Vasarai įsisiūbavus, kai viskas žaliuoja, žydi ir noksta, sezoniniai darbai veja vienas kitą – atrodo, tik spėk suktis. Neturint aiškaus darbų plano, lengva pamesti galvą, o tuomet pražiūrėti tai, kas iš tiesų svarbu. Tad sudėliokim viską aiškiai ir nuosekliai: kokių darbų kieme imtis jau šiandien, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai būtų sveiki ir vėliau duotų puikų derlių, kad gyvatvorės ir veja išliktų vešlios ir žalios, kad gėlių žiedai kuo ilgiau džiugintų savo grožiu ir svaiginančiais kvapais. Apie viską išsamiai pasikalbėjau su Tautvydu Gursku, agronomu ir įmonės „Žali sodai“ įkūrėju. Kviečiu skaityti.
1 DARBAS – VAISMEDŽIŲ IR VAISKRŪMIŲ APŽIŪRA
Sezoniniai darbai sode vidurvasarį daugiausiai sukasi aplink vaismedžius ir vaiskrūmius. Tam, kad jie sunokintų sveikus vaisius, būtina įsitikinti, kad patys medžiai šiuo metu yra sveiki. Tad kruopščiai visus juos apžiūrėkite. Ypatingą dėmesį skirkite lapams. Iš abiejų pusių apžiūrėkite, ar nėra dėmelių, pūslelių, ar lapų nepagraužė kenkėjai.
Anot Tautvydo Gursko, šiemet sode ir darže galima sutikti kone visas įmanomas augalų ligas ir kenkėjus. Dėl šilto rudens ir gausaus sniego žiemą puikiausiai peržiemojo uodai, amarai ir įvairios erkutės, kurie dabar puotauja jūsų soduose. Šaltas ir šlapias pavasaris sukėlė įvairias grybines augalų ligas. Labai tikėtina, kad net ir ypač puoselėjamų sodų neaplenkė bjaurūs „svečiai“, todėl svarbu laiku juos pastebėti ir išprašyti lauk.
KAIP ATPAŽINTI PROBLEMĄ IR KAIP JĄ SPRĘSTI
Augalų negalavimo priežastys paprastai būna trys:
1. Fiziologinės, kai augalui tiesiog trūksta maisto medžiagų, saulės, šviesos ar vandens. Vasarą dažniausiai pristinga drėgmės. Pirmieji požymiai – augalo lapai ir jauni ūgliai suglebę, žemyn nusvirę.
SPRENDIMAS: Nepradėkit galvoti apie cheminius preparatus – pakaks gausiai augalą palaistyti. Tik negailėkite vandens – drėgmė turi pasiekti net giliausiai esančias augalo šaknis. Pavyzdžiui, dideliam medžiui prireiks apie 10 kibirų vandens, vaiskrūmiui – 5 kibirų.
2. Ligos – jas dažniausiai išduoda baltos, rudos, pilkos dėmelės, pūslelės, raukšlelės ar susigarbanojimai ant lapų. Pavyzdžiui, šiemet Lietuvoje masiškai išplito persikų tafrinozė (lapų garbanė), pasireiškianti susigarbanojusiais ir pūslėtais lapais. Vyšnias ir sakuras kankina kokomikozė, kuri nudžiovina šakelių galiukus.
SPRENDIMAS: Pažeistus lapus ir šakeles reikia kuo greičiau šalinti, o likusį vaismedį purkšti fungicidais.
3. Kenkėjai – jei nematyti tiesiai ant augalo lapų, kenkėjus išduoda ir kiti ženklai:
- Skruzdėlės ant vaismedžio ar vaiskrūmio kamieno. Tai aiškus signalas, kad medį puola amarai, nes skruzdės minta amarų lipčiumi. Apžiūrėkite lapus iš visų pusių ir amarus greičiausia rasite;
- Jauni augalo lapai, išsigaubę žemyn arba susisukę tarsi į kokoną. Atvėrę tokį lapą, jo viduje rasite gausybę amarų;
- Stipriai, tarsi į cigarą susisukę lapai – taip sau slėptuvę pasiruošia kandžių arba cigarsukių vikšrai;
- Ant aviečių ar gervuogių netvarkingi voratinkliai – tai gali būti voratinklinė erkutė;
- Matyti aiškios lapų graužimo žymės.
SPRENDIMAS: Kovai su kenkėjais dažniausiai naudojami insekticidai. Voratinklines erkutes reiktų naikinti naudojant akaricidus. Jeigu augalus puola šliužai, su jais kovokite pasitelkdami moliuskocidus. Nesiimkite saviveiklos – paklauskite specializuotuose sodo prekių centruose rekomendacijos, kokio konkretaus preparato reikia.
Jeigu bėda rimta, su natūraliais preparatais neišsiversite, todėl į cheminius preparatus žiūrėkite kaip į rimtus vaistus: tikslinga dozė ir tik ten, kur tikrai reikia.
SEZONINIAI DARBAI VASARĄ: KAIP TINKAMAI PURKŠTI VAISMEDŽIUS
Tautvydas Gurskas pabrėžia, kad cheminių preparatų negalima purkšti bet kaip. Būtina laikytis pagrindinių taisyklių:
- Naudokite tinkamą preparato dozę. Jei manote, kad tiesiog naudodami mažesnį cheminių medžiagų kiekį padarysite mažiau žalos savo vaismedžiui ir aplinkai, klystate. Taip jūs tik pripratinsite kenkėjus prie tos medžiagos ir ji ilgainiui taps visiškai neveiksminga. Tad arba geriau visai nenaudokite cheminių preparatų, arba tiksliai laikykitės gamintojų nurodytų normų ir rekomendacijų;
- Pasirinkite saugų laiką ir aplinkybes: purkškite vakare, kai nėra vėjo, kai temperatūra ne aukštesnė nei 22 °C ir kai žinote, kad 2-3 valandas po purškimo nelis;
- Naudokite teisingą purškimo techniką: purkštuvą nukreipkite į lajos vidų ir purkškite iš apačios aukštyn, kad susidaręs lašelių debesis iš pradžių padengtų lapų apačią, o besileisdamas žemyn – ir viršutinę jų dalį;
- Saugokite save! Būtinai naudokite apsaugines priemones: mūvėkite pirštines, dėvėkite ilgas kelnes ir drabužius ilgomis rankovėmis, užsidėkite akinius ir respiratorių.
Dar vienas specialisto patarimas: purškiamą mišinį papildykite specialiu lipalu. Ši medžiaga padeda tolygiai paskleisti mišinį ant augalo lapo, greičiau susigerti ir suveikti.
Daugiau konkrečių patarimų, kuo purkšti vaismedžius pavasarį, galite rasti čia.
2 DARBAS – ŠALINKITE VILKŪGLIUS
Po Joninių idealus laikas pašalinti vaismedžių vilkūglius. Vilkūgliai yra jaunos šiųmetinės šakos, kurios auga vertikaliai. Šiuo metu jie dar nesumedėję, tad juos itin lengva nulaužyti arba iškirpti, medis nepatiria streso, jam nereikia užsigydyti didesnių žaizdų. Atlikus šį darbą dabar, bus kur kas mažiau vargo ateinantį pavasarį – nereikės genėti jau sumedėjusių ir kur kas storesnių vilkūglių.
Be to, medis daugiau energijos ir maisto medžiagų galės skirti nokinamiems vaisiams, pagerės lajos vėdinimas ir apšvietimas.
3 DARBAS – VAISMEDŽIŲ DERLIAUS REGULIAVIMAS
Turbūt esate pastebėję, kad dalį vaisių, užmegztų pavasarį, vaismedžiai numeta. Tai geras ženklas – medis atsikrato vaisių pertekliaus, nes vis tiek nepajėgtų jų tiek kokybiškai išmaitinti.
