Šie metai ypatingi Lietuvai: pelnytas garbingas titulas “Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025”. Tai – prestižinis pripažinimas, kurį skiria Europos Komisija. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo Vilnius išsiskiria iš Europos miestų, kokios naujos žaliosios iniciatyvos buvo pritaikytos mūsų sostinėje, ir kas iš to mums, sodininkams.
Straipsnis parengtas pagal LRT laidą “Čia mano sodas” (pažiūrėti įrašą spauskite čia).
Laimėjimas Vilniui ir visai Lietuvai
Vilniaus „Europos žaliosios sostinės“ titulas parodo, kad mūsų sostinė ne tik pati rūpinasi savo miesto gyventojų gerove, bet ir tampa pavyzdžiu kitoms šalims. “Vilnius išsiskiria unikalia geomorfologine padėtimi. Ji syra įsikūręs tarp dviejų upių, todėl mieste gausu natūralios gamtos,” pasakoja gamtosaugininkas Žymantas Morkvėnas. Retas Europos miestas turi tiek natūralios gamtos pačiame mieste. O gal Vilnius ir vienintelis toks.
Ypatingos Vilniaus vietos
Vienas iš įdomių gamtos Vilniaus mieste pavyzdžių – Ribiškių pažintinis takas. Ten ganosi avys, plyti pievos ir miškai. Ten ir nuostabi vieta saulėlydžiui sutikti: pasiimkite termosą arbatos, prisėskite ant vejos arba ant medinių gultų ir palydėkite saulę žiūrėdami į tolimus senamiesčio vaizdus, televizijos bokštą, medžių viršūnes…
Tą ypatingą vietą rasite nesunkiai – įveskite į bet kurią navigacijos sistemą: Ribiškių saulėlydžio stebėjimo vieta (sunset spot).
Vilniaus turtas
Vilnius turi 73 ežerus (!) ir 13 upių bei upelių, kurie prisideda prie ekologinės pusiausvyros, užtikrina biologinę įvairovę.
Štai Vilnelės upėje rudenį stebimos nerštaujančios lašišos, o Vingio parke galima atsipūsti šimtamečių pušų pavėsyje. Juk Vingio parkas – tai sengirė vidury miesto!
Dar ne visiems pažįstama vieta yra Neries senvagės slėnis – praktiškai centre atgaivintas parkas su vandens telkiniais. Užsukit pasižiūrėti.
Nešienaujamos pievos sukėlė daug diskusijų
Vis dėlto ne visos Vilniaus gamtos turtų išsaugojimo pastangos vienodai sutinkamos miestiečių. Pastaraisiais metais Vilniuje įgyvendinta daugybė žalių sprendimų, tarp jų ir nešienaujamų pievų projektas.
Šios pievos ne tik gražiai atrodo, bet ir prisideda prie klimato kaitos padarinių švelninimo. Tyrimai rodo, kad teritorijose, kur yra nešienaujamų pievų, oro temperatūra būna iki 15 °C žemesnė nei ten, kur plyti asfaltas ar trumpai nupjauta veja. Vilniečiams tai reiškia vėsesnę aplinką karštomis vasaros dienomis, o vabzdžiams ir paukščiams – saugias buveines.
O kur dar estetinis vaizdas – banguojanti žiedų jūra yra tiesiog gražiau, nei pilka betono aikštelė.
Pievas šienauti reikia itin retai, bet reikia kvalifikuotų darbuotojų ir daug patirties, kad būtų teisingai įvertintas šienavimo dažnis. Tikiuosi, kad palaipsniui pievų priežiūra tik gerės.
Kas pasikeitė su gatvių medžiais
Dar viena ryški iniciatyva, sulaukusi daug atgarsio – masinis miesto gatvių apželdinimas. Tikriausiai ir jūs pastebėjote, kad padaugėjo medžių ir krūmų miesto erdvėse?
Pasak vyriausiosios Vilniaus miesto sodininkės Vaivos Marozienės, mieste medžiai sodinami tankiai, nes to reikalauja sudėtingos urbanistinės sąlygos. Tankus apželdinimas leidžia medžiams efektyviau kovoti su kaitra, tarša ir druskomis.
