, kai turi 5-6 tikruosius lapelius. Labai svarbu persodinti ne per giliai, o kaip tik tokiu seklumu, kokiu augo vazonėlyje. Pasodinus per giliai, išauga puvinio rizika. Na o jei dažnai laistote ir visos sąlygos tinkamos, persodintas ir gražiai užaugusias salotas valgymui raunate kas antrą, taip kartu išretindami.

Bazilikai. Pirmoje balandžio pusėje galite pasisėti į dėžutes bazilikų. Jie yra šiltesnių kraštų augalai, todėl vėliau pikuojami, o į lauką persodinami tik tada, kai nebebus šalnų pavojaus, t.y. birželio viduryje. Ypatingo kvapo bazilikų lapeliai yra tikras pomidorų draugas lėkštėje, o ši draugystė neatsiejama nuo italų virtuvės. Kai bazilikai bus rimtai išsikeroję, pasigaminkite pesto: sutrinkite juos su geros kokybės aliejumi, citrinos sultimis, druska, pipirais, kedro riešutais, jei norite, šiek tiek česnako. Tokią tyrę galite naudoti ne tik sumuštiniams, makaronams ir salotoms. Užsišaldykite nedidelius kubelius tokio pesto padažo ir pratęsite malonumą visiems metams. Bazilikų lapeliai skinami iki žydėjimo. Žydinčių neišmeskite, o tiesiog palikite – jie ne tik privilioja bites, bet ir puikiai atrodo. Orams įšilus, ankstyvąsias salotas, špinatus, ridikėlius galite sėti tiesiai į šiltnamį.

PIRMOJI SĖJA LAUKE TIESIAI Į GRUNTĄ

Lapinės salotos. Balandžio mėnesį galima tiesiai į gruntą sėti lapines salotas. Salotos nebijo vėsesnio oro, todėl galite drąsiai sėti, kai pražysta šalpusniai. Norėdami nuolat turėti salotų, sėkite kas dvi savaites ir mėgaukitės švelniu jų skoniu. Vidurvasarį tikriausiai teks daryti pertrauką – salotos mieliau pakenčia vėsų orą negu karštį. Vasarą salotos greitai sumedėja, apkarsta, iškelia žiedynstiebius. Yra veislių, kurios atsparios karštesnėms dienoms, krašteliai ne taip greitai nuruduoja – tai atskirai būna paminėta ant sėklų pakuotės. Tačiau nuolatinis laistymas yra būtinas. Drėgmės trūkumas yra pagrindinis dalykas, dėl ko salotos apkarsta.

Špinatai. Juos galima sėti panašiu metu kaip ir lapines salotas – pražydus šalpusniams, dažniausiai tai balandžio pradžia. Esant tinkamoms sąlygoms, špinatai užaus per mėnesį ar pusantro. Skinkite jų šviežius jaunus lapelius pradedant nuo apačios, iki kol sustambės stiebas ir išaus žiedynstiebiai – tada ne tik sukietėja lapai, bet ir atsiranda rūgštynių rūgšties, kuri yra kenksminga. Kuo karščiau ir kuo mažiau drėgmės, tuo greičiau sustambėja špinatų stiebas ir susmulkėja lapeliai. Špinatai neturi ypatingai išreikšto skonio, tačiau jų tvirtesnė struktūra ir tamsiai žalia spalva paįvairins salotas. Be to, apie špinatų naudą jums papasakos net vaikai.

Agurklės. Šie žavingo skonio lapeliai dar ne visiems įprasti. Agurklės sėjamos antroje balandžio pusėje ar gegužės pradžioje, paprastajai ievai sužaliavus. Puiku, jei karštomis dienomis agurklės turi bent dalelę pavėsio, tada jų lapeliai būna švelnesnio skonio. Lapeliai yra skinami iki žiedynų formavimosi pradžios. O kad agurklių turėtumėte kuo ilgesnį laikotarpį, sėkite jas keletą kartų iki pat rugpjūčio pradžios.

