Gali ateiti į mišką, įsiropšti į megafoną ir klausytis. Gali apeiti aplink ir šūktelti įkišus nosį pro siaurąją jo angą. Gali išsitiesti viduje, užsimerkti, įkvėpti oro ir pajausti buvimą su gamta. Gali pasiimti knygą, atsisėsti ir tiesiog skaityti.
Ruup megafonai miško glūdumoje, Estija. Nuotr. aut Henno Luts
Pradinė bibliotekos miške idėja, užduota Estijos meno studentams, išsirutuliojo į milžiniškus megafonus, kuriais galima skaityti miško garsų takelį. Neatsispyrėm pagundai pakalbinti šio įdomaus projekto kūrėjus. Birgit Boigus, meno akademijos studentė, sugalvojo ir kartu su savo grupe sukūrė Ruup megafonus. Internete siautėja beprotiško grožio nuotraukos, o po jomis visi spėlioja: ar megafonai išties veikia? Paklausėm jos pačios!
LINA LIUBERTAITĖ: BIRGIT, KAS ĮKVĖPĖ SUKURTI MIŠKO MEGAFONUS? KOKIA JŲ IDĖJA?
Birgit Õigus: Labiausiai mane įkvėpė smalsumas, norėjau iš tikrųjų išgirsti, ką miškas turi mums pasakyti, ir pamatyti, ar įmanoma sukurti šių garsų „audio biblioteką“.
Mano idėja buvo sukurti vietą, kuri galėtų priminti paklausyti supančių mus garsų, ypač – gamtos garsų. Norėjau, kad tokia vieta būtų laisva, be įtampos, kviečianti gerai praleisti laiką gamtoje. Kad galėtume išgirsti tas istorijas, kurias gamta ir miškas turi mums papasakoti, kad galėtume pabūti su savimi, paklausyti savo minčių kitoje aplinkoje ir kitoje vibracijoje, negu miestas mums gali pasiūlyti. Tai vieta, kurioje gali pamiršti viską, ką iki šiol darei, ir gali susikoncentruoti į kitokius jutimus – pavyzdžiui, ne per matymą, o per klausymąsi.
RUUP megafonai. Nuotr. aut. Henno Luts
IŠ KO PAGAMINTI MIŠKO MEGAFONAI?
Ruup megafonai pagaminti iš aukštos kokybės maumedžio. Po apkalimu paslėptas rėmas, kuris pagamintas iš medienos sijų. Iš viso yra trys megafonai, kiekvienas 3 m ilgio, plačiausioje vietoje skersmuo siekia 2,8 metrų, siaurojoje angoje skersmuo kiek mažiau nei metras.
Į procesą įsijungė ne tik studentai, bet ir specialistai. Nuotraukų autorius Tonu Tunnel
AR JIE IŠTIKRŲJŲ VEIKIA???
Taip, jie iš tikrųjų veikia. Jei jau nukeliausite prie šių megafonų, žinoma, norėsite išgirsti, kaip jie didina garsą. Kadangi garsas keliauja bangomis, remiantis fizikos dėsniais, megafonai turi didinti garsą. Jie sustiprina garsus, kurie eina į megafoną kaip tiesi linija. Taip pat jei kalbėsite arba šauksite pro siaurąją megafono angą, garsas bus didesnis. Dėl jų pastatymo pozicijos miške, jei sėdite megafono viduje, o kitas žmogus kalba arba šnabžda sėdėdamas kitame megafone, jūs aiškiai girdėsite vienas kitą. Taigi taip, jie veikia.
Ruup megafonai Estija, Nuotr. aut. Tonu Tunnel
Bet be viso to, ši vieta skirta tam, kad atkreiptume dėmesį į vos girdimus gamtos garsus, kad susikoncentruotume, kad pasijustume esantys šios gamtos dalis. Taigi nesitikėkite elektroninės muzikos koncerto garsumo.
KOKIE BUVO DIDŽIAUSI IŠŠŪKIAI KURIANT RUUP MEGAFONUS?
Man, kai studentei, visas šis projektas buvo vienas didelis iššūkis. Bet vis dėlto didžiausias – perkelti perkelti megafonus iš mūsų istorinio Talino senamiesčio, iš dirbtuvių mažame kiemelyje, į galutinį tašką miške. Čia išmokau pagrindinę pamoką: visada turėk planą B. Dėl savo pačios nervų.
