“Sibirkos rožynas” dalyvavo konferencijos “Garden Style 2016” parodoje ir nepaliko abejingų. Lankytojai balsavo už labiausiai patikusį stendą, o “Sibirkos rožynas” pristatė rožes labai elegantiškai ir subtiliai, be to, puikiai atitiko konferencijos temą “5 pojūčiai” – spalvos, kvapai ir jutimai buvo neatsiejama nuostabaus stendo dalis.
Už visų produktų, prekių ir paslaugų yra žmonės, o už gražiausių įkvepiančių verslų dažnai slepiasi ir atradimai, ir nusivylimai. Susipažinkime su “Sibirkos rožyno” šeimininkais: Mindaugas ir Dovilė Rylos papasakojo apie savo kelią, kaip rožės tapo ne tik jų hobiu, bet ir gyvenimo būdu.
Mindaugas ir Dovilė Rylos, “Sibirkos rožynas“:
Labai dėkojame visiems, kurie už mus nubalsavo. Neslėpsime – tikrai labai stengėmės. O gyvas žiedas nepalieka abejingų. Tiesa, kai kas net negalėjo patikėti, kad stende karaliauja tikros rožės…
Šį kartą netradiciškai ir gal truputį padrikai papasakosim apie mūsų rožininkavimą. “Rožių verslas“ – tai jau ne 5 ir ne 10, o visa puokštė pojūčių!
Galite turėti didžiulį nuostabų rožių sodą ir puikiai rūpintis savo augintinėmis, tačiau jūs neįsivaizduojate, kokie rūpesčiai, darbai, o tuo pačiu ir pojūčiai, užgriūna nusprendus tai paversti „verslu“. Nes tuomet savo žinias reikia stipriai „perkrauti“ ir išmokti užauginti „rožes-kūdikius“, o dar kai jų yra tūkstančiai…
Svarbiausia ir sunkiausia buvo išmokti laiku įšokti į gamtos ir rožių ritmą. Viską padaryti laiku, greitai, nepaisant blogo oro. Savo rožes matyti ne kaip atskirus individus, o kaip vieną bendriją. Priimti greito darbo sprendimus, kai kiekvienai rožei asmeniškai gali skirti labai mažai laiko. Kai romantiškas susižavėjimas rožėmis susiduria su prekės ženklų ir licenzijų plonybėmis…
Suvokti, kad ilgas, vingiuotas ir klampus kelias iki rožių yra labiau realybė nei alegorija:
Reikia nemažai drąsos ir jaunatviško entuziazmo viską pradėti nuo tuščio žemės lapo. Ir metams bėgant tą „lapą“ keisti:
ATRADIMŲ DŽIAUGSMAS. Kokios jos nuostabios ir kokios įvairios ir jos auga pas mus! Ir kodėl iki tol Lietuvoje taip mažai buvo žinoma apie senovines rožes? Veislės dažniausiai vadinosi “raudona”, “geltona” ir vis tos pačios atsibodusios veislės. Mums to neužteko. Ypač kai ant stalo guli daugybė “užsienietiškų” knygų apie gražuoles istorines ar įdomias naujas, kitaip atrodančias veisles.
O naujos veislės pas mus atkeliaudavo labai sudėtingais būdais, nes Lietuva dar nebuvo ES šalis ir biurokratinių, beveik neperžengiamų, trukdžių buvo daugybė. Būtų galima memuarus rašyti apie rožių keliones pas mus O dabar taip viskas paprasta…
Kai žiemos gale labai labai reikia tikrų rožių, o jų nėra… Gėlių skyriuose jos visos tarsi negyvos, besielės „salotos“. Kiekvienais metais kaip stebuklo einam žiūrėti pirmųjų išsiskleidusių žiedų. O vasaros gale, kai visus kambarius ir lovas galėtume išsikloti rožių žiedais – vazos dažniausiai stovi tuščios…
… o balti suoliukai sode dažniausiai stovi labai vieniši…
NEBIJOTI KEISTIS. Iš pradžių labai norėjome turėti kuo daugiau veislių, ir jas visas išbandyti, parodyti kitiems. Tačiau ilgainiui išsigryninome savo norus, atsirinkome labiausiai patinkančias rožes, derinius, formas. Supratome, kad populiariausios ir labiausiai perkamos veislės nebūtinai yra ir mūsų sodo vizijos favoritės. Mums reikia rožių sodo ne kaip reklaminės ekspozicijos, o rožių sodo sau. Sodo kūrimas yra nuostabus, kad viską galima pradėti iš naujo. Patirtis ateina tik bandant ir klystant.
