Tujos – nereiklus spygliuotis, dažnas mūsų kiemuose ir sodybose. Pakenčia genėjimą, žiemos šalčius, vėjus ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Tačiau kai tujos paruduoja ar net pajuoduoja, ieškom informacijos, kaip jas gelbėti. Ingė Auželienė supažindina su tujoms reikalingomis sąlygomis ir dažnai pasitaikančiomis problemomis.
TUJŲ SODINIMAS: VIETA
Kaip sodinti tujas, atrodo, visi žinome. Tačiau, jei auginimo sąlygos nepalankios, tujos gali pradėti skursti, ruduoti. Todėl visų pirma reikia atsižvelgti į esamas sąlygas ir pasirinkti tujas tuo atveju, jei tos sąlygos joms yra palankios.
Todėl reikia arba pasirinkti kitus augalus gyvatvorei, arba parinkti tinkamą vietą tujoms sklype ir atsakingai paruošti duobes sodinimui.
Kodėl ruduoja tujos? Nuotr. L.Liubertaitė
KAIP PARUOŠTI DUOBES
JEIGU MOLIS: Tujos nemėgsta sunkaus dirvožemio, molingų vietų, sako mums I.Auželienė. Jei jūsų dirvožemis būtent toks, prieš gyvatvorės sodinimą iškaskite tranšėją ir joje permaišykite žemes su durpėmis arba smėliu. Jei gruntas ypač molingas, kartais verta tiesiog atsivežti derlingos žemės ir pripildyti sodinimo duobes. Molingame grunte didesnė užmirkimo rizika, o tujos užmirkimą sunkiai perneša.
JEIGU SMĖLIS: Jei gruntas, atvirkščiai, yra lengvas, smėlingas, jis greitai išdžiūsta, vertingos medžiagos greitai išplaunamos. Todėl žemę reikėtų pagerinti įmaišant organikos, pavyzdžiui, komposto. Dažnai sąlygos neįvertinamos po statybų, kai nepasigilinus tujos sodinamos tiesiog į nedideles duobes tarp sumestų statybinių atliekų. Vėliau tokios tujos skursta ir pradeda džiūti.
GRUNTINIAI VANDENYS: Jei gruntiniai vandenys aukštai, tujų gyvatvorė taip pat kentės ir nedžiugins savo žalia sveika siena.
Didžioji dalis tujų mėgsta saulėtas vietas, gerą apšvietimą, tinka ir trumpas dalinis pavėsis. Šešėliuotas vietas geriau pakenčia geltonspyglės formos. Tad tinkamas tujų sodinimas yra pirmasis žingsnis į sveiką gražią gyvatvorę.
Graži, sveika ir gerai išpuoselėta tujų gyvatvorė. Medelynas Soltra, Trakų r. Nuotr. L.Liubertaitė
KODĖL TUJOS RUDUOJA: PRIEŽASTYS IR SPRENDIMAI
Kai pastebime, kad augalai skursta, dažniausiai tai lemia:
- fiziologinės priežastys (kai trūksta saulės, drėgmės, tam tikrų mikroelementų ir pan.),
- grybinės kilmės ligos,
- arba kenkėjai (jie tujų praktiškai nepuola).
Skirtingos priežastys lemia kitokią pagalbą augalui.
Jei ruduoja visa šakelė, tai greičiausiai fiziologinė problema: arba tuja džiūsta, arba šaknys mirksta. Jeigu toje vietoje nuolat šlapia, kartais tenka net iškasti tujas ir pakeisti dirvą. Kita išeitis – tiesti drenažą. „Geriausia, jei dar prieš sodindami atkreipsite dėmesį: jei sklypo koks kampas nuolat šlapias, ten subėga vanduo, po lietaus ilgai neišdžiūsta, įrenkite drenažą, išvengsite bėdų ateityje“,- pataria I.Auželienė apželdinimo kursuose.
Stebėkite, ar tujos ruduoja tik galiukai, ar visa šakelė. Nuotr.L.Liubertaitė
Jei tuja auga priesmėlyje, saulėtoje vietoje, ir nuolat džiūsta, reikia dažnai laistyti. Patogesnis variantas – įsirengti kapiliarinę laistymo sistemą. Ypač jautrios drėgmės trūkumui neseniai pasodintos tujos.
