Čelsio gėlių paroda 2016: išdžiūvusios upės ir dinozaurai

Kiekvienų metų gegužės pabaigoje kone viso pasaulio sodų mylėtojų, kūrėjų ir puoselėtojų aistras kursto Londone vykstantis renginys “RHS Chelsea Flower Show“, organizuojamas Karališkosios sodininkystės draugijos. Tuo metu internete, žiniasklaidoje pasklinda nuotraukos, kuriose – neįtikėtino grožio ir vešlumo augalų deriniai, originalūs, provokuojantys ir įkvepiantys dizaino sprendimai.

Kasmet ši Čelsio gėlių paroda tampa ne tik gražiu reginiu, bet ir diktuoja madas mažiausiai metams į priekį visame pasaulyje. Šią gegužę ten apsilankė kraštovaizdžio dizainerė Ingrida Rauckienė ir čia ji pristato savo įspūdžius. Sveiki atvykę į Čelsio gėlių parodą!

GERIAUSIEJI

Šiais metais lankytis parodoje buvo ypač malonu – gamta lepino šiltu ir saulėtu oru, tad puiki nuotaika lydėjo visus – tiek dalyvius, tiek lankytojus. Ypatingai pasisekė sodams, kuriuose karaliavo Viduržemio jūros augmenija. 

Kompanijos „L’Occitane“, švenčiančios savo 40-ies metų veiklos sukaktį, saulės paliestas sodas tiesiog stebino gamtovaizdžio autentiškumu. Parudavę augalų stiebai, akmenys, išdžiūvusį upelį reprezentuojantis žvyro takas, čiobreliai (Thymus coccineus), paprastosios linažolės, levandos, viksvos (Carex flacca), laukinės morkos (Daucus carota) ir česnakai (Allium flavum), kraujažolės, karpažolės, šalavijai (Salvia sclarea), bajorės, įvairūs šilokai, vaistiniai isopai, tūbės etc. kūrė atostogų Provanse nuotaiką.

Augalų sąrašas, kuriame net 300 skirtingų rūšių, tik patvirtino kraštovaizdžio specialistų bei parodos lankytojų komentarus apie kasmet kylančią Čelsio gėlių parodos kartelę. Sodas laimėjo aukso medalį.

Saulės atspindžiai ant bronza dengtų metalo lakštų, ko gero, prisidėjo ir prie šiemet geriausiuoju (Best Show Garden) išrinkto „The Telegraph“ sodo sėkmės. Dizainerio Andy Sturgeon kurtas sodas išsiskyrė iš kitų savo originalia tema bei jos interpretacija, verta atskiro pasakojimo.

Įkvėptas vaikystės prisiminimų apie pirmą kartą muziejuje išvystus dinozaurus bei kelionių po Viduržemio jūros regioną, autorius sukūrė sodą, leidžiantį pajusti didybę geologinių procesų, vykusių Žemėje prieš 150 milijonų metų.

Dominuojančiu dizaino elementu tapo masyvios metalo bei kalkakmenio plokštės, kurių formą A. Sturgeon „pasiskolino“ iš stegozauro (!), tiksliau ant šio dinozauro nugaros augančių pelekų.

Netaisyklinga linija išdėstyti metalo lakštai reprezentuoja kalnų grandinę, kuri galėjo susiformuoti po geologinių įvykių. Dramatiškumo sodui suteikia metaliniame inde deganti ugnis, kurios liepsnas subtiliai atkartoja Isoplexis canariensis žiedynų žvakės. Šios gėlės – tai Kanarų salose, Madeiroje augančios rusmenės.

Autorius neatsitiktinai pasirinko Viduržemio jūros regiono augalų derinį. Dygliuoti, sidabriškos lapijos, smulkios, kietos tekstūros – jie puikiai sustiprina sodo egzotiškumo, kitoniškumo bei savotiško atšiaurumo įspūdį.