Labai liūdna, kad dabar jau reikia rožių, kurios „nešiukšlintų“. O rožė, kuri „žydėtų visą laiką, būtų viskam atspari ir nereikėtų priežiūros, būtų kuo didesniu žiedu ir dar kvepėtų labai labai“ daugeliui atrodo normalus dalykas.
Tokių būna, bet dirbtinių rožių skyriuose! Rožės nėra sterilaus sodo atributas!
Parodoje mūsų stende buvo skyrelis su pabarstytais žiedlapiais, skirtas laikinumui. Oi kaip susijaudino valytojos, pamačiusios žiedlapius! Mes nebemokam suvokti žiedo laikinumo žavesio… Dabar tai apibūdinama kaip „šiukšlinasi“…
Rožių dėka susipažinom su daugybe puikių žmonių, pabuvojome nuostabiuose soduose, dalyvavome įdomiuose projektuose.
Daugelis “madingų” landšafto architektų dabar yra tarsi nusisukę nuo rožių. Sutinkame, sudėtinga sukurti stilingą sodą su daugybe rožių. Jos nėra „architektūriškos“ formos augalas. Taip pat reikia pajusti tą ribą: kur prasideda kičas ir beskonybė, o kur – labai subtilu. Ir parduotuvėse yra daugybė kičo su rožių atvaizdu, bet tai nereiškia, kad pats augalas dėl to kaltas. Po tuo dabartiniu kičiniu simboliu yra labai žavus ir iki sielos gelmių galintis sujaudinti augalas. Reikia tik užsimerkti ir nematyti tos visos beskonybės, ir iš begalinės įvairovės atsirinkti savo atspalvius ir formas, juk tiek amžių rožė buvo įkvėpimo, skirtingų religijų simbolis.
Rožė jau daugybę metų turėjo ir turės savo ištikimų gerbėjų armiją. Ir nesvarbu kokios tendencijos diktuos madas. Juk nenugalės sterilūs, „nesišiukšlinantys“ sodai. Žmonės galiausiai supranta gimstančio, besiskleidžiančio, vystančio ir mirštančio žiedo žavesį.
O tuščiavidurės rožės labai labai gražios ir žavios! Gaila, kad iš rožės vis dar reikalaujama perdėto puošnumo, ir ignoruojamos bet kokios kitaip atrodančios veislės.
Nesutinkame su atsibodusia fraze: „Rožės – gėlių karalienės“. Rožės nėra karalienės, greičiau jau jos tikros draugės tiems,kas jas myli. Jos gali džiuginti, raminti ir paguosti.
Užaugti, gyventi, dirbti ir kurti su rožėmis mums vis dar yra nuotykis bei atradimas.
Dovilė ir Mindaugas
Ačiū už šį atvirą nuoširdų laišką Dovilei ir Mindaugui Ryloms, kurie pasidalino savo pojūčiais ir atradimais kuriant “Sibirkos rožyną“.
Šio straipsnio “laiško” teksto ir nuotraukų autoriai yra Dovilė ir Mindaugas Rylos.
Jų įspūdžius apie vykusią konferenciją “Garden Style 2016” taip pat galite pamatyti šiame video.
Taip pat skaitykite:
“Angliškas stilius: kaip susikurti tokį Lietuvoje“
“Rožių sodinimas ir dažniausios klaidos“
“Kaip ruošti rožes žiemai, kada ir kaip dengti“
Kursai apie rožių auginimą: