Vaikų žaidimų aikštelės gali būti monotoniškos ir nuobodžios, bet gali ir kviesti įsitraukti žaidimui bei skatinti kūrybiškumą. Apie pastarąsias ir norime pakalbėti – kraštovaizdžio architektė Dovilė Mažeikienė, pakeliavusi po pasaulį, pririnko vertų dėmesio žaidimų aikštelių pavyzdžių. Šiame straipsnyje (pirmojoje dalyje) ji plačiau aptars geriausias medžiagas, dangas ir pačias veiklas vaikų žaidimų aikštelėse.
Vaikų žaidimų aikštelės: kraštovaizdžio architektės Dovilės akimis
Pasakodama apie vaikų žaidimų aikšteles, Dovilė nori išsamiau pakalbėti apie jos pastebėtus pavyzdžius skirtingose pasaulio šalyse: “Stebėdama savo bei kitų vaikus matau, kas jiems įdomu, ką jie renkasi tyrinėjimui, išbandymui, o pro ką abejingai praeina. Taip pat, kaip kraštovaizdžio architektė analizuoju, kas ir kodėl daroma. Aš nuoširdžiai tikiu, kad geriau pastebėti ir pasidžiaugti gerais dalykais, nei vien peikti ir kritikuoti, bei pasimokius iš kitų patirčių tikslingai ir įdomiai įrenginėti žaidimų aikšteles Lietuvoje.”
Medžiagos ir formos
Natūralios medžiagos, kaip žaidimo elementas, paviršius, tekstūra moko vaikus apie pasaulį, kaip jis sutvertas, leidžia gilinti jutiminius pojūčius. Kai tiek daug kasdienėje aplinkoje dirbtinių paviršių aplink, žaidžiant vaikams yra puiki galimybė prisiliesti prie natūralių, kuo įvairesnių grublėtų, švelnių, minkštų ar tvirtų medžiagų. Puikiausiai tinka: mediena, akmuo, virvė, vanduo, žvirgždas ir kt.
Vaikų žaidimų aikštelės: kietų ir minkštų dangų dermė
Vis dažniau projektuojant renkamasi natūralias dangas, kurios yra laidžios vandeniui. Tokios medžiagos draugiškesnės aplinkai, darniau įsilieja į supančią aplinką spalviškumu, tekstūra.
Geras pavyzdys pasirenkant dangas yra siauras tarp gatvių įspraustas South parkas, su keliomis žaidimų aikštelėmis vaikams (San Franciskas, Jungtinės Amerikos valstijos). Šiame parke daug vejos, kur mielai bėgioja vaikai ir pačiame miesto kietųjų dangų kontekste šios gyvos, žalios dangos yra tikra atgaiva. O takai parke žaismingai sudėlioti iš užapvalintų betono plokščių.
Dermė su aplinka
Žaidimų aikštelė parke gali būti štai taip darniai įlieta į gamtišką kraštovaizdį. Tai – puikus pavyzdys iš Lenkijos.
O štai toks žaidybinis elementas mažiesiems muziejaus teritorijoje gali būti ir simpatiškas, ir realiai tyrinėjamas edukuojantis objektas.
Įdomus pavyzdys yra ir Oslo pakraštyje esanti žaidimų aikštelė Nedre Foss parke. Ji – apsupta upės, šalia yra vandens šliuzai, tad ir visos aikštelės tematika, spalvos, elementai yra apie vandenį, taip pat kai kurie elementai dera su šalia stovinčiu išskirtinės architektūros studentų bendrabučiu. Formos ir objektai – originalūs ir traukiantys išbandyti bei yra sukurti tikrai konkrečiai šiai vietai.
Vaikų žaidimų aikštelės veiklos vaikams
Tipinės aikštelės skatina tipinius veiksmus, riboja kūrybos džiaugsmą, bet net ir tipinius elementus galima integruoti įdomiai, siekiant atskleisti kiekvieną erdvę, susieti su supančia aplinka, sudominti vaikus bei leisti jiems laisvai kurti žaidžiant.
“Mano akį labiausiai traukia, kai kiekviena žaidimų aikštelė suteikia unikalią patirtį ir mieste jos nebūna identiškos,” pasakoja Dovilė.
Vanduo žaidimų aikštelėse
Vanduo įvairiais pavidalais labai domina vaikus. Tai – puikus ir edukacinis elementas apie vandens augalus, drėgnas vietoves, saugumą prie vandens ir vandenyje, vandens universalumą.
“Lankydamiesi šioje vietoje su kolegomis tyrinėjome kaip vaikai: ką reikia paspausti, kur pumpuoti, kad vanduo bėgtų, lašėtų, trykštų srovėmis ir labai daug prisijuokėm sušlapę, atradę, kaip veikia mechanizmai. Žaidimų aikštelę supantys želdynai suprojektuoti, taip, kad lietaus vanduo nuo kietųjų dangų bėgtų tiesiai augalams drėkinti. Visapusiškai edukacinis projektas. Kuo daugiau tokių norėtųsi ir Lietuvos miestuose,” apie įtraukiančias veiklas žaidimų aikštelėse pasakoja Dovilė.
Veiklos skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui
Žaisti, judėti nori ne tik maži vaikai. Paaugliams taip pat reikia įdomių erdvių sportuoti, važinėti, mokytis naujų dalykų su bendraamžiais. Puikus pavyzdys įrengtas apleistoje Varšuvos gyvenamojo rajono vietoje išjudino visą bendruomenę, nes žaidimų erdvių turi visokio amžiaus vaikai.
Netrukus paskelbsime ir antrą straipsnį apie vaikų žaidimų aikšteles, kur plačiau aprašomos žaidimų erdvės skirtingų pomėgių vaikams, poilsio zonos atlydėjusiems vaikus ir dar daugiau naudingų kraštovaizdžio architektės pastebėjimų. Už šias įžvalgas, kokios įvairios gali būti vaikų žaidimų aikštelės, dar kartą ačiū Dovilei Mažeikienei, socialiniuose tinkluose žinomai kaip Gardis. Sodo režisierius.