“Net ir atspariausi augalai turi ribas,” šypteli Vaiva. Kovai su druskomis įrengiami skydai prie pirmamečių medžių ir krūmų. Jie padeda sumažinti ant augalo patenkančių druskų kiekį dvigubai. O tai – didelė mūsų pagalba augalui, tad juos įrengti tikrai verta.
Ypatingai džiuginantis pokytis yra atveriami medžių polajai. Kad medis galėtų augti sveikas, jam reikalingas atviras ir kvėpuojantis, tankiai apželdintas žemės plotas po juo. Vaivos teigimu, minimaliai medžiui reikia bent 6 kv.m. Tad Vilniuje senų medžių polajai yra atveriami, trinkelės išimamos.
Šį principą rekomenduoju naudoti ir savo kieme: jei medis užspaustas trinkelių, sveikas ilgai nebus. Galite jam padėti nuimdami trinkeles aplink kamieną, o atsilaisvinusį plotą po medžiu galite užsodinti nedideliais žydinčiais krūmais ar gėlėmis. Ir medis jums padėkos, ir bus gražiau.
Ar tikrai reikia tiek augalų miestui
Vaiva sako, kad gausaus apželdinimo nauda ir miestui ir žmogui – didžiulė. Pagrindinės naudos:
- Klimato reguliavimas: Medžiai ir augalai mažina aplinkos temperatūrą, ypač karštomis vasaros dienomis, bei sukuria pavėsį ir malonesnį mikroklimatą.
- Oro kokybės gerinimas: Medžiai sugeria anglies dvideginį, filtruoja kietąsias daleles ir išskiria deguonį, todėl mieste oras tampa švaresnis.
- Biologinės įvairovės išsaugojimas: Apželdintos erdvės tampa prieglobsčiu vabzdžiams, paukščiams ir kitai laukinei gyvūnijai.
- Triukšmo mažinimas: Tankūs želdiniai veikia kaip natūralūs triukšmo barjerai, sumažinantys miesto gatvių ir transporto keliamą triukšmą.
- Psichologinė ir fizinė gerovė: Žaliosios zonos skatina aktyvesnį gyvenimo būdą, mažina stresą, gerina nuotaiką ir skatina bendruomeniškumą.
- Ekonominė nauda: Medžių ir žalumos gausa didina miesto patrauklumą, kas prisideda prie turizmo augimo, nekilnojamojo turto vertės didėjimo ir investicijų pritraukimo. Apželdinimas ženkliai kelia bendrą aplinkos kokybę.
- Prisitaikymas prie klimato kaitos: Apželdinimas padeda valdyti lietaus vandenį, sumažina nevaldomo lietaus vandens rizikas ir prisideda prie atsparumo ekstremalioms oro sąlygoms.
Žaliųjų iniciatyvų svarba
Vilniaus miesto tvarumo vadovas Anton Nikitin pabrėžia, kad „Europos žaliosios sostinės“ titulas – tai ne tik įvertinimas, bet ir įsipareigojimas. Miestas privalo ne tik išlaikyti, bet ir plėsti savo žaliąsias iniciatyvas. Tai apima ne tik naujų medžių ir krūmų sodinimą, bet ir energijos taupymą, ekologiškesnio transporto skatinimą bei biologinės įvairovės puoselėjimą.
“Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025” yra ir kvietimas Jums
Daugiau medžių, pievų ir parkų ne tik mažina klimato kaitos padarinius, bet ir skatina vilniečius įsitraukti. Vilnius – tai miestas, kuriame ir patys kuriame gerą gyvenimo kokybę. Lankydamiesi gražiausiuose miesto parkuose ar rinkdamiesi tvarų gyvenimo būdą, kiekvienas galime prisidėti prie žalesnės sostinės kūrimo.
Vilnius – Europos žalioji sostinė, kuri įkvepia ne tik Lietuvos miestus, bet ir visą pasaulį.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Neįtikėtina lietuvės šlovė – Ūla Marija pirmoji pelnė kraštovaizdžio dizaino Oskarą
Geros savijautos sodo dizainas pagal prof. Nigel Dunnett
SUSIJĘ KURSAI:
Natūralistinis gėlynas – šiuose kursuose sužinosite šiuolaikinio augalų dizaino principus ir kursite savo asmeninį gėlyną. Galima registruotis į kursus grupėse arba internetu