Japoniškas sodas madingas jau ne vienerius metus. Tačiau per juos tiek kičo prisižiūrėjome, kad kartais sunku atskirti, kur yra nevykusi kopija, o kur – subtilus autentiškas dizainas. Tad apie tokio sodo kūrimą ir jo filosofiją pasikalbėjau su japoniško sodo eksperte Lietuvoje – kraštovaizdžio architekte Laura Popkyte-Fukumoto.
Kaip japoniškas sodas tapo Lauros Popkytės-Fukumoto gyvenimo dalimi
Kraštovaizdžio specialistė pasakoja, kad baigusi studijas Klaipėdos universitete, išvyko į Japoniją pasisemti praktinių japoniško sodo kūrimo žinių. Ši veikla ją taip įtraukė, kad per pastaruosius 12 metų Japonijoje ji praleido net apie 5 metus.
Būdama ten, Laura iš arti stebėjo, kaip dirba jos mokytojas, japoniškų sodų kūrimo meistras. Pati prisidėjo prie kelis šimtmečius skaičiuojančių autentiškų sodų restauravimo ir naujų sodų formavimo darbų. Visa tai leido intuityviai pajusti, kas yra japoniškas sodas.
Tad šiandien savo žinias ir patirtį Laura Popkytė-Fukumoto perduoda kurdama japoniškus sodus ir Lietuvoje, bet apie tai kiek vėliau.
Pagrindiniai japoniško sodo kūrimo principai ir bruožai
Kaip sako ekspertė, japonai vadovaujasi principu, kad gamta yra tobula ir jos keisti nereikia – užtenka ja sekti. Laikantis šio principo, kuriami ir japoniški sodai, kuriems būdinga:
- gamtos atvaizdavimas, tarsi perkeliant realiai gamtoje esančius kraštovaizdžius į savo kiemą; tai daroma labai skrupulingai ir subtiliai, atvaizduojant detales itin realistiškai arba abstrakčiai;
- siekis perteikti atmosferą, būdingą konkrečiam gamtos peizažui – tarkim, jei vaizduojami kalnai, sodo lankytojas ir turi pasijusti tarsi būtų juose;
- netikėtumo ir nuostabos efektas – japoniškas sodas iš karto nėra matomas kaip ant delno – jis lankytojo akims atsiveria pamažu, atskleisdamas vis daugiau netikėtų kampelių, detalių ir užuominų; juk ir būdami gamtoje nežinote, ką pamatysite paėję takeliu, ar ką išvysite užlipę ant kalno;
- pagarba aplinkai – kurdami savo sodus japonai atsižvelgia ir į tai, kas jau yra jų gyvenamojoje aplinkoje ir siekia tai suderinti su savo sodo vizija; tarkim, jei už kiemo ribų auga kokie nors medžiai, tai tokios pačios rūšies medžius, tik gal mažesnius ir specialiai formuotus, japonai sodina ir savo kieme, taip siekdami kurti harmoningą aplinką tiek kiemo viduje, tiek už jo ribų.
Vadinasi, japoniškas sodas yra kur kas daugiau nei akmenys ir bonsai. Tai labiau požiūris į gamtą ir siekis būti jos dalimi. Kaip sako specialistė, pagrindinis japoniško sodo kūrėjų tikslas yra įnešti ramybės, harmonijos ir pačios gamtos į žmonių kasdieninį gyvenimą.
Lietuvos peizažai japoniško stiliaus sode
Norint kurti japoniško stiliaus sodą savo kieme, tikrai nereikia ieškoti rytietiškų dekoro elementų – pakanka išsirinkti širdžiai mielą kraštovaizdį ir bandyti atkurti jį savo kieme. Pavyzdžiui, pagal japoniško sodo formavimo principus Lietuvoje galima bandyti atkartoti Kuršių nerijos peizažą arba bet kurią išraiškingą ežero ar upės pakrantę.