Vasarą ir patys padėkite medžiams: nebijokite nuo obuolių, kriaušių ar slyvų kekių pašalinti mažiausius vaisius. Drąsiai išskinkite, kad likę užaugtų gražesni, sveikesni ir didesni. Pamažinkite ir tų, kurie susitelkę šakų galuose, kad vėliau šakos neišlūžtų.
4 DARBAS – GENĖJIMO DARBAI
Vasara – puikus laikas genėti:
- Vynmedžius – jie jau stipriai sulapoję, sultys išsivaikščiojusios, tad pats metas jais pasirūpinti;
- Visus medžius, leidžiančius sulą: beržus, klevus. Pavasarį dėl sulos tekėjimo jų genėti nerekomenduojama, o dabar jau visiškai saugu tai daryti;
- Riešutmedžius, skroblus, bukus;
- Kaulavaisius (vyšnias, trešnes ir pan.). Šiuo metu vyksta intensyvus tokių medžių augimas, todėl jie labai efektyviai gydosi savo žaizdas. Dėl to nebijokite nukirpti net ir tų šakų, ant kurių gausu vyšnių.
5 DARBAS – FORMUOKITE GYVATVORES
Vasarą tinka genėti visas gyvatvores: tiek žemas (buksmedžių, kaulenių, ligustrų ir pan.), tiek aukštas (bukų, skroblų, tujų, kukmedžių). Kuo dažniau kirpsite, tuo tankesnes, gražesnes gyvatvores turėsite.
Pavasarinis genėjimas labiau skatina naujų ūglių augimą, o vasarinis ir rudeninis padeda augalui labiau sutvirtėti.
Kaip genėti tujų gyvatvorę, išsamiai parodėme čia.
Tautvydas Gurskas pataria formuojant gyvatvores viršų palikti kiek siauresnį už apačią – taip viršutinės šakos neužstos apšvietimo esančioms žemiau, gyvatvorė augs sveika ir graži.
6 DARBAS – PRATĘSKITE ŽYDĖJIMO SEZONĄ
Aplinkos priežiūros specialistas sako, kad kai kurie augalai savo žiedais gali pradžiuginti net kelis kartus per vasarą. Pavyzdžiui:
- Rožės – vos tik joms nužydėjus, atskaičiuokite nuo žiedyno 3-4 lapus žemyn ir ties ta vieta nukirpkite – tikėtina, kad rožės sužydės dar kartą;
- Katžolės, šalavijai, levandos – nukarpius nužydėjusius žiedus, daug šansų, kad šie augalai irgi žydės dar kartą.
7 DARBAS – PRIŽIŪRĖKITE VEJĄ
Vasaros sezoniniai darbai niekaip neapsieina be vejos priežiūros. Norint džiaugtis išpuoselėta veja, ja reikia rūpintis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Vasarą vejai būtini 3 pagrindiniai dalykai:
- Reguliarus šienavimas bent kartą per savaitę. Kai labai karšta, pjauti 4-5 cm aukštyje – taip veja išsaugos daugiau drėgmės. Kai daug lyja, pjauti žemiau, kad drėgnoje ir šiltoje terpėje nepradėtų veistis grybinės ligos;
- Tręšimas kartą per mėnesį. Galima rinktis tiek organines, tiek mineralines trąšas, skirtas vasaros sezonui;
- Tinkamas laistymas. Seną veją laistyti pakanka vos 2 kartus per savaitę, bet lieti gausiai. O jauną, tik pavasarį pasėtą veją, reikėtų laistyti dažniau.
Visą pokalbį su Tautvydu Gursku „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“ galite perklausyti paspaudę čia.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Tujų gyvatvorės formavimas: 5 patarimai pradedantiesiems“
