Kasmet Londone vykstanti Čelsio gėlių paroda (“RHS Chelsea Flower Show”) – reikšmingiausias įvykis, diktuojantis apželdinimo tendencijas visam pasauliui. Šiemet, 2017-aisiais, nemažai lietuvių buvo ten nuvykę, o po jų kelionių sukūrėme trijų interviu ciklą.
Šiandien pas “Geltoną karutį” svečiuose – Alina Batavičiūtė, sodo dizainerė, pradėjusi savo kūrybinę veiklą Lietuvos pajūryje, o dabar gyvenanti D.Britanijoje. Pasiklausėme, ką įdomaus parodoje matė ji:
Lina Liubertaitė: Kodėl šiemet nusprendei važiuoti į parodą? Koks bendras įspūdis apie ją?
Alina: „Chelsea Flower Show“ yra viena žinomiausių pasaulyje parodų. Parodos lankymas man jau tampa tradicija, šiemet ji man trečioji ir tikrai nepaskutinė, juolab kad paskutiniuosius pusantrų metų gyvenu Londone.
Paroda išties nuostabi, ten yra tiek daug visko pamatyti, pasigrožėti, sužinoti, išmokti, pažinti, praplėsti akiratį. Kiekvienais metais iš jos grįžtu su didžiuliu glėbiu šviežiausių naujienų bagažu, įkvepiančių idėjų, pikantiškų augalų derinių. Paroda kasmet auga, šiemet pristatyta ir fotografijų paroda, kuri paskutiniuoju metu mane labai sudomino.
Lina: Papasakok, kaip tau pasirodė sodas-laimėtojas, pamačius gyvai?
Alina: Didingas. „Chelsea Flower Show“ parodoje tokio aukšto sodo dar neteko matyti. O minčių buvo įvairiausių… Statiškas, estetiškai šaltas, subtilus. Nesu iš tų, kuri skubėtų kritikuoti, todėl stovėjau priešais šį sodą ir stengiausi jį priimti kaip laimėtoją. Tikėjau, yra priežastis, kodėl komisija jam skyrė pirmąją vietą.
Jis man provokuojantis ir prieštaringas, tikiu, toks jis pasirodė daugeliui parodos lankytojų ir kiekvienam augalų mylėtojui, nes susidarė toks įspūdis, kad augalams šiame sode skirtas antrasis planas, kas tokio tipo renginyje atrodytų keista, ar ne? Anaiptol, viskas, pasirodo, yra visiškai kitaip. Kad suprastum dizainerio James Basson idėją, apžiūrėti sodo neužtenka. Ar esate matę Maltoje esančius karjerus? Aš taip pat ne 🙂 Paieškoję vaizdinės informacijos internete, suprasite, kad šis sodas ne apie Maltos kraštovaizdį… Pagrindinė sodo idėja yra apie apleistą karjerą, į kurį sugrįžta gamta, tai pastebėjęs žmogus įkuria ten sodą. Akmens blokai, kurie, beje kaip ir augalai, su vyriausybės leidimu buvo atgabenti specialiai iš Maltos šiam renginiui, simbolizuoja mūsų gebėjimą sunaikinti kraštovaizdį. Žinutė, kurią dizaineris mums bando perduoti, tai kad žmonėms reikia imtis veiksmų siekiant išsaugoti mūsų planetos aplinką, kuri yra kur kas trapesnė nei mums gali atrodyti.
Laimėtojas, kaip sodo dizainas, mano širdies neužkariavo, bet kaip mintis mane pavergė ir iki šiol nepaleidžia. Štai už ką, šiai globėjiškai idėjai, kuri yra perteikta į sodo dydžio erdvę ir buvo skirta pirmoji vieta.
Lina: Kokie 3 sodai buvo tavo favoritai, patiko labiausiai?
Alina: Labiausiai patiko vienas iš penkių „BBC Radio2“ sodų – „The Zoe Ball Listening Garden“, kurtas dizainerio James Alexander-Sinclair. Šį sodą galima buvo ne tik pamatyti, bet išgirsti ir pajausti. Šiame sode buvo sumontuotos trys metalines vonios pilnos vandens. Atsistojus ant žvyruoto pagrindo per kūną jauti vibraciją, kurią skleidžia po sodo pagrindu įmontuoti garsiakalbiai, tuo pačiu ši vibracija atsispindi vandenyje. Tai buvo nauji potyriai, kuriuos padovanojo šis sodas, buvo nepakartojama.