Vėlyvosios gūžinės salotos. Nuo gegužės vidurio tiesiai į lauką galima sėti vėlyvąsias gūžines salotas. Nepamirškite nuolat laistyti, o karštomis dienomis taip pat būtų sveikas dalinis pavėsis, kitaip iškart apkarsta. Bet kokioms salotoms drėgmė yra būtina, kad lapai būtų sultingi. Salotų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje, kuo sekliau pasodinsite ir kuo dažniau laistysite, tuo didesnės ir kietesnės gūželės susiformuos.

ŽALUMYNAI ATĖJUS KARŠTAI VASARAI

Įprastos lapinės salotos sumedėja, apkarsta ir išaugina žiedynstiebius, todėl dažnas atvejis, kad vasaros metu salotos tiesiog baigiasi ir užleidžia vietą kitoms daržovėms. Tačiau ir tokiu metu galima turėti skanių lapelių salotoms, susiplanuokite ir pasirūpinkite sėklomis jau dabar. Prie vėlyvųjų gūžinių salotų ir agurklių pridėkite dar keletą žolelių į asortimentą.

Sėjamosios gražgarstės. Dar vadinamos rukola, gražgarstės jau užkariavo daugelio lietuvių širdis. Jos pikantiško karstelėjusio skonio, puikiai tinka tiek salotoms, tiek sumuštinukams, tiek karštiesiems patiekalams pagardinti. Gražgarstės gali būti sėjamos nuo gegužės iki vasaros pabaigos. Skaniausi jų švieži lapeliai – priklausomai nuo veislės, pirmuosius galima skinti nuo pasėjimo praėjus 3-8 savaitėms. Kad nuolat turėtumėt šviežių lapelių, kas kelias savaites pasisėkite pakartotinai. Per didelis karštis daro neigiamą poveikį, lapeliai gali apkarsti. Ir dar toks mažas, bet praktiškas patarimas: nesodinkite prie kopūstų, nes juos puola tie patys kenkėjai.

Krapai, svogūnų laiškai, česnakų laiškai, petražolės. Klasikiniai lietuviškos virtuvės ingredientai, be jų – nė iš vietos. Turėkite šių žalumynų savo prieskonių darželyje, būtinai skirkite jiems vietelę lysvėje. Jei derlius per didelis, krapus ir petražoles galėsite sušaldyti ryšeliais, o žiemą net neatšildę supjaustyti ir naudoti patiekalams.

SĖJA ANTROJE METŲ PUSĖJE

Liepos mėnesį galima pasisėti kininių kopūstų, tais pačiais metais spėsite nuimti derlių. Ir netgi ankstyvąsias morkytes – jos neužaugs labai didelės, bet bus smagu rasti bent keletą vėlai rudenį. Į atsilaisvinusias lysves galima pasėti lapinių burokėlių (mangoldų).

Rugpjūčio antroje pusėje, kai karščiai kiek atlėgsta, o pirmasis daržovių derlius jau nuimtas, kai kuriuos greitai augančius žalumynus galima sėti ir vėl, siekiant derliaus antroje metų pusėje. Galite vėl pasisėti špinatų, krapų, ridikėlių, pipirnių.

ŽALUMYNAI ŽIEMĄ

Ir baigiant visą žalumynų ciklo ratą, rudens pabaigoje petražoles, čiobrelius persikelkite į vazonus ir auginkite toliau namuose ant palangės. Kai jau jie pritrūks saulės ir nebebus tokie žali ir tvirti, tegul užleidžia vietą pipirnėms. Pipirnės nereikalauja nei ypač daug šviesos, nei turtingo substrato, tad galite jas auginti ant palangės bet kuriuo metu laiku. O jei savo kasdienius patiekalus paįvairinsite daigintomis sėklomis, savo užaugintais žalumynais būsite apsirūpinę ištisus metus, iki pat kito pavasario.

Jei norite pasižiūrėti, kaip rudenį persodinti prieskonius iš daržo į vazonus toliau auginti žiemą namuose, galite peržiūrėti šį trumpą reportažą: