Džiovintos gėlės grįžta į madą: vis dažniau floristai deda plastiką į šoną ir renkasi natūralias gėles. Roges reikia ruošti vasarą, o gėles sėti — pavasarį. Todėl skubu dalintis skintų gėlių ūkio „Gėlių upė“ įkūrėjos Angelinos Kurauskienės augalų sąrašu ir patarimais, kaip juos džiovinti.
Džiovintos gėlės: kam jų reikia?
Nuvažiavom pas Angeliną į „Gėlių upės“ ūkį su visa laidos „Čia mano sodas“ komanda. Naujoji laida rodoma kiekvieną sekmadienį 9 val. ryto per LRT televiziją — kviečiu ir jus pasižiūrėti, šios laidos įrašas čia. Filmavome vasarą, tačiau net vidury vasaros Angelina turėjo vainikų su džiovintomis gėlėmis. Tie vainikai pagaminti prieš dvejus metus, tačiau neįtikėtinai gražiai išlaikę spalvas.
Užsiauginkite tokių augalų ir jūs, galėsite juos panaudoti:
- Puokštėms kartu su gyvomis gėlėmis (sudžiovintos laikysis puokštėje ilgiau),
- Puokštėms rudenį, pavasarį ir žiemą, kai gyvų gėlių sunku gauti,
- Stalo papuošimui (ypač esant gražioms progoms),
- Šventinėms dekoracijoms (pvz. Kalėdiniams vainikams),
- Namų dekorui (pavyzdžiui, džiovintos gėlės vazose gali puošti ten, kur kambariniams augalams per mažai saulės).
- Vėlinių puokštėms ir apskritai kapų puošybai.
Kaip suderinti augalus kieme, mokome „Augalų komponavimo seminare“. Nebrangus ir neilgas, tačiau pilnas dizaino dėsnių ir aiškiai pateiktų praktinių pritaikymo patarimų. Šis seminaras vyksta internetu, pradėti galite tiesiog dabar.
Rekomenduojamos džiovintos gėlės
Ne visos gėlės džiovinamos išlaiko savo struktūrą, o svarbiausia — išlaiko spalvą. Štai Angelinos patikrintų augalų sąrašas:
Darželinis šlamutis (Helichrysum bracteatum)
Tai labai populiarus pasirinkimas džiovinimui. Augalo žiedas pats iš savęs jau yra sausas, tad sudžiovinti reikia tik stiebą — tai ilgai netrunka.
Džiovinimui Angelina rekomenduoja rinktis dar nepilnai išsiskleidusius šlamučio žiedus. Išoriniai žiedlapiai turi būti tik pradėję skleistis į šonus, o gėlės viduriuko neturi matytis. Matomas viduriukas džiūdamas papilkėja ir išbyra.
Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum)
Kermėkas – tai dar viena tradiciškai džiovinimui naudojama gėlė. Kermėkų būna tiek vienmečių, tiek daugiamečių. Galima rasti nuo ryškiausių iki pastelinių spalvų — Angelinai patinka tos pastelinės, subtilesnės. Nuotraukoje – vienmečiai kermėkai.
Rutulinė kraspedija (Craspedia globosa)
Kraspedija – įnoringas, bet labai dekoratyvus vienmetis augalas. Inoringas, nes sunkiai dygsta — daigumas apie 50 procentų, t. y. tik pusė sėklų sėkmingai sudygsta. Puikus akcentas tiek gyvoms, tiek sausoms puokštėms.
Uodegotasis burnotis (Amaranthus caudatus)
Neslėpsiu, man šis buvo gana netikėtas. Burnočius džiovinimui reikėtų skinti ankstyvosios stadijos, kol sėklos dar nėra pradėjusios byrėti.
Džiovinti burnočius galima keliais būdais: tradiciškai pakabinus aukštyn kojomis, pastačius į indą ar dėžę. Jei burnočiai svyrantys, galima juos naudoti vainikams: tokiu atveju reikia apvynioti jų “kasomis” vainiko pagrindą ir tik tada džiovinti.
Dantikrapštis amis (Ammi visnaga)
Tai krapus primenančios gėlės, dabar itin madingos dėl skėtinio žiedyno. Amiai naudojami kaip užpildas gyvose puokštėse, tačiau jie gerai atrodo ir džiovinti.
Skinti reikėtų pačius balčiausius žiedus — džiovinant tas baltumas išliks. Tai puikus pasirinkimas, kai norisi įdomios struktūros ir laukinio jausmo sausose puokštėse.
Serentis (Tagetes)
Serenčiai yra vertinami darže — sakoma, kad jie padeda apsaugoti daržoves nuo kenkėjų. Angelina sako, kad serenčius galima džiovinti ir jie puikiai išlaiko spalvą. Kadangi jie vienmečiai, išbandykite šiais metais ir pasižiūrėkite, kaip išlaikys savo oranžinę ar plytų spalvą išdžiūvę.
Pentinius (Delphinium elatum)
Negalvojau, kad pentinius galima džiovinti, o tuo labiau, kad jie gali išlaikyti tokią ryškią spalvą! Įsivaizduoju juos aukštoje vazoje, tiesiog vienus. Jei džiovinsite, nelaukite, kol pilnai išsiskleis. Džiovinimui skinkite, kai išsiskleidę ne daugiau kaip pusė žiedų.
Gomfrena (Gomphrena globosa arba haageana)
Gomfrenos — vienmetės gėlės, žydinčios visą vasarą ir formuojančios sausus apvalius žiedus.
Žiedeliai nedideli, bet spalva labai ryški — bent jau tų vyšninės spalvos gomfrenų, kurias man padovanojo Angelina. Ryškūs gomfrenų žiedukai galėtų būti akį traukiantis akcentas sausose puokštėse ar vainikuose.
Bijūnas (Paeonia)
Nustebote? Pasirodo, ir bijūnus galima džiovinti, atrodo jie tikrai nuostabiai. Sausas bijūno žiedas išsiskiria savo tūriu, todėl puikiai suskambės kaip pagrindinis sausos puokštės akcentas.
Jurginas (Dahlia)
Jei galima džiovinti bijūnus, kodėl nepabandžius ir jurginų — na to tai jau tikrai nesitikėjau. Tiesa, džiovinimui tinka tik kompaktiškų apvalių žiedų jurginai.
Tokių jurginų žiedų „koriukai“ yra tankesni, todėl išdžiovinti laikosi puikiai ir nebyra. Džiūdamas jurgino žiedas susitraukia į mažą kamuoliuką.
Įdomu tai, kad traukiantis suintensyvėja žiedo spalva. Dėl šios priežasties Angelina nerekomenduoja džiovinti tamsių ar baltų jurginų. Tamsūs taps tiesiog juodais kamuoliukais, o balti džiūdami pagels — neatrodys labai dekoratyviai. Gražiausiai atrodo sudžiūvę margaspalviai ar ryškių spalvų jurginai.
Kaip paruošti gėles džiovinimui
Džiovinimui skinti reikėtų pačias gražiausias gėles — būtent tokias, kokias rinktumėtės merkimui į vazą. Tikrai netinka bebaigiantys žydėti ar juo labiau pradėję byrėti žiedai.
Kadangi lapai džiūsta nedekoratyviai, juos Angelina rekomenduoja tiesiog pašalinti — taip pagreitinsite ir gėlės džiūvimo laiką. O kuo trumpiau gėlė džiūsta, tuo geriau ji išlaiko spalvą.
Gėlių stiebelius ar ryšulėlius patartina džiovinti pakabinus aukštyn kojomis — taip stiebas išliks tiesus, žiedas nepraras formos. Nebūtina jų kabinti po vieną: paprasčiau surišti nedideles puokšteles (po 10 stiebų ar pan.) ir pakabinti.
Tad paruošiamasis darbas toks ir yra:
- nuskinti gražiausius žiedus;
- nubraukti ranka lapus;
- surišti nedidelėmis puokštelėmis.
Kaip džiovinti
Džiovinimo sėkmė labiausiai priklauso nuo oro temperatūros ir drėgmės. Tam labiausiai tinka karštas ir sausas oras — toks dažniausiai būna liepos ar rugpjūčio mėnesiais.
Angelina pataria, kad patalpos tam reikia ne bet kokios — rinkitės karščiausią kampelį, be tiesioginės saulės spindulių.
O aš dar pridurčiau, kad karštomis vasaros dienomis džiūnančių gėlių ryšulėlius galite kabinti tiesiog terasoje, palubėje. Ir gražiai atrodys, ir saulės spindulių negaus, ir sausai džius.
Dar vienas Angelinos patarimas: išdžiovintus augalus galima supurkšti plaukų laku — sausų gėlių spalvos dar labiau išryškės.
Dėkoju Angelinai už tai, kad skyrė laiko, įsileido į savo skintų gėlių ūkį „Gėlių upė“ ir parodė, kaip auga šie nuostabūs augalai.
Šis straipsnis yra paruoštas pagal LRT televizijos laidą „Čia mano sodas“, kur galite pamatyti mano apsilankymą ūkyje ir pokalbį su Angelina. Tikiuosi, jis jus irgi įkvėps skirti vietos gėlyne augalams, kuriuos vėliau galima sudžiovinti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Gėlės puokštėms — ką užsiauginti specialiai skynimui“
„Bijūnai puokštėje — 3 patarimai iš skintų bijūnų ūkio“
„Natūralistinis gėlynas Jonavos rajone + augalų sąrašas“
SUSIJĘ KURSAI:
„Mano natūralistinis gėlynas“ — šiuose kursuose sužinosite šiuolaikinio augalų dizaino principus ir kursite savo asmeninį gėlyną. Galima mokytis ir gyvai grupėse, ir internetu jums patogiu laiku.
„Augalų komponavimo seminaras“ — jame sužinosite, kaip iš tūkstančių augalų pasirinkti sau tinkamus ir kokiais principais vadovautis, norint sukurti harmoningus augalų derinius.
