Kremas nuo saulės jau padėtas viršutinėje lentynoje, maudymosi kostiumėliai sulankstyti, pirmųjų braškių skonis jau pamirštas, tačiau su vasaros pabaiga neatėjo pabaiga vejos darbams. Jei norite išlaikyti gražią veją, padėkite jai atsigauti po vasaros linksmybių ir tinkamai paruoškite ją žiemai bei kitiems metams.
NENUSTOKITE PJAUTI VEJOS
Nors lauko temperatūra pastebimai nukrito, žolė vis dar auga. Nenustokite jos šienauti, nes tik tada ji toliau augs tanki ir graži. Lietaus paprastai rudenį būna pakankamai, saulė nebeišdegina taip, kaip vasarą, todėl drėgmės trūkumas vargina vis mažiau. Todėl įmanoma ir rudenį veją išlaikyti sodrią ir žalią.
Vejos priežiūra rudenį nesibaigia iki kol sniegas ją užklos.
Rudenį ypač svarbu, kad vejapjovės peiliukai būtų aštrūs. Jei jie atšipę, žolė plėšiama, numušama, ištraukomos gyslelės, jos sudžiūva dar būdamos ant augalo, todėl visa veja nusėjama parudusiais žolės galiukais. Pavasarį ar vasarą žolė greičiau auga, todėl bendras vaizdas greičiau atsistato, o rudenį tokia veja atrodo visai prastai.
Priklausomai nuo oro sąlygų, gali būti, kad paskutinis pjovimas bus lapkričio mėnesį. Tad šienavimo įrankių dar toli nepadėkite. Kai pjausite paskutinį kartą prieš žiemą, pakelkite peilius šiek tiek aukščiau.
IŠŠUKUOKITE, JEI REIKIA
Lietuviškai labai gražiai vadiname – šukuoti veją. Graži veja yra švari, tvarkinga ir nesusivėlusi – galioja tas pats, kaip ir plaukams. O šukos šiuo atveju yra lapų grėblys.
Visų pirma jį naudokite ten, kur akivaizdžiai matosi daug sudžiūvusių žolės stiebelių, rudų lapelių ir pan. Įprastai nukritę jie turėtų suirti, patręšdami esamą dirvą. Tačiau jei tokio mulčio jau per daug, ne viskas gražiai suyra, matosi nesuskaidyti žolių likučiai, tada apatiniame vejos sluoksnyje susiformuoja stora velėna, pro kurią sunku prasiskverbti ir vandeniui, ir saulei, ir orui, o šaknys vystosi prasčiau.
Jei nesuirusių žolės dalių labai daug, tas vietas rudenį galima prašukuoti su lapų grėbliu.
Jei vejos plotas nedidelis, tiesiog pragrėbkite su lapų grėbliu, kitaip sakant, iššukuokite. Galite įsigyti ir specialiai tam skirtą įrankį – skarifikatorių. Tai kotas su voleliu, kuris padengtas peiliukais.
Jei vejos turite daug, pagelbės elektrinis skarifikatorius. Tačiau šukuoti kasmet tikrai nebūtina, todėl gerai pagalvokite, ar verta investuoti.
Galite išsinuomoti benzininį skarifikatorių: kainuos apie 10-12 Eur/val., arba iki 50 Eur dienai. Optimaliausia susitarti su kaimynais ir drauge išsinuomoti vieną įrankį visai parai ar savaitgaliui.
Specialistai skarifikuoti pataria pavasarį, nes po šios procedūros vejos augimas suaktyvinamas. Dėl šios priežasties skarifikavimas yra vienas iš būdų, kaip sumažinti samanų plotus vejoje. Tačiau ir rudenį, jei yra poreikis, galite palengvinti vargstančiai vejai žiemos pasitikimą.
ĮLEISKITE ORO, JEI REIKIA
Aeravimas yra kitas vejos priežiūros būdas, kuris reikalingas, bet irgi ne kasmet. Apibendrinant šį procesą galima vadinti vejos vėdinimu.
Aeravimas reikalingas ten, kur dirva su laiku tampa suslėgta, sutankėjusi. Tai molingo grunto vietovės, kuriose linkęs užsistovėti vanduo – ten augalams tikrai sunku užtikrinti pakankamą oro judėjimą. Bet kuri rimčiau išmindžiota vieta taip pat vejai neprideda grožio, o augalams oro pritekėjimą padaro sudėtingesnį. Todėl bent jau tokioms vietoms tikrai reikia padėti.