Antrasis sodas, kuris buvo įsimintinas, „The Morgan Stanley Garden“, dizaineris Chris Beardshaw. Šį sodą galima buvo apžiūrėti iš trijų pusių, todėl sodas keičiasi jį apžiūrint, einant iš vienos pusės į kitą. Kad esi tame pačiame sode supranti, nes tavo pasivaikščiojimą lydi konstrukcija, kuri imituoja sodo namelį, bet augalai susodinti taip, kad išlaiko intrigą, kas gi laukia už posūkio. Taip pat tai spalvingiausias mano matytas sodas šešėlyje 🙂
Trečiasis favoritas buvo „City Living“ sodas, dizainerė Kate Gould. Tai sodas įkurtas miesto kotedžo tipo daugiabutyje. Okupuotas, patraukliais išvaizda ir naudingais augalais, sodeliais, kurie išsidėstę per tris skirtingus aukštus. Šiame sode labai patiko modernių medžiagų, baldų ir interjero detalių panaudojimas. Prie modernaus interjero puikiai priderinti augalai plačia lapija. Jie nesumažina erdvės, o kaip tik ją pagyvina, suteikia jaukumo jausmą. Čia puikia dera posakis „mažiau yra daugiau“.
Lina: Kokia detalė ar dekoras, kas buvo panaudota soduose, tau įkrito į akį?
Alina: Patiko „Breaking Ground“ sodo konstrukcijos, kurias kūrė dizaineriai Andrew Wilson ir Gavin McWilliam. Tai 4 metrų aukščio ažūrinės konstrukcijos pagamintos iš metalo. Mano dėmesį atkreipė žaismingi sienų metami šešėliai ant augalų ir vandens. Teisingai šią idėją interpretavus ir pritaikius lietuviškose, modernaus stiliaus aplinkose šiomis sienomis būtų galima atskirti sklypo zonas, o gal net ir pakeisti medinę tvorą tarp nuoširdžių kaimynų 🙂 (Beje prisiminiau, kad kažką panašaus tikrai esu mačiusi dirbdama pas vienus savo klientus)
Pati dizainerių mintis ta, kad sienos simbolizuoja idėją apie nykstančias sienas privačiame švietime – leidžianti studentams gauti Wellington išsilavinimą (miestas Naujojoje Zelandijoje, kuris garsėja pasaulinės klasės, modernia švietimo sistema), remiantis jų gebėjimu, o ne jų finansinėmis galimybėmis.
Lina: Kokius augalus iš parodos išskirtum, kurie atkreipė tavo dėmesį?
Alina: Pastebėjau besikartojančią „Chelsea Flower Show“ tendenciją, kad britai labai mėgsta rusmenes, bijūnus, melsves, formuojamus buksmedžius ir kukmedžius. Bet kiekvienais metais su šiais dievinamais augalais galima išvysti naujų intriguojančių derinių. Šias metais savo spalva ir tekstūra mano širdį pavergė Bronzinis pankolis (Foeniculum vulgare ‘Purpureum’). Tai daugiametis (pridengus žiemai) augalas, bet siekiant sumažinti plitimą, patartina neleisti augalui barstyti sėklų.
Lina: Kaip manai, kokias tendencijas paroda diktuoja šiemet?
Alina: 2017 metų „Chelsea Flower Show“ renginys man pasirodė labiau tarptautinis, tai atsispindėjo parodomuosiuose soduose. Juose labai ryškiai vaizduojamos įvairios pasaulio vietos, tokios kaip: Kinija, Japonija, Kanada, Malta, Barselona, Meksika ir be abejo Anglija. Todėl išskirti, kokias tendencijas paroda šiais metais diktuoja, būtų gana sudėtinga, nes paroda buvo išties įvairiapusė.
Šias metais nebedominavo angliško griežto stiliaus sodai su populiariomis karpomomis gyvatvorėmis, skulptūromis ir vandens telkiniais, galima teigti, kad šis stilius per metų metus išsikvėpė ir jam būtų pravartu kurį laiką pailsėti nuo „Chelsea Flower Show“. Bet turiu pastebėti, kad pirmąsias vietas užėmusių sodų („The M&G Garden“ ir „The Welcome to Yorkshire Garden“ ) idėjų dizaineriai sėmėsi būtent iš gamtoje natūraliai ar dirbtinai susiformavusių kampelių, kurių interpretacijas išreiškė sodo pavidalu/mastu.
Todėl svarstau, gal vis dėlto galima būtų teigti, kad šių metų parodos tendencija skatina žmones siekti natūralumo savo aplinkoje. Leisti gamtai kurti savo sodą, o mums išmokti būti išmintingu pagalbininku ir kantriu stebėtoju.
Ačiū už pokalbį.
Susiję straipsniai:
“Eglė Sunilaitienė: Čelsio gėlių paroda 2017 nustebino skulptūromis” (paskaitykite kito žmogaus įspūdžius apie šią parodą)
“Čelsio gėlių paroda 2016: išdžiuvusios upės ir dinozaurai”
Kviečiame:
Konferencija “Garden Style 2017” jau rugpjučio 26 d. Litexpo parodų rūmuose, Vilniuje. Renginio tema: “Įkvėpta gamtos. Natūralistinis dizainas”. Įkvepiantys pranešimai apie aplinkos kūrimą ir žymių dizainerių, selekcininkų, apželdinimo profesionalų pasidalinimas patirtimi – didelis įvykis visiems augalų mylėtojams, tik kartą metuose.