Kampuotas akmenų bei metalo plokščių formas sušvelnina visžalio akmeninio ąžuolo (Quercus ilex) lapija, žemuoginis arbutas (Arbutus unedo), iš Pietų Amerikos kilęs Maytenus boaria.

Energingai iš metalinių latakų atitekantis vanduo staiga nurimsta sekliame akmenukų baseine. Virš jo einantis modernių formų, šlifuoto kalkakmenio takas subtiliai kontrastuoja su vandens telkinio natūralumu bei sode tarsi atsitiktinai išsibarsčiusiais akmenimis.

Derindamas gamtinį natūralumą ir dirbtines modernias formas, sugretindamas sena (labai sena!) ir nauja, remdamasis vaikystės inspiracijomis ir daugiamete savo – landšafto kūrimo profesionalo – patirtimi, dizaineris Andy Sturgeon sukūrė įdomų, skulptūrišką ir abejingų nepaliekantį sodą.

Šalia nugalėtojo esantis kompanijos „M&G Investments” sodas, kuriam buvo prognozuojamas geriausiojo sodo apdovanojimas, taip pat pasižymėjo siekiu natūralią gamtą perkelti į šiuolaikines erdves, įrėminti taisyklingomis formomis.

Pagrindiniais sodo struktūros elementais tapo akmens luitai (uolos), akmens plokščių terasa bei vandens baseinas. Vešli augmenija, vėlgi atkeliavusi iš dizainerio Cleve West vaikystės patyrimų pietvakarių Anglijos miškuose ir laukuose, yra pakelta kiek aukščiau už terasą. Tai stiprina „miško“ įspūdį ir dar labiau suartina lankytoją su gamta. Augalai, parinkti pagal gebėjimą augti šešėlyje ir pusšešėlyje, žavėjo savo žiedais, organišku išdėstymu.

Viršutiniame augalų sluoksnyje jaukumą ir natūralumą kūrė kiškio ašarėlės (Briza media), lanksčiosios šluotsmilgės (Deschampsia flexuosa). Ąžuolai (Quercus pubescens), įvairių rūšių paparčiai, melsvės, snapučiai, epimedžiai ir kiti drėgmę mėgstantys augalai neabejotinai buvo miško atstovais.

„The M&G garden 2016“ sodas įvertintas aukso medaliu.

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir aukso medalį pelnęs „The Morgan Stanley“ sodas. Jis po Čelsio parodos iškeliavo į Londone esančią Great Ormond Street ligoninę, kurioje gydomi sunkiomis ligomis sergantys vaikai. Mišku alsuojantis sodas, sukurtas dizainerio Chris Beardshaw, bus įrengtas… ant ligoninės stogo! Net 30 medžių, suformuoti krūmai, gyvatvorės, maždaug 1000 augalų ir 30 tonų žemės – visa tai taps vešlia oaze, reikalinga tiek ligoninės mažiesiems pacientams, tiek jų artimiesiems.

Pagrindiniais sodo elementais tapo vešli augmenija, ją atspindintis vandens telkinys ir medinė struktūra, t. y. japoniško stiliaus pavėsinė. Malonų akims ritmą kuria pusrutuliu formuoti europiniai kukmedžiai, kamasijų vertikalės, kvapiųjų vakaručių kupstai.

Sode, skirtame ilsėtis, atgauti jėgas nerasime ryškiaspalvių žiedų, o nuosaiki vizualinė dinamika kuriama meistriškai žaidžiant skirtingomis augalų tekstūromis, formomis, aukščiais.

Estetiškas ir pagal visus gero dizaino principus sudėliotas „The Chelsea Barracks“ sodas. Pagrindinė sodo tema – tradicinis angliškas rožių sodas XXI-ame amžiuje. Sodo kūrėja – dizainerė Jo Thompson – įkvėpimo ir dizaino elementų ieškojo buvusiame Čelsio kareivinių kvartale. Iš čia – surūdijusio metalo konstrukcijos, bronzinė metalo skulptūra, vaizduojanti buvusius kareivinių gyventojus.