Projekto autorė Birgit Oigus ir šio darbo vadovas, Meno akademijos profesorius Hannes Praks. Nuotr. aut. Henno Luts
Kai pradėjome montuoti megafonus kiemelyje, pradžioje viskas buvo gerai. Tačiau antrąją dieną į kiemą atvyko būrys statybininkų, kurie pradėjo kasti žemę dėl kažkokių vamzdžių pakeitimo. Jie išrausė praktiškai visą kiemelį ir mums paliko tik mažą kampelį nepaliestą. Perkėlimui suorganizavome transportą, gavome visus leidimus kranams, sunkvežimiams, kad galėtų įvažiuoti į ribojamo eismo Taline gatveles. Paskutinę dieną pasikalbėjau su statybininkų atstovu, ir jie užtikrino: viskas bus gerai, nesijaudinkite. Bet kai atėjo ta diena, visur buvo didelė betvarkė, akmeninio grindinio dalys užblokavo vartus, o gatvelės danga pasirodė esanti neskirta tokiems dideliems sunkvežimiams. Taigi teko ieškoti plano B: visą dieną skambinau, ieškojau specialios technikos internetu, kol galiausiai patys statybininkai sutvarkė aplinką ir padėjo megafonus įkrauti į sunkvežimius. Galiausiai teko pačiai reguliuoti eismą gatvėje… Kai viskas gerai baigėsi, pajutau tokį palengvėjimą, kokio prieš tai nebuvau jutusi.
O dabar esu visiškai patenkinta tuo, ką padarėme. Ir netgi tais iššūkiais, kuriuos turėjome.
Ruup megafonai jau miške. Nuotr. aut. Tonu Tunnel
Paklausėm Triin Mannik, atsakingos už projekto komunikaciją, koks buvo rezultatas, ar sulaukė projektas dėmesio, ar pasiteisino.
LINA LIUBERTAITĖ: AR PROJEKTAS PRITRAUKĖ DAUGIAU ŽMONIŲ ATEITI Į PARKĄ? KAD IR ŠIANDIEN, AR ŽMONĖS ATEINA IR IŠBANDO MEGAFONUS?
Triin Männik: Na tikrai, gerokai daugiau žmonių. Pähni vietovė yra tolokai nuo visų didžiųjų miestų, o jau ruduo į pabaigą, atostogų sezono pabaiga, tad mes tikrai nesitikėjom sulaukti daug lankytojų. Bet žiniasklaidos dėmesys buvo gana didelis, ir taip, dabar šioje miško dalyje ženkliai daugiau žmonių, negu būdavo anksčiau. Ypač džiaugiuosi, kad atvyksta ne tik estai, bet ir žmonės iš kitų šalių. Tarkim vakar vienas iš mūsų gavo el.laišką nuo žmogaus, kuris sumanė atvažiuoti autostopu iš Lenkijos. Tiesa, kadangi žmonės nuolat klausia, kaip čia patekti, sukūrėme paprastą tinklalapį su pagrindine informacija ir nuorodomis: https://www.ruup.ee/location
KĄ ŽMONĖS PASAKOJA, KAI PAMATO MEGAFONUS GYVAI IR JUOS IŠBANDO?
Vienas iš mano mėgstamiausių atsiliepimų yra video, kurį sukūrė grupė jaunų žmonių. Prieš tai mes jų net nepažinojome – jie tiesiog atsiuntė nuorodą į šį video, kaip tam tikrą padėkos formą. Video klipas gana įtaigus, jis labai taikliai parodo, kaip ta draugų grupelė vaikščiojo, klausėsi, susimąstė, jautėsi gamtos dalimi čia ir dabar. Galite pasižiūrėti šį video čia: https://vimeo.com/142274216
Galima šūktelti, o galima ir įlįsti. Nuotr.aut. Henno Luts
Straipsnio tęsinys – šio darbo vadovo, Estijos meno akademijos profesoriaus Hannes Praks komentaras, kokia buvo šio darbo idėja ir kodėl projektas įvykdytas būtent miške: “Miškas Estijoje: kaip gimsta studentų projektai“
