Dideli medžiai sodybai: kaip pasirinkti

Dekoratyvių medelių pilni medelynai, bet kai norisi didelio rimto medžio sodyboje, sunku suprasti, kokie medžiai sodybai gali būti tinkami ir kaip pasirinkti juos. Sodininkystės specialistė Ingė Auželienė aptaria dažniausiai Lietuvoje auginamus 10-15 m aukščio medžius.

NAUJOSE SODYBOSE NEREIKIA IŠKIRSTI SENŲ MEDŽIŲ

Dideli brandūs medžiai yra dovana ir vertybė, lietuvis ir medis visada buvo susiję. Tačiau kai eina kalba apie savo kiemelį ar net didelę sodybą, specialistė pajunta, kad žmonės didelių medžių bijo. Galbūt vengia atsakomybės ateities kartoms, galbūt nežino, kaip pasirinkti, kaip suprasti, kokio dydžio medis užaugs ir kaip pakeis aplinką.

Dideli medžiai yra geriausias pavėsis, čia jau nenuneigsi. Kai karšta, nuo saulės pasislėpti statomos pavėsinės, stoginės, perkamos romanetės. O natūralų pavėsį gali sudaryti dideli medžiai, ypač lapuočiai. Jie iš esmės keičia mikroklimatą: oras grynesnis, santykinė oro drėgmė didesnė, mažiau dulkių, mažiau vėjo, saulė ne taip kepina sausros metu.

Be to, smulkūs augalai keičia bendrą kraštovaizdį labai nedaug (nebent yra dideli jų masyvai). O užtenka vieno didelio medžio, kad kraštovaizdis pasikeistų.

Todėl gerai, kad po truputį vis daugiau atsiranda žmonių, kurie nebijo sodinti savo kieme medžių, kurie su laiku užaugs stambūs ir dideli.

DAŽNIAUSIOS KLAIDOS

Ingė Auželienė teigia, kad dažniausia klaida – sodinant medžius neįvertinama, kokio dydžio jie bus ateityje. Vieni medžiai pasiekia savo aukštį gana greitai (klevai, beržai, šermukšniai), o kiti (pavyzdžiui, ąžuolas) žymiai lėčiau. Galiausiai ąžuolas bus žymiai didesnis negu beržas, bet užaugs kelios jūsų šeimos kartos, kol jis pasieks pilną dydį.

Medžiui augant, keičiasi ir jo aplinka, keičiasi ir sąlygos kitiems augalams, kurie gali augti šalia. Kol medis mažas, sodinsime gėles, kurios mėgsta šviesą. Po keliolikos metų atsiras pavėsis ir dalies augalų nebeliks, nes jiems nebetiks sąlygos; tada sodinsime pavėsį mėgstančius augalus. Tokia kaita yra lėta, bet ji vis tiek vyksta, todėl sodinant jauną medelį reikia apie tai pagalvoti.

Kita dažna klaida – neįvertinamos sąlygos, reikalingos konkrečiam medžiui. Vieniems tinka priesmėlis, kitiems – molis, kai kurie nepakenčia užmirkimo. Jei kalbame apie 10-15 m aukščio medžius sąlygos, geroms sąlygoms esant, jie gali užaugti ir iki 20 m aukščio. O jeigu skurs, gali tepasiekti 8 metrus.

Prieš sodindami pasidomėkite. Augalų kataloguose dažniausiai nurodomas 10 metų amžiaus augalo aukštis – tai ne pilna jo branda, medis gali augti ir toliau. Jei aukštis jums per didelis, tiesiog rinkitės kitą veislę, kuri būtų žemesnė. Yra pritaikytų ir miesto želdiniams, kurie užauga žemesni (8-10m) ir labiau tinka mažesnėms erdvėms.

Aptarkime dažniausiai sodyboje auginamus medžius:

BERŽAS

Beržas yra geras tuo, kad nesudaro labai gilaus pavėsio, jo lapai smulkūs, todėl meta lengvą šešėlį. Beržui reikia daug drėgmės, jo šaknys plačiai sugeria vandenį. Todėl beržas gali augti drėgnoje vietoje, ją šiek tiek pasausina, tada galima šalia pasodinti dar krūmų ar gėlių. Netoli galėtų augti eglės, po beržais – krūmai, pavyzdžiui, sedulos.

Jei vieta sausesnė, dėl drėgmės trūkumo šalia net veja nelabai auga. Tokiu atveju netoli gali augti pušys. Tik jokių rododendrų, jiems beržo draugija tikrai nepatiks, sako specialistė.

Be tradicinių, yra skiepytos, svyrančios formos, yra beržai keružiai, kurie labiau krūmo formos, tinka pakrantėms.

Jei rudenį vargina krentantys beržų lapeliai, juos galima surinkti su žoliapjove.

KAŠTONAS

Didžiausia kaštonų bėda dabar yra jį puolančios keršakandės, dėl kurių nuruduoja kaštono lapai. Kol nėra efektyvių lengvai pasiekiamų ir naudojamų priemonių, Ingė Auželienė nerekomenduoja sodinti kaštonų savo sodyboje.

Išimtis yra raudonžiedė kaštono forma, tada nepuola keršakandė.

Jei nuspręsite sodinti kaštonus, turėkite omenyje, kad jie nepakenčia genėjimo, tad neišeina pažeminti, tada negražiai atauga arba suserga.

KLEVAS

Klevus visi pažįstame ir kaip didžiausią privalumą ir kartu trūkumą įvardijame jo lapus rudenį. Klevo, kaip ir kaštono, rudenį iškrenta daug lapų, žoliapjovė su jais nesusidoroja, todėl daugiau laiko reikia skirti surinkimui, o komposte lėčiau yra.

