Gyvatvorė atlieka daug funkcijų kieme: ji yra sklypo rėmas, fonas augalams, apsauga nuo kaimynų akių, riba tarp gėlyno ir vejos, daržo zonos uždanga ir dar daugiau. Norite, kad formuojama gyvatvorė turi būti graži ir sveika? Yra kelios svarbios taisyklės, kurių reikia laikytis.
1. GERAI PARUOŠTA DUOBĖ
Teisingai supratote, sveika gyvatvorė prasideda nuo gero duobės paruošimo. Jei dirva molinga, nepatingėkite iškasti rimtą griovį ir pripildyti jį augalinio sluoksnio, permaišyto su kompostu. Jei tokioje vietoje padarysite tik mažas duobutes augalams, greitai jie užaugs tiek, kiek šaknims palikote vietos, o toliau jau vargs, nes sunkiai brausis pro molingą sluoksnį.
Nereikia duobės kasti labai plačios – orientuokitės pagal būsimos gyvatvorės plotį, nes šaknys paprastai užima tiek vietos po žeme, kiek ir ant žemės. Žinoma, būsimai 2 metrų aukščio gyvatvorei nereikia kasti 2 m gylio duobės, tačiau svarbiausia įvertinti, kad duobę kasate ne pagal tai, koks sodinukas yra dabar, o pagal tai, kokio dydžio jis bus po kelių metų.
Nuotraukos dešinėje – skroblų gyvatvorė. Trakų r., nuotr. L.Liubertaitė
2. AUGALAI PARINKTI PAGAL ESAMAS SĄLYGAS
Gyvatvorėms paprastai parenkami nereiklūs augalai: tuja, kaulenis, baltauogė meškytė, skroblas, eglė ir kiti. Neieškokite kažkokių ypatingų neformatų gyvatvorei, pasirinkite įprastus augalus, kokius matote gražiai augančius ir pas kaimynus. Tegul kiti augalai stebina savo grožiu ar negirdėtomis neregėtomis formomis, bet štai gyvatvorė turi būti patikima. Todėl reikia gerai pasirinkti jos rūšį, kad ji augtų be problemų, ir kad vidury sezono nenuruduotų vienas kitas augalas visoje gyvatvorių eilėje.
Formuota eglių gyvatvorė – gana retai sutinkama. Kryžkalnis, nuotr. L.Liubertaitė
Augalai skirtingi – skirtingos ir sąlygos, jiems reikalingos. Kadagiams reikalinga saulėta vieta. Tujos pietinėje pusėje gali paruduoti, jei žiemos pabaigoje dar šalčiai sukaustę, o saulė jau kepina. Buksmedžiams ieškokite pavėsio, nes kitaip jie skurs.
Taigi augalus gyvatvorei rinkitės ne aklai, o prieš tai pasiskaitykite, kas jūsų numatytoje vietoje augtų geriausiai, pasikonsultuokite su medelynu.
3. TIK NE AUKŠTI GRUNTINIAI VANDENYS
Yra dalykas, ko nemėgsta daugelis augalų – tai kai gruntiniai vandenys yra per aukštai. Neretai apželdinimo kursuose „Mano sodo dizainas“ sulaukiam klausimo, kodėl visa eilė tujų nurudavo. O dažniausias atsakymas slypi būtent čia. Pasidomėkite, ar jūsų sklypas yra šaltiniuotoje vietoje. Buvo toks atvejis, kai namas stovi ant kalno, tad klausimas dėl gruntinio vandenų net nebuvo keliamas. Tačiau kai pusė neseniai pasodintos tujų gyvatvorės augalų nudžiūvo, tada ir buvo surasta, kad toje vietoje teka šaltinėlis.
Tujų gyvatvorė jau tapo lietuviška klasika, tačiau prieš sodindami pasitikrinkite, ar nėra aukšti gruntiniai vandenys. Vilnius, nuotr. L.Liubertaitė
Tikrai ne kiekvienam sklypui šis klausimas aktualus, bet kad jūsų būsima gyvatvorė nepražūtų tik pasodinta, geriau šiuo klausimu pasidomėkite iš anksto.
