Idėjų savo kiemams dažnai ieškome užsienyje. Žavimės itališkomis terasomis, olandiškais želdynais ar skandinavišku paprastumu, tačiau ne viską galima tiesiog perkelti į lietuvišką sodą. Juk privataus sodo dizainas priklauso ne tik nuo klimato ir augalų, bet ir nuo žmonių įpročių, santykio su gamta bei to, ką jie apskritai nori veikti kieme.
Apie Čekijos ir Italijos privačių sodų skirtumus kalbėjausi su kraštovaizdžio architekte Katerina Zahradnikova. Ji studijavo Brno, Milane ir Romoje, beveik 18 metų gyveno bei dirbo Italijoje, o dabar daugiausia projektuoja privačius sodus Čekijoje.
Todėl Katerina gali palyginti ne tik šių šalių sodo estetiką. Ji mato, kaip skiriasi žmonių požiūris į augalus, sodo kūrimą ir gyvenimą lauke.
Čekijoje – augalai, Italijoje – architektūra
Pirmąjį kraštovaizdžio architektūros magistro laipsnį Katerina įgijo Mendelio universitete Brno. Vėliau ji mokėsi Milano politechnikos universitete ir baigė kraštovaizdžio architektūros magistro studijas Romos „Sapienza“ universiteto Architektūros fakultete.
Studijuodama Italijoje Katerina aiškiai pamatė, kaip skirtingai kraštovaizdžio architektai ruošiami net Europos viduje.
Čekijoje daug dėmesio buvo skiriama augalams, botanikai ir dendrologijai. Studentai turėjo gerai pažinti medžius bei kitus augalus. Italijoje studijos buvo labiau orientuotos į architektūrą, urbanistiką ir bendrą erdvės kompoziciją.
Šios dvi mokyklos dabar susijungia Katerinos darbuose. Projektuodama ji galvoja ir apie architektūros linijas bei erdvių funkcijas, ir apie tai, kokie augalai sukurs tinkamą atmosferą bei ilgainiui gerai augs.
Čekai nori patys prisidėti prie sodo
Pasak Katerinos, čekų ryšys su sodu ir gamta dažniausiai yra gana artimas. Žmonės domisi augalais, jų rūšimis ir veislėmis, nemažai darbų nori atlikti patys.
Kartais kraštovaizdžio architektė parengia sodo koncepciją, konstrukcinius sprendimus ir sodinimo planą, o šeimininkai sodą įsirengia palaipsniui. Kilus klausimų, jie paskambina Katerinai, pasitaria ir tęsia darbus.
Į sodo kūrimą gali įsitraukti net visa šeima. Susirenka artimieji, kartu dirba, o dieną užbaigia pikniku. Taip žmonės ne tik sutaupo, bet ir sukuria stipresnį ryšį su savo sodu.
Katerina juokauja, kad po vienos ar dviejų tokių darbo dienų klientai daug geriau supranta, kodėl profesionalus sodo įrengimas kainuoja tiek, kiek kainuoja.
Italijoje privačių sodų kūrimą ir vėlesnę priežiūrą žmonės dažniau patiki profesionaliems rangovams. Ten daugiau ir įvairių biurokratinių reikalavimų: net nedidelė pavėsinė ar kitas sodo statinys gali pareikalauti leidimų. Čekijoje sodo šeimininkai vis dar turi daugiau laisvės kurti ir keisti savo aplinką.
Privataus sodo dizainas: Italijoje daugiau architektūros, Čekijoje – augalų
Italijoje Katerina pastebi didesnį dėmesį architektūrinei sodo daliai. Svarbios dangos, konstrukcijos, ryšys su namu ir bendras erdvės vaizdas.
Čekai, jos nuomone, dažniau pradeda nuo augalų. Jiems įdomu, kas sode žydės, kaip augalai keisis per sezoną ir kaip juos reikės prižiūrėti.
Vis dėlto abiejose šalyse požiūris keičiasi. Italijoje per pastaruosius penkerius ar dešimt metų daugėja susidomėjimo natūralesniais želdynais ir biologine įvairove. Čekijoje natūralistiniai daugiamečių augalų želdynai tapo tokie populiarūs, kad Katerina jau pastebi kitą kraštutinumą – daugelyje sodų naudojami tie patys augalai ir kartojamos panašios kompozicijos.
Jos nuomone, net ir madingas natūralistinis sodas gali tapti „kopijuok ir įklijuok“ projektu.
Todėl kiekvieną privatų sodą Katerina pradeda ne nuo madingų augalų sąrašo, o nuo pažinties su jo šeimininkais. Ji stebi, kaip žmonės gyvena, kaip įsirengę namus, kokia jų kasdienybė ir kokioje aplinkoje jaučiasi gerai.
Vienam žmogui tiks preciziškas, taisyklingų formų sodas. Kitam reikės daugiau laisvumo, žydinčių augalų ir natūralesnio vaizdo. Privataus sodo dizainas turi atitikti ne vyraujančią madą, o konkrečius jame gyvensiančius žmones.
Čekijos soduose beveik visada rusena ugnis
Vienas ryškiausių Čekijos privačių sodų bruožų – ugniavietė. Katerinos teigimu, ją galima rasti maždaug 90–95 procentuose sodų, o kuriant naują kiemą tai dažnai būna vienas pirmųjų klientų pageidavimų.
