VU botanikos sodas: “bobų vasara”

Kol dar bobų vasara, čiumpam vaikus į parankes ir lekiam į parkus, miškus ir pievas. Šiugždantys spalvoti lapai, ryškūs rudens žiedai, retkarčiais išlendanti saulutė ir oras, pritvinkęs sausų lapų kvapo. Kada, jei ne dabar…

VU Botanikos sodas Kairėnuose – šiandien čia mūsų kelionės tikslas. Skaičiuojam pageltonijusius krūmus ir pirmų šalnų nuvirintus žiedus prieš amžinai žaliuojančias arba kaip tik dabar ryškiausiai pasirodančias grožybes. Kol bobų vasara, santykis 1:1. Po mėnesio pirmieji ims viršų, ar ne? 🙂

Astrai, dar žydinčios rožės, viržiai, vėlyviai, sidabrakrūmiai, šilokai, spygliuotieji raugerškiai, pumpuruoti rododendrai, miskantai – spalvų ir faktūrų įvairovė, kuria norim pasidalinti su visais, žiūrėkite nuotraukas žemiau.

Motyvacijai pradedam nuo astrų. Rudeniniai astrai – šiandien juos skelbiam sodo karalienėmis:

Kažkas papylė rašalo???

Viržiai – spalvų jūra! Baltos, rožinės, violetinės bangos…

Visai čia pat – panašią rūgščią žemę mėgstantys krūmai, rododendrai. Vieni nusidažę sodriu lapų raudoniu, o kiti tokie žali, kad net saldu! Tokie sveiki, tvirti, blizgantys, sukrovę pumpurus pavasario žydėjimui. Štai ką reiškia tinkamas gruntas ir užuovėja.

Nuostabios rudens spalvos erikinių šeimos augalų kampelyje:

DAR RUDENS SPALVŲ?

Gelsvažiedis tulpmedis – nedažnas sutikti, užauga didelis medis. Birželį žydi į tulpes panašiais šviesiais žiedais.

O paieškokit nukritusių neįprastos formos tulpmedžio lapų, tarsi nupjautu viršumi:

Spalvų mums negaili ir astrams draugiją palaikantys šilokai. Rudenį jie užburia savo ilgai žydinčiomis pagalvėlėmis, ir nežinodamas net nepagalvotum, kad šilokai nereikalauja nei ypatingos priežiūros, nei papildomo laistymo, o ir puokštėse išsilaiko ilgiausiai.

VU Botanikos sodas turi rožyną, ir rožės spalį mus dar vis džiugina. Prisėskim ant suolelio ir pasigrožėkim:

Yra tokių augalų, kurie, rodos, žydi amžinai. Toks yra sidabrakrūmis, dabar vadinamas krūmine sidabražole (Potentilla Fruticosa). Tai ilgiausiai žydintis augalas, pradedantis savo fiestą dar vasaros pradžioje, o ir dabar pirmųjų šalnų visai neišsigandęs.

O yra ir tokių, kurių laukėm ilgai ilgai ir tik dabar sulaukėm, kol iškėlė savo liaunas galveles. Tai vėlyviai.

Balti vėlyviai, ar tokius matėte?

Gležni žiedai nuleidžia galvas, o ką matysime žiemą? Natūralistinis dizainas deda pliusą žoliniams augalams, kurie išlaiko savo tvirtumą ir žiemą. Ne visiems patinka, tačiau subtilaus grožio mylėtojai palieka kai kurias daugiametes gėles ar dekoratyvines žoles nenukirptas ir grožisi išliekančia augalų faktūra. Šerkšnas ar sniego ketera priduos jiems dar daugiau žavesio. Nuotraukose – astilbės ir miskantai.

Jei trūksta spalvų, raugerškis (ypač jei pasirinksite spalvotą) gali būti tas sprendimas. Pasižiūrėkite, kaip puikiai jis atrodo, nepasakytum, kad spalis. Tik aišku spyglių nepamirškite – sodinkite jį atokiau nuo takų ir žaidimo aikštelių.

Ir pabaigai – žiemos nebijantys draugai.

Ožekšnis, nors ne spygliuotis koks, drįsta nenumesti savo dryžuotų lapelių ir žiemą. Kai sniegas nutirpsta ir tarpuose pamatai žaliai margą kilimėlį, atrodo, kad teko laimė sutikti pavasarį vidury žiemos.

Ir visi spygliuočiai, nors panašiai atrodo tiek vasarą, tiek žiemą – būtent dėl to šaltuoju sezonu jie taps tokie patikimi ir pasiims sodo karūną sau.