Angliškąją klasiką sode atstovavo rožių (Rosa ‘Nuits de Young’, Rosa ‘Louise Odier’ ir kt.) deriniai su gojiniais šalavijais (Salvia nemorosa ‘Caradonna’), snapučiais, rozmarinais, rasakilomis bei astrancijomis (Astrantia major ‘Roma’). Vertikalūs akcentai – tradiciškai – paprastosios rusmenės (Digitalis purpurea ‘Sutton’s Apricot’), laukinės morkos (Daucus carota ‘Dara’).

Šiuolaikinio modernaus sodo „auksiniu“ pavyzdžiu tapo „Vestra Wealth“ kompanijos finansuotas sodas, pavadinimu „Sąmoningas gyvenimas“. Šis sodas skirtas užimtam didmiesčio gyventojui – atsipalaiduoti, užsiimti joga ar tiesiog pasigėrėti švelnia žaluma, tekančio vandens garsais.

Geriausiuoju amatininkų sodų (Best artisan garden) kategorijoje paskelbtas „The Viking Cruises“ Mekongo sodas.

Kambodžos ir Mekongo upės vaizdų įkvėptas, šis vandens sodas žavėjo savo plaukiojančiomis klombomis, valties formos terasa ir augmenijos atspindžiais vandenyje.

KVAPIOSIOS VAKARUTĖS IR KIŠKIO AŠARĖLĖS

Nors ir nelaimėjęs aukso medalio, tačiau savo spalvine palete ir klasikine geometrija lankytojus su fotoaparatais ypač traukė „Husqvarna“ sodas, sukurtas dizainerio Charlie Albone. Įspūdingos pilnavidurės aguonos, tamsios alyvinės spalvos lubinai, balti eremūrai, šalavijai ‘Caradonna’ ir krūmai Leucadendron ‘Burgundy sunset’ skambėjo tarsi simfonija.

Matant kone tobulai atrodančius Čelsio parodos augalus, nenumaldomai kyla noras bent dalelę to gražaus vaizdo perkelti į savo sodą. Juolab, kad dominuojantys augalai – lyg atkeliavę iš Lietuvos pievų, pamiškių ir močiučių darželių. Šiemet dizaineriai tarsi susitarę naudojo vakarutes (Hesperis matronalis), kiškio ašarėles, krūminius builius. Neliko nepastebėti ir paparčiai, snapučiai, bajorės, įvairios usnys, laukinės morkos, aguonos, hortenzijos, bijūnai, beržai ir sedulos, Čelsio parodos senbuviai lubinai ir rusmenės… Žemiau esančiose nuotraukose – „Hartley Botanic“ sodo fragmentai.

O štai čia – nuotraukos iš lietuviškų pakrūmių ir viena iš Čelsio – atspėsite kuri?

Apibendrinant galima teigti, jog šiemet dauguma dizainerių nenaudojo ekscentriškų raiškos priemonių, konfrontuojančių su gamta meno kūrinių ar dirbtinių instaliacijų. Judama natūralaus, harmoningo, atpalaiduojančio, asociatyvaus sodo linkme. Sodo, kuris sukurtas šiuolaikiniam skubančiam, nerimastingam žmogui. Sodo, nukeliančio į vaikystę – magišką vietą ir laiką, kur galima tyrinėti ropojantį vabalą, uostyti gėles, voliotis žolėje, svajoti, pakramtyti smilgą ar klausytis paukščių čiulbesio. Būti čia ir dabar.

Teksto autorė: kraštovaizdžio dizainerė Ingrida Rauckienė.
Nuotraukos – teksto autorės.

Skaitykite apie tai, kokius vėjus atnešė 2015-ųjų Chelsea Flower Show paroda.