Kas gadina gyvenimą sode? Nedorėlės piktžolės. Paprastai joms nebūtina derlinga dirva ar ypač geros sąlygos, o auga jos greičiau negu kiti augalai, kurie išties mums reikalingi. Pasižiūrėkime, kokia kova su piktžolėmis yra efektyvi, kaip atsikratyti piktžolių ir kas išties veiksminga.
Kova su piktžolėmis reikalauja nuoseklumo ir kantrybės. Nuotr. L.Liubertaitė
DIRVOS SUARIMAS
Jei reikia paruošti didelį plotą, tradiciškai dirva yra suariama. Piktžolės kartu su visa velėna apverčiamos aukštyn kojomis, o vaizdas jau iškart yra kitas. Tačiau agronomai teigia, kad tai ne pats geriausias būdas paruošti dirvą naujam derliui. Jei dirva suariama kartu su visomis išdygusiomis gyvybingomis žolėmis, pats arimo procesas sudėtingas, o natūrali dirvos struktūra yra suardoma. Derlingą augalinį dirvos sluoksnį sudaro ne tik žemė, bet ir ten gyvenantys grybeliai, kirminai, vabaliukai, erkutės, kiti smulkūs gyvūnai bei mikroorganizmai. Ariant žemę, augalinis sluoksnis yra apverčiamas, oro patekimas suardomas, o takeliai, kurie atsiranda yrant šaknims ir gyvenant sliekams, yra sugadinami. Kuo giliau suariama žemė, tuo labiau suardoma biologinė sistema, o į paviršių iškeliamas nederlingas gruntas.
Be to, grįžtant prie piktžolių temos, daugiametės piktžolės, kurios dauginasi šakniastiebiais ar stiebagumbiais (pvz. varpučiai, asiūkliai, usnys), ariant dirvą yra pasmulkinamos, o atidalintos šaknų dalys toliau išaugina stiebą. Taip piktžolės gali būti net padauginamos.
Kova su garšvomis – ypač sudėtinga. Susmulkintos garšvos pasidaugina, iš jų dalių atauga naujos. Nuotr. L.Liubertaitė
Arimas pasiteisina tuomet, jei prieš tai piktžolės yra paveikiamos herbicidais.
HERBICIDŲ NAUDOJIMAS
Herbicidai iš esmės yra dviejų rūšių:
- bendro naikinimo;
- atrankinio pobūdžio.
Bendro naikinimo herbicidai veikia visus augalus. Atrankinio naikinimo herbicidai paveikia tik tam tikras augalų grupes (pavyzdžiui, tik plačialapius augalus).
Yra įvairių rūšių herbicidų, dažniausiai naudojami yra glifosato pagrindu, kurie veikia per augalo antžeminę dalį, todėl būtina sąlyga – jie turi būti užaugę. Tai reiškia, kad verta palaukti, kol piktžolės suaugs, ir nėra jokios prasmės purkšti tik ką suartos žemės, žemės su sausais stagarais rudenį arba žemės su dar neprasikalusiais augaliukais pavasarį. Nupurškus žaliąją augalų dalį, herbicidai per lapus ir stiebus nukeliauja į šaknis ir ten sutrikdo visus fiziologinius procesus, augalas pradeda džiūti ir nykti.
Herbicidai veikia ne tik piktžoles – jie veikia visą aplinką. Iki šiol netyla diskusijos, ar herbicidai išties tokie saugūs, kaip skelbiama. Bet kuriuo atveju tai yra stiprus įsikišimas į biologinę sistemą, todėl herbicidus naudoti reikėtų tik išskirtiniais atvejais. Į patarimus naudoti nedideliais kiekiais mažame sodelyje išvis reikėtų nekreipti dėmesio, nes ten kartais paprasčiau tiesiog išrauti piktžoles arba naudoti kitus būdus.