SVARBU: netręšti tujų, jei jos skursta dėl fiziologinių priežasčių! Darome gruntą laidesnį arba laistome, pagal esamą situaciją. Tręšimas gali padaryti dar daugiau žalos, nes medžiagų, reikalingų augalui, balansas dar labiau iškreipiamas.
Jeigu ruduoja tik viena pusė, atkreipkite dėmesį, ar ta pusė žiūri į pietus. Greičiausiai tujos ankstyvą pavasarį buvo nudegintos saulės (kitaip tariant, jas ištiko fiziologinė sausra). Tai ne liga ir nereikia nieko purkšti, bet kitais metais jau žinokite, kad ankstyvą pavasarį, kai šaltis dar sukaustęs, bet saulė jau kaitri, šias tujas verta šiek tiek pridengti iš pietinės pusės.
TUJŲ LIGOS: PRIEŽASTYS IR VEIKSMŲ SEKA
Jei ruduoja tik tujų galiukai, ant jų atsiranda dėmelių, kurios vėliau susijungia, jei yra tamsių apnašų, jei perbraukus nubyra dalis spygliukų (bet ne nuo visos šakelės), tikėtina, kad tujas puola grybinės kilmės ligos. Dažniausiai taip atsitinka, jei tujos auga per tamsiai (daug pavėsio), jei per drėgna šaknims. Grybinės ligos puola, jei tujos per daug tankios ir dalis šakelių negauna šviesos. Jei netinkamai nugenėta arba negenėta visai, tujos viršūnė išplatėja, tada apatinė dalis negauna pakankamai šviesos ir jau turime tinkamas sąlygas grybinėms ligoms atsirasti.
Parudavusias šakeles reikia išvalyti, teisingai nugenėti. Nuo grybinių ligų purkšti specialiais fungicidais. Po išvalymo tinka patręšti, kad augalas greičiau atsistatytų (tręšiame tik pirmoje metų pusėje, iki liepos pradžios).
TUJŲ PRIEŽIŪRA
TUJŲ TRĘŠIMAS: Specialistė atkreipia dėmesį, kad negalima tręšti tujų sodinimo metu arba tų, kurios dar neprigijo. Sodinimo metu ir pirmaisiais metais galima naudoti tik specialias įsišaknijimą skatinančias priemones, bet ne trąšas.
TUJŲ LAISTYMAS: Tujos apskritai nereiklios, jos jautresnės tik pirmaisiais ir antraisiais metais po pasodinimo, ypač jei sodintos ne visai mažos, o 1-1,5 m aukščio. Kol dar nevisiškai prigijusios, joms ypač reikalinga drėgmė. Kadangi tujų šaknys paviršinės, jei trūksta vandens, tuoj pradeda ruduoti.
TUJŲ GENĖJIMAS: Tik pasodinus, galima iškart apkarpyti. Kadangi šaknų masė mažesnė nei laja, atitinkamai galima ir viršutinę dalį sumažinti. Augalas daugiau jėgų skirs įsišaknyti ir geriau prigis. Tad tujų sodinimas ir tujų genėjimas – tuo pačiu metu.
Vėlesnis tujų genėjimas – pavasario darbas. Negailėkite pakirpti, nes gražiau sutankėja. Kuo stipriau nugenėsite, tuo geriau išsišakos. Genėti galima ir ištisą sezoną, išskyrus šaltuoju metu laiku, nes jaunesnės tujos gali pašalti.
Straipsnis publikuotas Delfi.lt portale Gyvenimas 2014 10 10.
Susiję straipsniai:
“Kaip išsirinkti spygliuotį. Tujos, pušys, kadagiai“
“Spygliuočių sodinimas. Kaip sodinti pušis” (su video reportažu)
Tiktų trumpi apželdinimo kursai:
“Mano sodo dizainas” – jei norite stilingai ir patogiai susiplanuoti kelių-keliolikos arų sklypą;
“Sodybos apželdinimas” – jei norite protingai susitvarkyti sodybos teritoriją.
Daugiau nemokamų idėjų:
