Viduržemio sodų stilius Lietuvoje apipintas legendomis, mitais, faktais ir prasimanymais. Jis tikrai žavingas, tačiau norintiems susikurti panašaus stiliaus sodelį savo kieme, reikia gerai paieškoti informacijos. Pakalbinome žymų sodų kūrėją James McGrath, kilusį iš JAV, interviu metu dirbusį Ispanijoje, Madride.
Pasidomėjome, kuo ypatingi Viduržemio regiono sodai, kokie yra tradiciniai bruožai, kaip atsispindi juose šiuolaikinės tendencijos, ir koks pačių ispanų santykis su sodininkyste. Ramiai atsisėskite ir paskaitykite, buvo tikrai įdomus pokalbis:
James McGrath, kilęs iš JAV, tačiau sodus kūręs įvairiose pasaulio šalyse. Nuotr. James McGrath.
Lina Liubertaitė: Nuvykę į Ispaniją, matome daug tipiško Viduržemio regiono kiemelių ir parkų. Ar jų bendrą stilistiką lemia tradicijos, ar tai tėra pasikartojantys sprendimai, kuriuos nulemia karštas klimatas?
James McGrath: Aš manau, kad sodų dizainas nėra prisirišęs prie vietų. Tradicijos – taip, mes matome daiktus, kuriuos sukūrė mūsų seneliai ar senelės, ir tęsiame šias tradicijas, kadangi šiuos daiktus mes matėme augdami. Taip pat manau, kad daiktai ar augalai parenkami atsižvelgiant į klimatą, tad, pavyzdžiui, Ispanijoje, kur yra labai karšta ištisą dieną, daugelis sodų yra pastelinių spalvų. Vietoj ryškių raudonų, geltonų ar oranžinių pasirenkamos melsvos, žalsvos, rausvos, violetinės. Šios pastelinės spalvos turi emocinį poveikį, dėl to jūs mažiau jaučiate karštį, tai yra tarsi savotiškas nusiraminimas ir atsivėsinimas.
“Vietoj ryškių spalvų pasirenkamos pastelinės, nes atrodo vėsiau”. Kiemelis kordoboje, nuotr. James McGrath.
Lina: Ar yra dar įdomių tradicinių ispaniško sodo bruožų?
James: Dar vienas įdomus bruožas – įprastai rūmų parkai, dideli sodai buvo skirti pasivaikščiojimui, tačiau dėl kaitros jūs galite vaikščioti tik anksti ryte, vėlyvą popietę ar vakare. Tad jie augindavo kvepiančius augalus ir tai buvo vienas iš būdų turėti puikius, dieviškus aromatus vakare, nusileidus saulei. Tai lėmė daugelio tipiškų augalų pasirinkimą.
Anksčiau rūmų parkai buvo skirti tik pasivaikščiojimui. Madridas, nuotr. L.Liubertaitė
Dėl karšto klimato jie negalėjo auginti didelės įvairovės augalų, todėl bandydavo kvapais privilioti žmones išeiti į sodą pasivaikščioti. Dabartiniais laikais yra kitų būdų džiaugtis šiais sodais, net ir nenaudojant daug skirtingų augalų ir spalvų, kadangi būtent šioje situacijoje jie nebūtų labai tinkami, bet tradicijos, kurios supo mus ilgą laiką, yra naudojamos iki šiol.
Lina: Ar tradicinės gyvatvorės formuojamos ir šiuolaikiškuose ispanų soduose?
James: Augalų forma yra labai svarbi ispaniškoje tradicijoje. Labai vertinami skulptūriški augalai, tokie kaip alyvmedžiai, buksmedžiai. Aš turiu klientą, kuris turi didelį sodą už Madrido ir jis turi daug buksmedžių, alyvmedžių, levandų, rozmarinų. Tai vienas iš būdų turėti kažką nuolat kintančio sode, bet tuo pačiu nebūti prisirišusiam prie ravėjimo ar nužydėjusių gėlių skabymo. Tai yra tradicija, kurios laikomasi ir šiomis dienomis, nes taisyklingas sodas su taisyklingai nugenėtomis gyvatvorėmis ir kvepiančiais augalais – tai tarsi senų tradicijų ir modernizmo mišinys.
Atnaujintas privatus sodas Madrido priemiestyje. Nuotr. James McGrath.
Lina: Jūs esate specialistas iš Niujorko. Kaip skiriasi augalų parinkimas skirtingose šalyse?
James: Taip, aš atvykau iš Niujorko, kur labai daug žalumos. Aš taip pat esu buvęs Anglijoje, Izraelyje ir Olandijoje, kur domėjausi jų sodais. Man asmeniškai Anglija, Olandija ir mano gimtasis Niujorkas yra labai panašūs, nes ten iškrenta daug kritulių. Gyvenimas Ispanijoje man primena patirtį Izraelyje, kur klimatas yra labai įkaitęs ir sausas. Todėl, projektuodamas sodus ar parinkdamas augalus, aš turiu pagalvoti, kas labiausiai tinka šiam klimatui. Tokie augalai, vieną kartą palaisčius, turi ilgą laiką būti atsparūs sausrai ir karščiui, be to, turi būti labai stiprūs ir ilgaamžiai. Daugelį man patinkančių augalų dėl per didelio saulės intensyvumo puola kenkėjai ir ligos, jie neauga taip lengvai, kaip augtų vėsesnio klimato šalyse. Norint, kad priežiūra būtų minimali, būtina atsižvelgti į esamas sąlygas.
Palyginimui – sodas iš Bruklino visai kitoks negu tipiškas Ispanijos kiemelis. Nuotr. James McGrath.
Lina: Manau, kad, atvykęs čia, pamatėte daug šios kultūros skirtumų. Jūsų nuomone, kaip Ispanijoje žmonės žiūri į sodus ir jų dizainą?
James: Aš nemanau, kad čia yra labai senos sodininkavimo tradicijos, tad buvau truputį nustebęs. Žmonės turi sodus, kuriuose augina įvairius augalus, bet jie nėra labai įmantrūs, kaip, tarkim, JAV ar Anglijoje, kuriose žmonės domisi sodininkyste ir naujovėmis. Tiek medelynuose, tiek kitose vietose buvo beveik tie patys augalai, kuriuos lengva auginti visiems. Jie nori žalumos ir žiedų, štai kodėl dažniausiai perkami oleandras, rozmarinas ar levanda, kurie yra gražūs ir labai ištvermingi. Manau, kad medelynams būtina turėti didesnį augalų pasirinkimą.
Lina: Skamba šiek tiek nuobodokai?
James: Yra žmonių, kurie kuria įdomius darbus. Aš tikrai nemanau, kad sodai yra nuobodūs, greičiau truputį reikalaujantys korekcijos, kadangi jūs matote visur tuos pačius augalus.
Lina: Ar žmonės, kurdami savo sodą, planuoja viską atlikti patys, ar samdo sodų dizaino specialistus? O gal tiesiog nueina į medelyną ir įsigyja augalus, kurie yra lengvai auginami ir nereikalaujantys priežiūros?
James McGrath: Manau, abiejų variantų mišinys. Aš kalbėjau apie tai su savo drauge iš Venesuelos, kuri Ispanijoje sodininkauja jau keletą metų, ir mes padarėme išvadą, kad po truputį tai keičiasi. Žmonės pradeda labiau domėtis augalų aplinka, tad kitais metais tikimės pamatyti daugiau žmonių, įsitraukusių į sodininkystę ir augalininkystę. Galbūt medelynai pradės siūlyti didesnį asortimentą, nors nemanau, kad taip atsitiktų, kadangi visi čia pardavinėja tą patį. Be to, Viduržemio jūros regiono augalais žmonės labiau pasitiki, nes žino, kad jie nesudarys jokių rūpesčių. Nors aš laikausi požiūrio, kad jei žmonės pamatytų augalų įvairovę, sakytų: „O, tai kitoks rozmarinas“ ar „tai kitokia levanda“, ar „kitoks žydėjimo laikas“. Tai būtų puiku, nes žmonės labiau džiaugtųsi juos augindami.
Lina: O ar yra Ispanijoje kokios nors bendruomenės, kur sodininkai bendrauja tarpusavyje kai susitinka, ar grupės, ar draugai, kurie dalinasi vienas su kitu savo patirtimi?
James: Na, man truputį sudėtinga surasti tokius žmones, jei tokie ir egzistuoja. Kol kas ispaniškai nekalbu, tik mokausi, ir kasdien sekasi vis geriau. Bet vis tiek nemanau, kad daug tokių grupių yra, kaip, tarkim, Anglijoje, Amerikoje, Olandijoje ar Prancūzijoje.
Lina: Lietuvoje mes daug domimės, bendraujame augalų temomis ir ieškome įkvėpimo, dažnai laikydami kitų šalių stilius įdomesniais, pranašesniais. Kaip jūs bendrais bruožais apibūdintumėt Viduržemio stilių?
James: Šis stilius – tai glaudus sodo ir architektūros ryšys, ar tai būtų visuomeniniai pastatai, rūmai ar bažnyčios. Galima sakyti, kad net ir nedideli pastatai Ispanijoje yra glaudžiai susiję su sodais nuo senų laikų, kai sodai būdavo sodinami tik prie namų. Daugelis sodų yra labai architektūriškai sunkūs, jie kuriami ant akmenų, ir daugelis elementų, iš kurių sudarytas sodas, tarsi yra Viduržemio stiliaus sinonimai – akmeniniai laiptai, platūs akmeniniai vazonai, gražūs kiemai su fontanais, žvyro takeliai. Visi šie elementai, kuriuos mes vadiname sunkiaisiais kraštovaizdžio elementais, lengvai integravosi į Viduržemio sodus.
Viduržemio stilius – glaudus sodo ir architektūros ryšys. Kiemelis Kordoboje, nuotr. James McGrath.
Ir aš manau, kad tai nuostabu, dėl čia vyraujančio klimato šie elementai veikia gaivinančiai ir dėl to turi pranašumą sode. Taigi jie sukuria istorinę aplinką, vėsina orą ir sušvelnina oro poveikį augalams. Sunkieji elementai kartu su augalais funkcionuoja labai puikiai, todėl jūs pamatysite daug žymių istorinių Ispanijos sodų, kurie yra sujungti su nuostabiais rūmais ar pertvarkytais pastatais. Tai yra dažnai pasitaikantis reiškinys Ispanijoje.
Lina: Lietuvoje turime labai daug miškų ir laukinių pievų, tačiau žmonės savo soduose nori sukurti kažką kita, ko neturime miškuose ar laukuose – suvaldytą, sukultūrintą, tiksliai apibrėžtą stilių, alpinariumus. Manau, kad būtent dėl to, kad mus supa labai daug žalumos, žmonės nemano, kad tai yra vertinga ir gražu. Jie daug dirba sode, nuolat ravi, kad viskas būtų sterilu ir tvarkinga, veja tobulai nupjauta ir be piktžolių. Štai kodėl natūralistinis stilius dar vis yra naujiena mums.
James: Ką gi, aš manau, kad žmonės po truputį pradeda suvokti, kad ideali veja, idealus sodas, tobulai nugenėtos gyvatvorės visuomet reikalauja daug darbo. Tam, kad turėtumėt tobulą veją, jūs turite įdėti daug pastangų. Žinoma, jūs norite pasipuikuoti prieš kaimynus, tačiau vargu ar įdėtas milžiniškas darbas jums teikia tiek pat malonumo. Požiūris pamažu keičiasi, natūralistinės tendencijos jau tapo pasaulinėmis, žmonės tampa labiau atsipalaidavę. Tai reiškia ir mažiau darbo, juk maloniau, kai nebūtina kiekvieną savaitgalį po darbų šienauti žolę, ravėti piktžoles ar karpyti gyvatvores. Jei jūs planuojate sodinti daugiamečius, sodinkite juos į vieną didelę lysvę. Sukurkite kompozicijas, kurios reikalautų mažai priežiūros, ir jūs turėsite daugiau laiko tiesiog pasėdėti ar pabūti su draugais.
Sodas yra tarsi namo tęsinys, dar vienas kambarys. Nuotr. James McGrath.
Manau, kad dauguma žmonių neišnaudoja savo sodų taip, kaip galėtų. Aš visuomet galvoju, kad sodas yra tarsi namo tęsinys, dar vienas kambarys, kuriame galite pusryčiauti ar pietauti. Kai tai suvoksite, suprasite, kad gaunate daug daugiau atlygio nei šienaudami pievelę, karpydami gyvatvorę ir nuolat tobulai prižiūrėdami. Sodas gali būti toks pat gražus kaip ir namo vidus, neįdedant daug pastangų. Manau, kad žmonės po truputį mokosi suvokti, kaip sukurti natūralesnę aplinką ar paprasčiau nušienauti veją, ir tuo mėgaujasi.
Lina: Aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, kuri įvyks rugpjūčio 27 d. Trakuose, papasakosite apie tai, kaip savo sodą paversti ne gražiu augalų rinkiniu, o ypatinga vieta, sukeliančia jausmus. Ar neužtenka tiesiog gražaus vaizdo?
James: Ne visada gražus vaizdas lemia tą neužmirštamą jausmą. Čia kaip su merginomis: viena yra labai graži, o kitą myli: ji netobula, bet turi kažką labai savito ir labai svarbaus širdžiai. Papasakosiu ir parodysiu pavyzdžių, kaip galima sukurti ypatingą sodo atmosferą.
Lina: Ačiū už pokalbį, pasimatysime rugpjūčio pabaigoje.
Daugiau apie James McGrath galite paskaityti jo bloge Selvaspina.com ir bendrame jo su kolega projekte Plinth et al., kur rasite daugiau įžvalgų ir jų pokalbių su žymiais pasaulio sodų dizaineriais.
Save