O turint savo sodo viziją, žinoma, reikia ir konkretaus plano, kaip ją įgyvendinti. Kaip suplanuoti sodo erdves ir sukurti harmoningą sodo stilių, mokome kursuose „Mano sodos dizainas“.
Akmenys – japoniško sodo pagrindas
Japonijos peizažams būdingi kalnai ir uolos. Neatsitiktinai japoniško sodo pagrindą sudaro būtent akmenys. Jų plokštumos ne tik atspindi realius kraštovaizdžius, bet ir kuria stabilumo efektą sode.
Anot Lauros Popkytės-Fukumoto, akmenys turi savo charakterį, formą, tekstūrą, tad japonai juos renkasi tikrai labai atsakingai. Siekiama, kad sode suguldyti akmenys atrodytų kuo natūraliau – taip, tarsi jie čia būtų buvę visada.
Simbolių reikšmė japoniškame sode
Japoniškas sodas dažnai įsivaizduojamas kaip sudėtingų rytietiškų simbolių sistema, kur kiekviena detalė – tarsi kodas ar sėkmę lemiantis ženklas. Ekspertė sako, kad japoniškas sodas iš tiesų turi daug simbolių, yra pilnas gilios prasmės ir jame nėra nieko atsitiktinio. Už kiekvieno sodo elemento išorės slepiasi paslėpta prasmė, kitaip vadinamas „daiktų stebuklu“.
Šį požiūrį į gamtą išugdė senosios Japonijos religijos – šintoizmas ir dzenbudizmas. Japonai gamtą suvokia per intuiciją ir į sodą eina ne tiesiog grožėtis sukurtu kraštovaizdžiu, bet labiau stebėti, mąstyti ir įsigilinti į daiktų esmę bei patį save.
Asimetrija ir nelyginiai skaičiai
Japoniško sodo estetikai būdinga asimetrija, o kompozicijos kuriamos būtinai iš nelyginio skaičiaus (dažniausiai 3, 5, 7) objektų. Laura Popkytė-Fukumoto paaiškina, kad šį principą irgi diktuoja pati gamta, kuria seka japonai. Juk natūrali gamta yra tobula, pilna netikėtumų, bet joje labai retai kada sutiksite idealiai tvarkingai ir simetriškai išdėstytus objektus. Tas tobulas gamtos netobulumas ir kuria harmonijos bei balanso įspūdį, kurį siekiama perteikti japoniškame sode.
Štai kodėl japoniško sodo grindinyje niekada nepamatysite į taisyklingą kryžiaus formą susikertančių keturių akmenų. Arba šalia tvarkingai išdėlioto akmenų takelio bus keli, iš pirmo žvilgsnio, netyčia palikti akmenys ir pan. Taip daroma sąmoningai, siekiant, kad japoniškas sodas būtų vientisas, nedalomas kūrinys, kaip pati gamta.
Medžiai ir krūmai japoniškame sode
Dažniausiai japoniškas sodas yra puošiamas sumedėjusiais augalais, kurie tarsi apjungia viską į harmoningą visumą. Laura Popkytė-Fukumoto išvardijo dažniausiai japonų soduose sutinkamus medžius ir krūmus, tokius kaip:
- kamelijos,
- slyvos,
- sakuros,
- plaštakiškieji klevai,
- puošmedžiai,
- japoninė kriptomerija,
- bambukai,
- japoninis skirpstulas,
- pušys (juodoji, raudonoji, smulkiažiedė),
- osmantai,
- ožekšniai,
- sumedėję bijūnai,
- japoniniai pieriai (bereinučiai),
- azalijos,
- rododendrai,
- hortenzijos,
- lanksvos,
- dvispalvė dobilūnė,
- nandina ir kt.
Šie augalai Japonijoje gausiai auginami tiek viešosiose, tiek privačiose erdvėse.
