Kaip ir kasmet Čelsio gėlių paroda 2018 į Didžiosios Britanijos sostinę pritraukė daugybę šios srities entuziastų. Šioje nuorodoje galite rasti oficialų “RHS Chelsea Flower Show 2018” rengėjų puslapį ir iš arčiau susipažinti su šiemet pristatytais parodomaisiais sodais, kurie nuskynė laurus.
Džiaugiamės, kad ten nuvyko ir želdynų dizainerė iš Lietuvos – Monika Sliesoraitytė. Ji mielai sutiko pasidalinti dar šviežutėliais įspūdžiais iš renginio, diktuojančio pasaulines apželdinimo tendencijas.
Lina Liubertaitė: Kas paskatino vykti į šią parodą?
Monika Sliesoraitytė: kadangi esu želdynų dizainerė, projektuoju aplinką privačių namų teritorijose, man labai svarbu šioje srityje būti įvairialypiškai. Tokio didelio mąsto renginys kaip Čelsio gėlių paroda 2018, apjungia begalę stilistikų ir skonių, tad pabuvęs joje pasikrauni parako naujiems projektams bemaž metams į priekį. Taip pat praplėti savo kaip dizainerės pasaulėjautą, tobulini erdvių planavimo įgūdžius, vis labiau pradedi gilintis į pačią sodo esmę ir aplinką. Tiesiog imi jį kurti ne tik kaip augalų masyvą, bet kaip sąveikaujantį elementą žmonių kasdieniame gyvenime.
Lina: Kuo išsiskyrė Čelsio gėlių paroda 2018, koks bendras įspūdis apie ją?
Monika: Ši paroda šiemet išsiskyrė tuo, kad dalyvių sodai buvo gausūs ne tik įvairiaspalviais žiedais, bet ir mažosios architektūros elementais, kurie tinkamai panaudoti praturtina bet kokio stiliaus sodą. Taip pat pastebėjau nemažai įdomių sprendimų želdinių nuo vejos ar takų atskyrimui, vandens telkinių ir fontanų įvairovėje, patraukė akį mums gerai žinomų augalų naujos išvestinės veislės. Apskritai iš parodos parsivežiau pačius pozityviausius įspūdžius.
Lina: Papasakok, kaip tau pasirodė sodas-laimėtojas, pamačius gyvai?
Monika: šiemet buvo nominuotas Chris Beardshaw sodas „The Morgan Stanley Garden for the NSPCC“, kuris, beje, buvo tarp mano favoritų. Pojūčiai gyvai žvelgiant į sodą pilnai atitinka sodo koncepciją ir idėją perteikti vaikų, patiriančių smurtą, emocinius išgyvenimus. Įėjimas į sodą prasideda iš pirmo žvilgsnio chaotišku augalų deriniu ir takeliu, kuris tarsi pradingsta tarp augalų. Einant gilyn į sodą pasiekamas medinis paviljonas, dalinai supamas ramaus vandens kanalo, kuris priešingai nei sodo pradžia, apželdintas labai minimalistiškai. Tad perėjimas iš chaotiško jausmo į ramybės būseną buvo jaučiamas net ir žmonių perpildytoje parodoje. Išties labai gilų įspūdį paliekantis ir nugalėjimo vertas sodas.
Lina: Lankėtės ir tame sode, kurį sukūrė “Garden Style 2018 konferencijos” pranešėjas Nic Howard. Kokį įspūdį jis paliko?
Monika: Sekiau šio sodo atsiradimą dizainerio facebook ir instagram paskyrose nuo eskizo iki pat sodo įrengimo ir pristatymo parodoje. Favoritu jis tapo dar gerokai prieš parodą. Nuostabių skulptūrų kūrėjas David Harber, kuris prisidėjo prie šio sodo dizaino, man buvo žinomas nuo ankstesnio apsilankymo Čelsio gėlių parodoje 2014 metais. Taigi buvau tikra, kad realybėje sodas atrodys geriau ne tik už eskizą, bet ir už nuotraukas. Asmeniškai man labai priimtina Nic‘o stilistika, o taip pat ir augalų deriniai nuostabūs, artimi mūsų gamtai. Apie šį sodą plačiau skaitykite šiame straipsnyje.
Nuotraukoje iš Nic‘o sodo matyti lubinai, katžolės, vilnotosios notros, bijūnai, gojiniai ir hibridiniai šalavijai, rasakilos, kietis, česnakai , viksvos, vingiriai ir t.t. Jie puikiausiai pritaikomi ir lietuviškame sode.
Įdomiausia, jog metalinės sodo konstrukcijos einant pro šoną sukuria vis kitokį sodo vaizdą ir leidžia pastebėti sodą ne tik kitu rakursu, bet ir atrasti vis naujas sodo konstrukcijas ir erdves.
Lina: Kokia detalė ar dekoras, kas buvo panaudota soduose, tau įkrito į akį?
Monika: Šiais metais vėlgi daug corten metalo, bet pastebėjau ir nemažai varinių elementų: nuo vazonėlių ir gėlynų dekoracijų iki fontanų ir netgi lauko baldų. Taip pat dėmesį patraukė sendinti veidrodžiai skirti sodui ar terasai: nuostabus sprendimas, jeigu kuriama erdvė maža ir norisi sukurti optinę apgaulę.
Lina: Kokius augalus iš parodos išskirtum, kurie atkreipė tavo dėmesį?
Monika: Išskirti vieno įdomaus derinio neįmanoma, nors ir dauguma jų atrodo panašūs spalviniais sprendimais ar rūšine sudėtimi, tuo pačiu yra labai skirtingi. Kadangi nuo spalvų raibo akys, labiausiai patiko deriniai, kurie išsiskyrė būtent ne spalvomis, o augalų tekstūriškumu, kuomet panaudota daugybė žalių atspalvių, tačiau skirtingų formų, lapų tekstūrų augalų ir tiktai vietomis įterpta šiek tiek spalvingų žiedų.
Daug kur dominavo japoniniai puošmedžiai, kurie gyvybės spalvų gamoje įneša rudens metu. Taip pat sparnuotieji ožekšniai, kaip nekeista, daugybė liepų bei įvairių sedulų. Tarp augalų vyrauja hakonės, astrancijos, astilbės, rodžersijos, rasakilos , įvairiausi paparčiai- rodos visi jie atskirai yra labai mums įprasti ir puikiai žinomi, tačiau naudojant vien juos įmanoma išgauti tikrai nepaprastą vaizdą.
Vieni iš įdomesnių ir mano dėmesį patraukusių augalų – ‘Maianthemum’ arba kitaip vadinama Kekine medute ir ‘Enkianthus campanulatus’ – Katilėlinis sietminas.
Lina: ačiū už pokalbį.
Nic Howard, parodos “Chelsea Flower Show 2018″ dalyvis, “Garden Style 2018” konferencijoje skaitys pranešimą, kurio tema – „Tendencijos ir kūryba: idėjos įspūdingam kiemui“. Taip pat ves praktinius mokymus nedidelėms grupėms – „Mažas sklypas: dideli iššūkiai“.
Aplinkos dizaino konferencija “Garden Style 2018” vyks rugpjūčio 25 d., Vilniuje.
Taip pat skaitykite:
“Įspūdingiausi “Chelsea Flower Show 2018″ parodomieji sodai”
“Eglė Sunilaitienė: Čelsio gėlių paroda 2017 nustebino skulptūromis”
“Rūta Žiugždė: įspūdingiausi augalai iš Čelsio gėlių parodos” (2017 m.)