MULČIAVIMAS
„Gamtoje plikos žemės nebūna“, sako natūralistinio stiliaus fanai ir gamtinės žemdirbystės propaguotojai. Ir jie visiškai teisūs! Jei paliekamas atviras žemės plotas, jis kaip mat kažkuo užžels. Jei tai nebus jūsų sumanyta daržovė ar gėlė, tai nėra ko stebėtis, kad ten augs piktžolės. Dar daugiau – jei tuščiame plote savaime niekas neužauga, tai jau būtų blogas ženklas, rodantis ypač prastą dirvos kokybę.
Paprasčiausias būdas nepalikti tuščios vietos – mulčiuoti tarpus tarp savo kultūrinių augalų. Mulčiuoti galima žole iš savo nupjauto vejos, jaunomis išrautomis piktžolėmis (kurios dar nespėjo sužydėti arba subrandinti sėklų), šiaudais. Gėlyne galite mulčiuoti ir dekoratyvia spygliuočių medžių žieve, alpinariume – akmenukais, rododendrų želdyne – spygliais ir kankorėžiais, krūmų grupėje – rudenį nukritusiais lapais, o vazone – keramzito drenažo granulėmis.
Mulčiavimas yra vienas iš būdų kovoti su piktžolėmis. Nuotr. L.Liubertaitė
Mulčio sluoksnis nepraleidžia šviesos, kuri būtina, kad piktžolės sudygtų. Todėl mulčiavimas, kaip šviesos uždengimas, yra efektyvus būdas stabdyti piktžolių augimą. Reikia nepamiršti, kad mulčio sluoksnis turi būti nemažas, net keli centimetrai. Be to, jį reikia nuolat pildyti. Privalumas – mulčio dėka palaikomas drėgmės balansas, todėl reikia mažiau laistyti. Be to, yrantis mulčias tampa puikia trąša.
Atkreipkite dėmesį į mulčio rūšį. Akmenukai ir kiti sunkūs neorganiniai mulčio sluoksniai suspaudžia žemę, todėl jie tinka ne visiems augalams. Akmenys ir uolienos ypač tinka prie sausamėgių augalų, tokių kaip levandos, gojiniai šalavijai, bandreniai, zundos, kraujažolės, gubojos, melėsai.
TANKUS SUSODINIMAS
Mažiau laisvos vietos – mažiau vietos ir piktžolėms. Tai dar vienas būdas kovoti su nepageidaujamais augalais. Gėlynuose ši praktika gali būti labai aktyviai taikoma, nors Lietuvoje dar retai kas naudoja būtent tokį būdą. Medžiams, krūmams ir daugiamečiams augalams reikia palikti erdvės, kad suaugę jie turėtų pakankamai vietos. Kol jie auga, tą jiems skirtą erdvę galima nuolat ravėti, galima mulčiuoti, o galima tiesiog kažką auginti. Tokioje situacijoje labai pasiteisina vienmetės gėlės, kurios gali padengti kasmet vis mažėjantį plotą, kol galiausiai daugiamečiai augalai užims savo plotą. Kitas būdas – sodinti tuos pačius daugiamečius augalus šiek tiek tankiau, o vėliau juos praretinti. Prie krūmų galima auginti kiliminius augalus, kurie palaipsniui padengia plotą.
Vienas iš būdų – auginti efemerinius augalus, kurie pasirodo trumpai, tačiau tam laikotarpiui uždengia žemę. Rytinė laumenė (lot. Doronicum orientale), nuotr. L.Bielinis
Jei neapleisite piktžolėmis, daugiamečiai augalai su laiku suaugs į vieną tankų sąžalyną, kur naujai piktžolei tiesiog nebus kur išlįsti. Tai šiuolaikinių natūralistinių gėlynų auginimo ir priežiūros principas.
Jis taikomas net ir daržininkystėje. Buvo atlikta tyrimų, kurie sako, kad jei javus ar kukurūzus auginsite ne eilėmis su tuščiais tarpais, o užsėjant visą plotą matricos principu, bendras piktžolių kiekis reikšmingai sumažėja.
Panašus efektas gali būti pasiekiamas ir nedideliam darže. Tradiciškai lysvių kraštai ir takeliai tarp lysvių yra paliekami pliki, ten tada auga piktžolės, jos plinta į lysves. Išeitis – pakeltos lysvės, kurios įrėminamos lentomis, rąsteliais arba mūru. Tokiu atveju visa augalija koncentruojame pakeltoje lysvėje, kraštų nebereikia ravėti, iš ten neplinta piktžolės į lysvę. Takeliai išgrindžiami plytelėmis, trinkelėmis, žvirgždu, arba tiesiog užsėjami veja ir šienaujami. Lysvėje sodinamos skirtingos daržovės, tušti tarpai mulčiuojami.
PLĖVELĖ NUO PIKTŽOLIŲ
Gėlynuose, kur dominuoja daugiamečiai augalai, galima naudoti specialią plėvelę, apsaugančią nuo piktžolių. Tai kova su piktžolėmis, kokią daugiausia žinome. Čia svarbiausi du dalykai: plėvelės kokybė ir pakankamai erdvės augančiam augalui. Pagrindiniai reikalavimai plėvelei yra jos ilgaamžiškumas, nepralaidumas šaknims, bet pralaidumas vandeniui. Nesižavėkite pigiomis plėvelėmis, kurios sukurtos kitoms funkcijoms atlikti. Apželdinimo kursuose „Modernus sodas ir daržas“ jau esame girdėję šimtus istorijų, kaip teko plėšti seną sudūlėjusią plėvelę kartu su piktžolėmis ir brangiais augalais, nes atskirti vieną nuo kito jau buvo neįmanoma. Jei taupote savo laiką ir nenorite darbų daryti du kartus, pasirinkite kokybišką plėvelę.
O kad augančiam augalui užtektų erdvės, apie tai pagalvokite iš anksto. Sodinant galima plėvelėje padaryti kryžiaus formos įpjovas, arba išpjauti apskritimą, kurį kasmet atsikasti ir dar padidinti. Ant plėvelės klojamas mulčio sluoksnis, kad ji nesimatytų.
KONTROLIUOJAMAS DEGINIMAS
Deginimas Lietuvoje draudžiamas, ir, atrodo, visos diskusijos šiuo klausimu seniai pabaigtos. Tačiau užsienio mokslininkai nenustojo tirti šios srities ir vis daugiau pasaulinio garso sodų, kuriuose dominuoja daugiamečiai žoliniai augalai, yra tvarkomi būtent taip. Mokslininkai teigia, kad kontroliuojamas deginimas neprieštarauja gamtos dėsniams. Nesiūlom eiti prieš įstatymus, bet sveikai padiskutuoti visada galima.
KITOS LIAUDIŠKOS PRIEMONĖS
Actas, druska, soda – yra tokių buityje naudojamų priemonių, kurios veikia augalus. Dažniausiai koncentracija (pavyzdžiui, acto) yra nedidelė, todėl poveikis ne toks stiprus, bet vis tiek pakankamas. Ar tai geriausia, ką galime padaryti? Kažin. Visos šios priemonės veikia tik tada, kai tiesiogiai sukontaktuoja su augalu.
Kova su piktžolėmis gali būti ir panaudojant buityje randamas priemones. Nuotr. L.Liubertaitė
Tai reiškia, kad turime pataikyti tiesiai ant augalo ir dar palaukti kelias valandas, kol tikrai suveiks. Ir kita vertus, toji rūgštis ar druska veikia ne tik tą vieną augalą, bet ir kitus, kurie auga šalia, taip pat nukeliauja į gruntą. Druskingą ar stipriai rūgštintą gruntą pakenčia retai kuris augalas, ne tik piktžolės, todėl reiktų gerai apgalvoti, ar tai tinkamiausia priemonė kovai su piktžolėmis.
Dar galima pilti ant piktžolių karštą vandenį – labai paprasta ir visiems prieinama priemonė. Tačiau didelių piktžolių kiekių taip nesuvaldysite, o tiesiog išrauti gali būti net paprasčiau.
O gal piktžoles reikia tiesiog… suvalgyti? Pasidomėkite receptais, gurmanai pasakys, kad dilgėlės, garšvos ir kiaulpienės yra tikra vitaminų bomba.
