Pasaulinės apželdinimo tendencijos paliečia ne tik lietuvius, bet ir mūsų kaimynus. Pakalbinome Ilze Ruksane, kraštovaizdžio architektę iš Latvijos (Studija ALPS), kuri yra sukūrusi daug įdomių kūrybiškų aplinkos projektų: nuo ligoninės kiemo su apsisprendimo suoliuku iki vaikų darželio su basų kojų takais. Paklausėme jos apie tai, kaip suvaldyti tuščią kiemo erdvę ir apie tai, kokie dekoratyviniai augalai tampa vis labiau populiarūs Latvijoje.
Ilze Ruksane, kraštovaizdžio architektė, Latvija
Lina Liubertaitė: Nuo ko pradėti kurti aplinką tuščiame sklype? Kaip suvaldyti erdvę, kaip nuspręsti, kiek palikti vejos, o kiek apauginti kitais augalais?
Ilze Ruksane: Naujai kuriamas kiemas dažnai paliekamas per tuščias, erdvė nesuvaldoma – juk kiek naujų sodybų, kuriose tik namas ir tvora. Nuo ko pradėti? Nėra tuščios erdvės, visada yra kažkokie taškai, nuo kurių gali atsispirti. Ta vieta, kurioje tu stovi, jau yra tam tikra erdvė, o tu pats – tas taškas erdvėje. Nuo savęs ir reikia atsispirti.
Visų pirma nueikite į miegamąjį, atsigulkite lovoje ir pasižiūrėkite, ką matote pro langą. Pabandykite įsivaizduoti, ką norite pro jį matyti – juk tai tik vaizduotės klausimas. Turime suprasti, kad mūsų klimato sąlygomis 6-8 mėnesius per metus mes realiai praleidžiame viduje, o ne lauke. O kasdien dar apie 8 valandas – lovoje. Todėl jei kasdien prabudęs gali pasižiūrėti pro langą ir pamatyti vaizdą, kuris yra mielas, kuris keičiasi su sezono kaita, tai yra nuostabu. Tada prieš miegą gali palinkėti labos nakties namiškiams ir labos nakties savo sodui. Tau nebūtina būti lauke ir sodas nereikalauja to, tai labai svarbu.
Lina: Kokie dar kambariai diktuoja aplinką lauke?
Ilze Ruksane: Kitas kambarys, į kurį būtina atsižvelgti – tai net ne svetainė, o virtuvė. Darant rytinę kavą ar vakarienę, akys nejučia klysta žiūrėti pro langą. Turintiems mažų vaikų, rekomenduoju vaikų žaidimo vietą sukurti po virtuvės langu – matysite juos žaidžiančius ir tada, kai ruošite vakarienę.
O reprezentacinė zona skirta parodyti, kas tu esi. Net jeigu namas yra paslėptas už mūro sienos ar augalų, tai irgi parodo, kad nenori viešinti savo privatumo. Tikriausiai visas grožis bus kiemo gilumoje, ir tai nėra blogai – tai tiesiog parodo šeimininkų požiūrį, asmenybę. Reikia gerbti jų privatumo norą ir tokiu atveju reprezentacinę zoną kurti ramią ir išlaikytą.
Kvartalo Rygoje apželdinimui panaudoti daugiamečiai augalai, o bendras išdėstymas yra trikampis ir simbolizuoja tris kvartalo bendruomenės puoselėjančias vertybes. Nuotr. Studija ALPS
Nuo šeimininkų charakterio savybių priklauso daug, todėl neteisinga duoti specialistui užduotį sukurti aplinką ir nebesikišti į procesą. Tada specialistas sukurs sau gražią aplinką, kuri nebūtinai patiks jums. Reikia gerai pagalvoti, pasvajoti, įsivaizduoti, kokią aplinką mylėtumėt jūs.
Ir būtinai – pasitarti su visais šeimos nariais, nes visų nuomonė šiuo atveju yra svarbi.
Lina: Anksčiau buvo mokoma, kad veja turi užimti du trečdalius sklypo, o gal ir daugiau. Šiuolaikiniai dizaineriai stengiasi vejos palikti sklype kuo mažiau. Kaip šios tendencijos atsiskleidžia Latvijoje?
Ilze Ruksane: Klasikinėje kompozicijoje visada reikia tuštumos, kaip vieno iš elementų. Jei sklype bus vien tik dideli augalai, gali atsirasti jausmas, kad jau perkrauta. O veja yra viena iš tuštumos formų. Žinoma, anksčiau ir Latvijoje mokėmės, kad vejos turi būti dideli plotai, dabar tai keičiasi. Svarbu ne procentai, o tai, kam veja yra skirta.
Turite nepamiršti ir tai, kad ją reikės prižiūrėti. Šiandien visas pasaulis kalba apie tai, kad veja nėra tvarus ir tausojantis sprendimas, ji reikalauja daug išteklių, daug priežiūros. Net Didžiojoje Britanijoje, kurios sodai visada garsėjo dėl aksominės vejos, dabar jau atsirado apribojimų dėl laistymo. Naujai statomuose kvartaluose nebegalima laistyti vandeniu iš vandentiekio, reikalaujama nelaistyti visai arba laistyti tik lietaus surinktu vandeniu. Tačiau žmonės dėl to nesipiktina, nes supranta, kaip svarbu tausoti gamtinius resursus. Taigi vėl grįžtame prie to, kad kurti aplinką reikia pagal tai, kas yra svarbu šeimininkui.
Šiuolaikiškas projektas Venstpilyje – ryškaus kolorito daugiamečių augalų masė ir išraiškingi mažosios architektūros statiniai. Nuotr. Studija ALPS
O jei jau nusprendėte, kad norite tobulos vejos, nusiteikite, kad darbo bus daug. Ypač svarbu gerai paruošti pagrindą. O toliau – pjauti, laistyti, tręšti, pjauti, laistyti…
Kaip keičiasi požiūris į dekoratyvinius augalus Latvijoje?
Augalams suteikiama vis daugiau reikšmės. Žmonės renkasi juos ne tik pagal grožį, bet ir pagal jų prasmę, simboliką. Tautinio identiteto klausimas, kuris buvo analizuojamas jūsų praėjusių metų konferencijoje „Garden Style“, aktualus ir čia, Latvijoje. Pastebėjau, kad pastaruosius 5-7 metus žmonės vis daugiau ieško „močiutės augalų“, kad pasisodintų juos savo kieme. Tokie paprastai ir lengvai auginami augalai kaip bijūnai, melsvės, hortenzijos, ežiuolės, medetkos vėl grįžta į madą.
Manau, kad atkūrus nepriklausomybę, puolėme į pasaulį, norėjome visko, ir galėjome gauti visko. Atrodė, kad žolė ten kitur yra žalesnė. Dabar jau pradedame suprasti, kad ta žalia žolė yra čia.
Viešose vietose ir privačiuose sklypuose auginami vietiniai augalai, kartais net ne naujos jų formos, o senos įprastos veislės.
Projektas Venstpilyje – panaudoti įprasti augalai: lanksva ir serenčiai. Jie suaugs į nuostabiausius raštus. Nuotr. Studija ALPS
Žinoma, visada yra selekcininkų, kurie kuria naujas veisles, visada yra žmonių, kurie ieško naujovių ir eksperimentuoja. Tačiau žmonės, kurie nesidomi augalais taip giliai, nori auginti tokius augalus, kokius prisimena iš vaikystės pas močiutę. Jie sako, kad tas gėlynas buvo gražiausias pasaulyje ir norisi tokį turėti savo kieme.
Ačiū už pokalbį.
Su Ilze Rukšane, kraštovaizdžio architekte iš Latvijos, susitiksime aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ rugpjūčio 27 d. Trakuose, kur ji papasakos apie 9 principus, kaip susikurti gyvą, gydantį ir mylimą sodą.
Straipsnis buvo publikuotas ir Delfi portale Manonamai.lt.