Nedideliam plotui sutvarkyti pasiimkite paprasčiausias šakes. Reikia padaryti bent 8 cm gylio dūrius, galite badyti žemę kas 10 cm. Per dūrio vietą į gruntą lengviau pateks oro ir vandens, šaknys turės kur plėstis: ne tik į šonus, bet ir gilyn. Būtent šaknų sveikatai yra skirtas šis darbas.
Po aeravimo galima pabarstyti smėlio, kad subėgtų į skyles ir taip atliktų drenažo funkciją, pagerintų dirvos struktūrą.
Aeravimui galima naudoti ir specialius įrankius (aeratorius), ypač jei turite didesnius vejos plotus. Vėlgi galima įsigyti arba išsinuomoti tik tam laikui, kai reikalinga.
Skarifikuokite ir aeruokite tik esant sausam orui.
KĄ DARYTI SU SAMANOMIS
Vejos priežiūra rudenį dažnam asocijuojasi su kova prieš samanas. Tam tradiciškai naudojami geležies sulfato preparatai – dabar pats laikas tokiems darbams.
Vejos priežiūra rudenį
Tik prieš imdamiesi stabtelkite ir pagalvokite, ar nepavargote kovoti su samanomis. Esant geroms sąlygoms, žolė visada nugalės dvikovoje prieš samanas. Vadinasi, jei atsiranda samanų, ten netinkamos sąlygos vejai. Dažniausiai taip atsitinka dėl apšvietimo trūkumo. Veja, augdama pavėsyje, negauna pakankamai saulės, jos vystymasis sulėtėja, o atsiradusius tuščius plotus užpildo samanos. Tai tipiška situacija, kodėl tam tikroje sklypo vietoje nuolat atsiranda samanų. Kovokite su cheminiais preparatais kiek norite, tačiau situacija bus ne jūsų pusėje.
Keli būdai, kaip reaguoti į samanas vejoje:
- Vienas iš būdų įveikti samanas – paskatinti vejos augimą. Tad jei šį rudenį skarifikuosite veją ir patręšite ją rudeninėmis trąšomis, jau vienas balas jūsų naudai.
- Kitas būdas – susitaikyti su samanų buvimu. Lietuvoje samanos laikomos blogybe, su kuria reikia kovoti. Kai kuriose užsienio šalyse, ypač Skandinavijoje, samanos laikomos gražiu augalu, turinčiu savitą struktūrą, minkštą malonią liesti tekstūrą, gražią spalvą, nereikalaujančiu priežiūros ir papildomo dėmesio.
- Ir dar vienas būdas – pavėsyje auginti ne veją, o šešėlį toleruojančius daugiamečius augalus. Jei toje sklypo vietoje nevaikščiojate, o veją auginate tik dėl to, kad nėra kitokio vietos panaudojimo, kodėl gi nesukurti ten gražaus pavėsinių augalų kampelio (ką pasirinkti, skaitykite čia ir čia). Jo net šienauti kas porą savaičių nereikės.
Tad prieš kovodami su samanomis vejoje, pagalvokite, ar tikrai tai būtina.
AR REIKIA RUDENĮ TRĘŠTI VEJĄ
Įprastas trąšas su azotu pamirškite – jei patręšite jomis, suaktyvinsite augimą, veja bus graži ir žalia, tačiau po žiemos vaizdas bus labai liūdnas. Dabar pagrindinis darbas yra ne skatinti augti žaliąją masę, o paruošti tvirtas ir atsparias šaknis. Tam reikalingas kalis ir fosforas. Tad jei jau nusprendėte palepinti savo veją trąšomis, rinkitės tokias, kurios etiketėje pavadintos rudeninėmis, arba tiesiog atidžiai išstudijuokite sudėtį.
Neskatiname naudoti herbicidų, tačiau jei be jų neapsieisite, planuokite tokius darbus iki spalio vidurio, kad temperatūra nebūtų žemesnė kaip 10 laipsnių.
Jei draugaujate su cheminiais preparatais, po paskutinio pjovimo veją nupurkškite fungicidais – priemonėmis nuo grybelio.
O jei jums artimiau natūralūs metodai, tiesiog skirkite dėmesio vejai ir žiemą: laiku nugrėbkite lapus, nevaikščiokite ant sniegu padengtos vejos, neverskite ant jos sniego krūvų, o tirpstančio sniego kalnus išsklaidykite. Taip ženkliai sumažinsite pelėsio ir kitų grybelinių ligų riziką.
Straipsnis buvo publikuotas ir LRytas.lt portale.
Jei ruošiatės sėti veją arba ją atnaujinti, skaitykite, kas svarbu pasirenkant vejos sėklas: “Vejos sėklos: kas slepiasi gražiose pakuotėse“