Bet lapų spalvų įvairovė yra didelė ne tik rudenį, kai kurios formos – net ir vasarą. Pavyzdžiui raudonlapė klevo forma ‚Crimson King‘ arba ‚Drumondii‘ baltais pakraštėliais. Ne veltui rytiečiai taip myli klevus. Japoniniai klevai dažniausiai nedideli, daugiau krūmo formos, tačiau ūgliai gali pašalti, atvirose teritorijose nereikia piktnaudžiauti.

Raudonlapiai klevai, jei auga pavėsyje ir nepalankiomis sąlygomis, linkę sirgti miltlige.

Po klevu gilesnis pavėsis negu po beržu. Nepakenčia genėjimo, todėl iškart pasirinkite tinkamo dydžio.

LIEPOS

Liepos yra labai tinkami medžiai sodybai mūsų klimato sąlygomis. Lapų spalvų įvairovės neturi, bet žydėjimas – nuostabus. Be to, liepžiedžiai kvepia, vilioja bites (dėl to jūsų derlius bus tik geresnis), o žiemai galite jų pasidžiovinti arbatai.

Iš įdomesnių veislių, kuri pasižymėtų spalva, yra liepa ‚Winter Orange‘, jos gražios šakos žiemą oranžinio atspalvio. Tačiau svarbesnis liepų privalumas yra tai, kad jos tinkamos formavimui. Nereikli nei dirvožemiui, nei nepalankioms aplinkos sąlygoms, liepa yra puikus mūsų klimato medis.

ŠERMUKŠNIS

Šiek tiek žemesnis, 3-6 m. aukščio, tačiau labai dekoratyvus: gražūs karpyti lapai, žiedai pavasarį, uogos rudenį. Pavėsis po šermukšniais negilus, lapija gana ažūriška. Po juo gerai jaučiasi gėlynai, kurie mėgsta dalinį pavėsį.

Šermukšnius tinka auginti ir skurdesnėse smėlingose dirvose, pavyzdžiui, greta pušų.

ĄŽUOLAS

Ąžuolas auga lėtai, nors užauga didelis ir stambus medis. Jam reikia labai daug vietos, bet jei norite ąžuolo ir erdvės neturite, dabar galite rinktis ir dekoratyvinę koloninę jo formą.

Mėgsta trąšias dirvas – tikri girių karaliai! Jei auga pavėsyje ir nepalankiomis sąlygomis, linkę sirgti miltlige. Lapai lėtai yra, todėl į bendrą kompostą jų geriau nemesti.

PUŠIS

Tinka nederlingoms dirvoms, smėlynams. Prastai augs užmirkusiose dirvose. Pušų draugiją mėgsta rododendrai, šermukšniai, žemesni draugai – viržiai, šilokai.

Kursuose „Sodybos apželdimas“ I. Auželienė pastebi, kad dažniausiai nauji sodybų šeimininkai neįvertina pušų aukščio ir lajos pasikeitimo. Didelės užauga ir paprastosios, ir juodosios pušys – iki 20 m aukščio.

Juodoji pušis, kol maža, yra krūmo (lašo) formos, tačiau vėliau kamienas tįsta, o laja keliasi aukštyn. Todėl iš pradžių pušų grupė užstoja vaizdą, o vėliau jį kaip tik atveria. Susodintos tankiau, laja greičiau pasikelia aukštyn. O jei po vieną, tada pušims būdingas žymiai platesnis vainikas, o laja pasikelia vėliau.

EGLĖ

Pušis gali augti smėlynuose, o eglei tai tikrai ten nepatiks, sako specialistė. Eglei tinka molinga, turtingesnė dirva. Jos šaknys paviršinės, plačiai išsidėsčiusios, dėl to prie jo sudėtinga auginti gėlynus ar kitas augalų grupes. Be to, eglė užstoja saulę kitiems augalams.

Eglės tankumas gali tapti ir privalumu – jei norim užstoti negražų vaizdą, uždanga nuo eglės išlieka visą augimo laiką (nebent per tankiai susodinta ir laja šiek tiek pakyla). Todėl ir nuo vėjo gerai apsaugo.

Eglę lengviau formuoti negu pušį, galima šonines šakas patrumpinti, pakelti lają pašalinant apatines šakas, pristabdyti augimą patrumpinant viršūnę (tik forma tada neišsilaikys).

Atkreipkite dėmesį, kad dygioji eglė (dar vadinama sidabrine) užauga tokio pat dydžio, kaip ir paprastoji. Nesižavėkite mažomis kalėdinėmis eglutėmis, jei nenumatėte, kokia didelė ji gali užaugti.

PASODINIMAS

Jei norime pasodinti iškart didelį medį, be medelyno neapsieisime. Medelyne tam tikromis technologijomis išauginami medžiai, kad juos galima būtų transportuoti, persodinti. O jei pirksite medelyne ar girininkijoje iškastus tiesiai iš grunto, darykite tai pavasarį. Iš miško išsikasti medelio apskritai negalima, pamirškite tai.

Kuo mažesnis medis, tuo lengviau prigyja. Bet jei sodyboje sodinsite visai mažutį ir priežiūrai laiko neturėsite, žolė gali jį nustelbti. Todėl specialistė rekomenduoja sodinti bent 1-1,5 m aukščio medelį.

Kaip sodinti pušį, galite pažiūrėti šiame video reportaže: žiūrėti.

DAUGIAU IDĖJŲ JŪSŲ SODYBAI:

Skaitykite „9 sodybų kiemo idėjos, kaip atsinaujinti nešvaistant pinigų„

Peržiūrėkite visus straipsnius, susijusius su sodybos planavimu ir tvarkymu – skaityti čia.

Apsilankykite mūsų kursuose „Sodybos apželdinimas“ – skaityti programą ir atsiliepimus čia.