Įdomu tai, kad kiekvienas japoniškas sodas turi dominuojantį sezoną, kurį ir stengiamasi atskleisti labiausiai. Tarkim, jei dominuojantis sezonas – ruduo, stengiamasi, kad sode būtų kuo daugiau medžių ir krūmų, žydinčių būtent rudenį. Tad pavasarinis žydėjimas tokiame sode jau bus gerokai kuklesnis ir saikingesnis.
Kitaip tariant, japoniškame sode vengiama skirtingų augalų žydėjimo be sustojimo ištisus metus. Paliekama pauzė ir ramiam žaliam sodo fonui.
Japoniškas sodas be gėlynų
Gėlynai, kokius savo kiemuose kuriame mes, japoniškam sodui yra visai nebūdingi. Japonai vengia simetriškų, griežtų formų želdinių, nes tokių natūralioje gamtoje nesutiksite. Kita vertus, gėles japonai irgi mėgsta, tik jomis aplinką puošia subtiliai ir saikingai. Dažniausiai japonų soduose galima pamatyti:
- chrizantemas – tai imperatoriaus šeimos simbolis, tad rudenį jos gausiai sodinamos vazonuose (bet ne gėlynuose) prie įėjimų, būna net specialiai formuojamos,
- laukines orchidėjas,
- japonines liguliarijas,
- plukes,
- kosmėjas,
- vilkdalgius,
- japoninius plačiavarpius.
Japoniškas sodas Lietuvoje
Norint sukurti japoniško stiliaus sodą, reikia atsiriboti nuo tiesmuko supratimo, kad tai – tiesiog rytietiškais akcentais dekoruota lauko erdvė. Nes japoniškas sodas – ne atskiros detalės, o vientisa sistema, kurioje nėra nieko nereikalingo ir kiekvienas elementas turi aiškią paskirtį bei žinutę.
Vadovaujantis šiam menui būdinga filosofija, galima sukurti išties unikalią ir autentišką aplinką.
Štai pora nuostabių japoniško sodo pavyzdžių Lietuvoje, prie kurių įrengimo prisidėjo ir Laura Popkytė-Fukumoto:
- SEI SHIN En (liet. Tyros širdies) sodas Vilniuje yra šalia Kalnų parko ir Neries. Pagrindinis šio sodo tikslas buvo „prikelti“ po žeme tekantį šaltinį, kurio ištakos prasideda Kalnų parke. Taip buvo sukurta kalnų šaltinio kraštovaizdžiui būdinga erdvė ir atmosfera. Čia galima ramiai pasėdėti pavėsinėje, pasiklausyti šaltinio čiurlenimo ir paukščių čiulbėjimo.
- Visai kitoks Lauros Popkytės-Fukumoto projektuotas japoniškas sodas yra Klaipėdoje, Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje. Jame perteiktas įlankos arba marių peizažas. Įdomu tai, kad šis sodas yra karesansui tipo (sausasis), tad vandenį jame simbolizuoja akmens skaldelė. Čia sukurta edukacinei ir terapinei veiklai skirta erdvė, kurioje rengiami užsiėmimai su vaikais, jų tėvais, psichologais ir kitais specialistais, taip pat vyksta kaniterapijos užsiėmimai. Laura sako, kad kurdama šį sodą norėjo, kad jo lankytojai galėtų atsipalaiduoti, nors trumpam nusimesti slegiančius rūpesčius ir ramiai susitikti su pačiais savimi.
Ačiū Laurai Popkytei-Fukumoto už tokį įdomų pasakojimą apie mums dar mažai pažįstamą japoniškų sodų kūrimo filosofiją. Su japoniškų sodų eksperte kalbėjausi „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“, tad perklausyti visą pokalbį galite paspaudę čia.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Sodas ant namo stogo: „Live Square“ terasos kūrimas“
„Natūralistinis gėlynas Jonavos rajone + augalų sąrašas“
SUSIJĘ KURSAI:
„Mano sodo dizainas“ – kursai skirti Jums, jeigu turite nedidelį sklypą ir norite susikurti harmoningą dizainą jame. Kursų metu kuriate savąjį svajonių kiemą.