Ugniavietė čekams nėra tik gražus dizaino elementas. Ji susijusi su ilga buvimo lauke tradicija: paprasta atvira ugnis, ant jos kepamos dešrelės, duona, susirinkę draugai, gitara ir pokalbiai iki sutemų.
Tokiam vakarui nereikia nei sudėtingos virtuvės, nei ypatingo meniu. Tačiau atsiranda priežastis visiems susėsti vienoje vietoje.
Prie modernių namų vis dažniau pageidaujama ir lauko virtuvių. Jos gali būti labai skirtingos – nuo nedidelio kampo terasoje iki atskiro statinio su vandeniu, šaldytuvu, maisto ruošimo vieta ir dideliu stalu.
Pagrindinė mintis abiem atvejais išlieka ta pati: sodas kuriamas ne tik tam, kad į jį būtų gražu žiūrėti, bet ir tam, kad jame vyktų gyvenimas.
Kokių klaidų čekai daro kurdami lauko erdves
Katerina pastebi, kad čekai, kaip tikriausiai ir lietuviai, kartais lauke tiesiog pakartoja tai, ką jau turi namuose.
Pavyzdžiui, viduje prie didelio lango stovi valgomojo stalas, o vos už kelių metrų terasoje pastatomas dar vienas toks pats. Abi vietos atlieka tą pačią funkciją, todėl šeimai neatsiranda aiškios priežasties rinktis lauką.
Tokiu atveju Katerina siūlo prie namo įrengti kavos ar poilsio zoną, o didelį stalą perkelti giliau į sodą. Ten pasikeičia vaizdas, atmosfera ir pats buvimo lauke jausmas.
Kita dažna klaida – lauko virtuvei arba terasai skiriama per mažai vietos. Žmonėms nepatogu judėti, gaminti ir sėdėti kartu.
Taip pat pamirštamas vanduo. Net paprasta kriauklė, kurioje galima nusiplauti rankas, daržoves ar indus, gali lemti, kaip dažnai lauko virtuvė bus naudojama.
Svarbu pagalvoti ir apie stogą. Jeigu virtuvė uždengiama per daug, joje gali kauptis dūmai ir maisto kvapai.
Tai praktiniai dalykai, tačiau būtent jie dažnai nulemia, ar gražiai atrodanti lauko erdvė taps mėgstamiausia šeimos vieta.
Ką galime pasiimti iš abiejų šalių
Iš Italijos sodų galime pasimokyti stipresnio ryšio su namo architektūra, atidesnio medžiagų parinkimo ir visos erdvės kompozicijos.
Čekijos patirtis primena, kad sodas nėra baigtas paveikslas. Žmonės nori jį kurti, prižiūrėti, pažinti augalus ir turėti konkrečių priežasčių išeiti į lauką.
Katerinos darbuose šios dvi kryptys susijungia. Jai svarbu, kad lauko virtuvė ar ugniavietė derėtų prie namo, būtų patogi ir techniškai gerai suplanuota. Tačiau ne mažiau svarbu, kad aplinkui būtų augalų, jaukumo ir gyvybės.
Juk geras privataus sodo dizainas matuojamas ne vien tuo, kaip sodas atrodo nuotraukose. Geriausias sodas yra tas, kuriame žmonės iš tikrųjų leidžia laiką.
Katerinos Zahradníkovos pranešimas konferencijoje „Garden Style“
Rugpjūčio 22 dieną Vilniuje vyksiančioje aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ Katerina skaitys pranešimą „Kuriant traukos centrą: ugnis, maistas ir susibūrimo erdvės“.
Ji parodys savo projektuotų privačių sodų pavyzdžius – nuo paprastų ugniaviečių iki visiškai įrengtų lauko virtuvių. Paaiškins, kur tokią erdvę planuoti, kiek jai skirti vietos, kokias medžiagas rinktis ir kaip ją susieti su namu bei visu sodu.
Tai bus šiuolaikinis Čekijos požiūris, papildytas beveik 18 metų Katerinos gyvenimo, studijų ir profesine patirtimi Italijoje.
Jeigu domitės privataus sodo dizainu ir ieškote idėjų, kaip savo kieme sukurti vietą, į kurią norėtųsi išeiti ne tik per šventes, šį pranešimą verta išgirsti gyvai.
Bilietus į konferenciją „Garden Style“ rasite konferencijos svetainėje.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Dizaino idėjos iš „Garden style 2025” konferencijos: ką pritaikyti savo kieme?
Patikimi augalai iš „Garden style 2025” konferencijos: sąrašas su pavadinimais
SUSIJĘ KURSAI:
„Mano sodo dizainas“ – tai kursai, skirti turintiems kelių – keliolikos arų sklypą. Juose padėsime suvokti svarbiausius šiuolaikiško dizaino principus ir pritaikyti juos savo konkrečiam sklypui. Kalbame ne apie konkrečius augalus, o apie viso sklypo suplanavimą. Kursų metu dalyviai kuria eskizus iškart ant savo brėžinių — labai praktiška!
„Dizaino dirbtuvės su Merilen Mentaal“ – skirtos tiems, kurie nori prisijaukinti rožes ir išmokti jas meistriškai derinti su daugiamečiais augalais, sukuriant ilgaamžius, emociją keliančius želdynus. Mokymų metu teorinės žinios bus derinamos su praktika: po teorinės įžangos vyksime į viešus rožynus analizuoti realių pavyzdžių, o grįžę tęsime kūrybinį darbą grupėse, spręsdami konkrečias dizaino situacijas. Mokymai vyksta 2026 m. rugpjūčio 23 d.