4. FORMUOTI REIKIA JAU MAŽĄ AUGALĄ
Dažniausiai klaida – laukiama, kol sodinukas pasieks tam tikrą aukštį, ir tik tada nukerpama jam viršūnėlė ir genimi šonai. Jei norite gražios, tankios, taisyklingos gyvatvorės – pradėkite ją formuoti gerokai anksčiau. Negailėkite augaliuko, juk pasodinote jį būtent tam. Kuo anksčiau formuosite, tuo gražiau tankės jo šakelės, tuo taisyklingesnės formos jis augs.
Jei gyvatvorė pradedama formuoti per vėlai, dažniausios problemos, kurios išlenda, yra dvi. Visų pirma, išplinka gyvatvorės apačia. Jei pradedame formuoti dar mažą augalą, jau pirmosios apatinės šakos tankėja ir gražiai užpildo apatinę dalį. Jei augalui netrukdoma augti, jis kelia savo lają aukštyn, o vėlesnis šakų galiukų patrumpinimas duoda tik tai, kad tie galiukai ir išsišakoja. Štai čia priėjome prie antrojo vizualinio defekto – taip susiformuoja skylės gyvatvorėje, kurias vėliau sudėtinga gražiai užpildyti.
Buksmedžių gyvatvorei patinka pavėsis. Vilnius, nuotr. L.Liubertaitė
5. SIAURĖJANTI GYVATVORĖS FORMA
Pasistenkite savo gyvatvorei suteikti vienodas sąlygas. O tai reiškia, kad visos gyvatvorės šakelės vienodai nori saulės. Kad neišpliktų apačia, pasinaudokite tokia gudrybe – tiesią stačią gyvatvorę formuokite ne visai statmeną, o šiek tiek siaurėjančios į viršų formos. Vizualiai tas siaurėjimas gali visai nesimatyti, o pačiai gyvatvorės sveikatai tai bus didelė dovana. Mažiau puls grybinės kilmės ligos, lapeliai ar spygliai formuosis gražesni, o tai bus akivaizdu.
Ir atvirkščiai – jei sugalvojote formuoti gyvatvorę į viršų platėjančią, žinokite, kad išlaikyti ją sveiką ir gražią bus gerokai sudėtingiau.
6. FORMUOKITE DAŽNAI IR SU GERU ĮRANKIU
Galima skirti atskirą punktą ir garsiai šaukti apie tai, kad sveika ir graži gyvatvorė yra tik tada, kai ji reguliariai formuojama. Na bet tai akivaizdu, ką čia ir besakyti.
O štai kas tikrai ne mažiau svarbu – daryti tai su tinkamu įrankiu. Ar jis elektrinis, ar benzininis, ar tiesiog žirklės – svarbiausia, kad įrankis būtų labai aštrus. Priešingu atveju šakelės ne pjaunamos, o plėšiamos, jose atsiranda žaizdų, lapeliai pradeda gelsti. Tai neduoda gyvatvorei nei sveikatos, nei grožio.
Kukmedžio gyvatvorė lėtai auga, bet ir formuoti dėl to ją tenka rečiau. Trakų r., nuotr. L.Liubertaitė
7. ATNAUJINIMAS
Ir galiausiai – jei jau nepavyko užsiauginti gražios gyvatvorės arba jeigu turite seną ir išsikerojusią, gali būti, kad tiesiog reikia ją atnaujinti. Su kai kuriais augalais gal toks planas ir neišdegs, o su kai kuriais – kuo puikiausiai.
Pavyzdžiui, sena neprižiūrėta gudobelių gyvatvorė gali atrodyti kaip baisus dygliuotas miškas, o išnaikinti ją gali būti labai sunku, nes šaknys labai stiprios ir gyvybingos. Ir tai ne trūkumas, o privalumas – tereikia drastiškai nukirsti gudobeles ir palikti tik kiek virš šaknų. Pavasarį ataugančius ūglius iškart formuokite, kad gražiai augtų pagal jūsų sumanymą. Tokia gyvatvorė atsinaujins žymiai greičiau, negu pirktumėt mažus sodinukus, nes visa jos gyvybė slypi šaknyse. Štai nemokamas atnaujinimas, kuris iš esmės gali pakeisti sklypo karkasą.
Gudobelių gyvatvorė tanki ir graži, jei formuoti pradedate dar mažą sodinuką. Vilnius, nuotr. L.Liubertaitė
