Kas yra „soundscape“ ir kaip tai pritaikyti savo sode

Tarptautiniu mastu „soundscape” terminas skamba vis garsiau. Paukščių balsai, čiurlenimas, šiugždėjimas veikia mus stipriau, nei manome. Želdynų dizainerė, Lietuvos Inžinerijos kolegijos dėstytoja Rasa Povilionienė dalinasi praktiškais patarimais, kaip garsais praturtinti savo kiemo kraštovaizdžio dizainą. 

Rasos pranešimą išgirsite ir “Garden Style” konferencijoje Vilniuje. Rugpjūčio 23 dieną specialistė pasidalins neeiliniu pranešimu „Soundscape: kaip sodo garsai gali tapti dizaino pagrindu”.

Kraštovaizdžio dizainerės kelias

Kada ir kaip susidomėjote kraštovaizdžio dizaino sritimi?

Tikriausiai kraštovaizdžiu domėjausi dar gerokai anksčiau, nei supratau, kad tai gali būti profesinis kelias. Užaugau Dzūkijos regione – nuostabių miškų, ežerų ir pievų apsuptyje. Nuo mažens daug laiko leisdavau gamtoje: grybavome, rinkdavome uogas ir vaistažoles, žinojau, kur noksta žemuogės, kur ir kada dygsta voveraitės, baravykai ar žvynabudės, žydi jonažolės ar smiltyniniai šlamučiai. Lankiau miškininkų būrelį, sodinome medžius, mokėmės atpažinti augalus. Ryšys su kraštovaizdžiu formavosi natūraliai.

Užaugusi Dzūkijos gamtoje, Rasa Povilionienė nuo mažens girdėjo, kaip kalba aplinka 

Vis dėl to po mokyklos pasirinkau kitą kelią – baigiau transporto inžineriją ir dirbau keleivinio transporto srityje. Viskas pasikeitė išėjus gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų. Jaučiau, kad į tą patį darbą nebegrįšiu. Vyras, matydamas, kaip iki sutemų krapštausi darže nuvykus į kaimą, pasiūlė: „O gal kraštovaizdžio dizainas?“ Iš pradžių ta mintis atrodė utopinė – vartant žurnalus su įspūdingais kraštovaizdžio projektų pavyzdžiais, tai atrodė tolima ir nepasiekiama.

Apželdinimo pradėjau mokytis prieš 14 metų. Tačiau atradusi Geltono karučio“ kursus, aiškiai pajutau – man tai be galo įdomu ir norisi daug daugiau. Nuo to momento, prieš 12 metų, prasidėjo tikroji mano aistra kraštovaizdžio dizainui ir ekologijai – ji įtraukė mane visą ir tęsiasi iki šiandien. Daugelį augalų jau pažinojau, tad teko išmokti komponavimo principų, techninių ir teisinių niuansų. O svarbiausia – mokantis “Geltoname karutyje” viskas pagaliau taip aiškiai „dėliojosi į vietas“, ko niekada nepatyriau ankstesnėse kraštovaizdžio studijose.

Nuo idėjos iki projekto

Kokiu savo kurtu projektu labiausiai džiaugiatės? Kuo jis ypatingas?

Projektas, kuris man iki šiol ypatingai brangus – tai „Nemuno 7“. Tai sena žemkasė, kuri buvo prikelta naujam gyvenimui kaip kultūros ir aplinkosaugos platforma ant vandens. Man teko didelė garbė būti šio projekto dalimi ir įgyvendinti želdyno viziją pagal dizainerės Ulos Marijos Bujauskaitės pasiūlytą koncepciją „augalai pionieriai“.

„Nemuno 7“ projektas – naujam gyvenimui prikelta sena žemkasė

Įgyvendinant šį projektą, turėjau rasti būdus, kaip augalai galėtų ne tik augti, bet ir perteikti žinutę apie prisitaikymą, klimato kaitą ir atsikūrimo procesus. Tai buvo išėjimas iš komforto zonos, bet ir labai įkvepianti patirtis: žinojau, kad šis darbas kalba ne tik apie grožį, bet ir apie mūsų santykį su aplinka, gamta bei ateitimi.

Jei sudomino „Nemuno 7“, paspaudę šią nuorodą, galite pažiūrėti LRT laidą “Čia mano sodas”, kur įamžintas šis projektas.

„Nemuno 7“ projekte Rasa Povilionienė įgyvendino želdyno viziją

Kokiais kriterijais vadovaujatės, kurdama projektą?

Man svarbu kurti ne tik gražią, bet ir gyvą, besikeičiančią erdvę, kuri bėgant metams stiprina savo ekologinę vertę, o ne silpnina ją. Kitaip tariant, žiūriu į kraštovaizdį ne kaip į dekoraciją, o kaip į gyvą sistemą, kur žmogus yra viena iš dalių.

Kiekvienas projektas yra kaip derybos tarp žmogaus norų ir gamtos logikos. Kai tai pavyksta suderinti – atsiranda tikras ryšys su vieta, o želdynas tampa gyva, kvėpuojančia erdve, kuri teikia ekosistemines paslaugas – padeda sulaikyti vandenį, pagerina dirvožemio struktūrą, mažina triukšmą, sukuria buveines vabzdžiams ir paukščiams, gerina mikroklimatą.

„Soundscape“ – garso peizažas

Dar mažai kas girdėjome „soundscape“ terminą. Ką reiškia šis apibrėžimas?

„Soundscape“ lietuviškai yra garsovaizdis, arba aplinkos garso peizažas. Tai visuma garsų – tiek natūralių, tiek žmogaus sukurtų, – kurie girdimi tam tikroje vietoje. 

Šis terminas pirmą kartą pavartotas XX a. viduryje, o plačiai išpopuliarintas Kanados kompozitoriaus ir akustinės ekologijos pradininko Raymondo Murray Schaferio. Jis skatino į garsinę aplinką žiūrėti ne kaip į foną, o kaip į aktyvią erdvinę patirtį, turinčią įtakos žmogaus savijautai, vietos tapatumui ir netgi ekologinei būklei.

R. M. Schaferis garsus tuo, kad atskyrė skirtingas garso rūšis: 

  • geofonija – natūralūs negyvosios gamtos garsai (vėjas, lietus, lapų šnarėjimas), 
  • biofonija – gyvųjų organizmų garsai (paukščių, vabzdžių, gyvūnų balsai),
  • antropofonija – žmogaus veiklos sukelti garsai (transportas, technika). 

„Soundscape“ lietuviškai yra garsovaizdis, arba aplinkos garso peizažas.

Savo pranešime „Garden Style” konferencijoje pasakosite, kaip garsais praturtinti sodą. Kodėl jums pačiai garsas kraštovaizdyje yra svarbus?

Garsas man – nematoma, bet labai jautriai patiriama kraštovaizdžio dimensija, kurią dažnai nuvertiname. Užaugusi Dzūkijos gamtoje, nuo mažens girdėjau, kaip kalba aplinka – vėjo šnaresys medžiuose, paukščių giesmės, vabzdžių gausa birželio pievose, upelio čiurlenimas. Garsai kūrė vietos dvasią, asmeninį saugumo pojūtį, kuris neabejotinai prisidėjo prie atitinkamų vertybių formavimosi.

Garsas kraštovaizdyje – tai ne tik tai, ką girdime, bet ir tai, kaip jaučiamės būdami tam tikroje vietoje. Jis formuoja mūsų ryšį su aplinka.

Garsinis aplinkos teršimas yra ne mažiau svarbi ekologinė problema nei oro ar vandens tarša, todėl turime rūpintis garsine aplinka panašiai kaip rūpinamės švariu vandeniu ar oru. Būtent tai ir kviesiu daryti savo pranešime – pažvelgti į garsovaizdį kaip į neatsiejamą kraštovaizdžio dalį, kurią verta ne tik išgirsti, bet kartais saugoti, o kartais kurti sąmoningai ir atsakingai.

Praktiški patarimai

Kokiais paprasčiausiais būdais galėtume savo kiemą praturtinti garsais?

Svarbiausia – leisti sau girdėti. Kartais kiemui garsų netrūksta – trūksta tik tylos ir laiko sustoti. Na, o paprasčiausi patarimai:

  • Pasodinkite garsą skleidžiančius augalus: 

Aukštos dekoratyvinės žolės, tokios kaip miskantai, lendrūnai, soros gražiai šnara vėjyje. 

Medžiai, kurie „kalba“, pvz. beržai, drebulės, jų lapai virpa net nuo menkiausio vėjo.

Augalai, pritraukiantys gyvūnus – sodinkite nektaringus augalus, pvz., liepas, šermukšnius, šeivamedžius, katžoles, melisas, gauromečius, kurie pritrauks bitutes, kamanes, paukščius – o jie garsins kiemą savaime.

  • Skatinkite apsigyventi paukščius

Įrenkite inkilus ir lesyklėles – net paprasta lesyklėlė žiemą ar giedantis strazdas pavasarį pakeičia visą garsovaizdį.

Venkite pesticidų – sveikas vabzdžių pasaulis užtikrins daugiau paukščių, kas sukurs daugiau biofonijos garsų jūsų sode.

  • Įtraukite vandens elementą

Net nedidelis fontanėlis, srovelė gali suteikti foninį, raminantį garsą.

  • Leiskite daliai gamtos augti natūraliai

Pievinis kampelis su vietiniais žoliniais augalais ne tik pritrauks vabzdžių, bet ir skleis gyvą garsinį foną – bitės, žiogai, cikados, net lapų judesys vėjyje.

“Garden Style” konferencijoje Rasa Povilionienė pasidalins konkečiais augalais, kurie praturtins jūsų sodo „soundscape“

Kas laukia “Garden Style” konferencijoje

Konferencijoje “Garden Style”, skaitydama savo pranešimą, Rasa Povilionienė pasidalins daug daugiau praktiškų detalių apie soundscape kraštovaizdžio garso dizaino principus. Sužinosite ir apie dangų reikšmę garsams, sodo zonavimo ypatumus, pamatysite realių pavyzdžių iliustracijų. Skamba intriguojančiai, tiesa?

Aplinkos dizaino konferencija „Garden style“ vyks 2025-ųjų rugpjūčio 23 dieną Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose. Tai – didžiausia sodo dizaino konferencija Baltijos šalyse, kurioje šiemet išvysime išskirtinius pranešėjus iš Švedijos, Suomijos Estijos bei Lietuvos. Kraštovaizdžio specialistai dalinsis patirtimi ir praktiškais patarimais, o jūs gausite idėjų, kaip šiuolaikiškai atnaujinti savo kiemą. Turėkite kuo užsirašyti, nes tikrai išgirsite augalų rekomendacijų, dizaino idėjų, idomių faktų apie medžius ir žolinius augalus, grybų poveikį augalams. Bus įdomu ir naudinga! Prisijunkite ir jūs. Pilną konferencijos programą peržiūrėti galite paspaudę čia.

Taip pat skaitykite:

Dizaino šaknys: kas laukia dešimtojoje “Garden Style” dizaino konferencijoje

Miško maudynių sodas pagal Ūlą Mariją: “Ne vienas lankytojas išeina su ašaromis”

Left Menu Icon
Krepšelis