Buksmedis – tankus krūmas skulptūriškais sodriai žaliais lapeliais, kurių nenumeta net žiemą. Be buksmedžių gyvatvorės neįsivaizduojamas klasikinis rožynas, gražiai suformuoti buksmedžių bumbulai auginami ir romantiškame angliškame sode, ir moderniame minimalistinio stiliaus kieme. Tačiau ne visada sėkmingai. Pasiaiškinkime, kas lemia, kad buksmedis neišgyvena žiemos, ir kuo galime jam padėti.
Suformuota buksmedžių gyvatvorė graži visais metų laikais. Švedija, Stokholmas, kovo mėn. Nuotr. L. Liubertaitė
KODĖL BUKSMEDIS NUKENČIA
Buksmedis (lot. Buxus sempervirens) yra kilęs iš šiltesnių kraštų nei Lietuva, todėl nereikia stebėtis, kad jam čia ne visada pavyksta žiemą išgyventi. Tai reiškia, kad buksmedžiams turime skirti šiek tiek daugiau dėmesio.
Didžiausia problema yra ne gilūs šalčiai ir itin žema temperatūra, o nudegimas saulėje. Žiemą, kai saulė pakyla kiek aukščiau ir pradeda kaitriai šviesti, drėgmė, kuri yra lapuose, garuoja.
Kai mes pasportavę išprakaituojame skysčius, po treniruotės atsigeriame vandens ir taip išlaikome drėgmės balansą. O kai buksmedis žiemą išgarina drėgmę iš lapų, tuo metu jo šaknys dar vis sukaustytos lede, todėl iš jų negali atkeliauti vandens, kuris kompensuotų trūkumą. Tad augalo antžeminė dalis tiesiog džiūsta.
Jei matote, kad ruduoja lapų galiukai ar net visos šakelės toje krūmo pusėje, kuri atsisukusi į pietus – tai pats aiškiausias ženklas. Toks nudžiūvimas žiemą dar vadinamas fiziologine sausra.
Augalams, kurie žiemą numeta lapus, yra lengviau: kamienai ir šakos yra sausesni iš prigimties, palyginti su lapais, todėl neišgarina tiek vandens, išdžiūvimas jiems neaktualus. Todėl augalai, kurie numeta lapus, geriau pasiruošia žiemai. O štai buksmedžiai patiria iššūkių.
AR AUGALAS ŽUS?
Jeigu jūsų buksmedžiai jau nebe jaunikliai, nieko baisaus neatsitiks. Nuruduos šakelė ar kita, tačiau krūmas išaugins naujas ir palaipsniui visas gražumas atsistatys.
Tai, kad buksmedžiai itin lėtai auga, yra ir privalumas, ir trūkumas. Viena vertus, jie labai ilgai atrodo gražiai, auginti vienoje vietoje galite ištisus dešimtmečius, formuoti juos galima retai (kartais pakanka tik vieno karto į dvejus metus). Tačiau jeigu buksmedžiai nukenčia nuo fiziologinės sausros ir atsiranda „tuščių“ tarpų, gana ilgai užtrunka, kol augalas atsistato. Kantrybės ir dar kartą kantrybės.
Jeigu jūsų buksmedžiai dar jaunučiai, gali būti, kad toks nušalimas jiems bus pražūtingas.
Šis buksmedis dar visai jaunutis. Vilnius, Bernardinų sodas, balandžio mėn. Nuotr. L. Liubertaitė
Su kiekvienais metais buksmedis tampa vis atsparesnis mūsų žiemoms. Fotografuota balandį Vilniuje. Nuotr. L.Liubertaitė
Tačiau iš esmės buksmedis yra ilgaamžis ištvermingas augalas. Vienas kitas pažeidimas nepribaigs jūsų augalų taip lengvai, ypač jeigu jie auga jau nebe pirmus metus. Tik tada, kai keletą metų iš eilės jie nukenčia, jie žūsta. Tačiau tikiuosi, kad jūs, pamatę pažeidimus, nelauksite, kol augalas nusibaigs, o imsitės jiems padėti.
KĄ DARYTI, JEIGU PAMATOTE PAŽEIDIMUS
Lapeliai pageltonija, nuruduoja, nukrenta, ir tai atsitinka pietinėje pusėje (arba toje, kur saulė apšviečia intensyviausiai) – tai ženklas, kad matote fiziologinės sausros padarinius.
Nenustebkite, jei žalą pamatysite tik pavasarį, kartais tik tada išryškėja visos problemos, kurios kilo žiemą.
Tačiau jei žiemą pastebėjote, neskubėkite imti sekatoriaus į rankas. Mūsų žiemos tokios nenuspėjamos, kad šiltesnių kraštų augalai kartais nebesusigaudo, kur dar žiema, o kur jau pavasaris. Pavyzdžiui, per vieną ir tą pątį kovo mėnesį galime turėti ir minusinę lauko temperatūrą, ir tokius šiltus orus, kad šiltas striukes norisi padėti šalin. Jeigu sugalvosime išgenėti nušalusias buksmedžio šakeles, augalas gali gauti impulsą sprogti ir auginti naujas. O naujoms šviežioms šakelėms mūsų lietuviški pavasariai su staigiais temperatūriniais pokyčiais tikrai gali nepatikti.
Tad jeigu jau pamatėme nurudavusias šakeles, palikime krūmo sutvarkymą pavasariui.
KĄ DARYTI, KAD BUKSMEDŽIAI NENUKENTĖTŲ?
O štai prevencija yra geriausias sprendimas, nuo ko ir turime pradėti.
Visų pirma, reikia buksmedžius sodinti į tinkamą vietą. Spiginanti saulė – ne pati geriausia kaimynė buksmedžiams. Jie pakenčia net gilų pavėsį, tad drąsiai sodinkite šiaurinėje sklypo pusėje. Tiesa, tada jie auga lėčiau – bet ir formuoti galėsite dar rečiau.
Buksmedžių šaknų sistema nėra labai gili arba labai plati, todėl jeigu jūsiškiai, augdami saulėje, nuolat nukenčia, nesibaiminkite persodinti į kitą vietą net brandžius krūmus. Atsargiai iškaskite su visu šaknų gumulu ir perkelkite į kitą vietą. Nebūtina ieškoti gilaus pavėsio. Šiek tiek šešėlio nuo pietinės pusės – ir to visai pakanka.
Kitas svarbus dalykas – vėjas. Esu girdėjusi puikių pavyzdžių, kai buksmedžiai gerai jaučiasi ir saulėje (apie tai pasakojo kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė, jos sklypą su buksmedžiais galite pamatyti čia). Tačiau čia labai svarbus mikroklimatas. Jeigu tą vietą, kur auga buksmedžiai, traukia skersvėjai, tai jie drėgmę praranda dar greičiau, tad pažeidimų rizika dar didesnė. Ir atvirkščiai: jeigu buksmedžiai susodinti tankiai, jie užstoja vienas kitą, šalia auga kitų augalų, gyvatvorė, tai jie turi visas galimybės augti gražūs ir sveiki.
Tankiai vienas greta kito susodintiems buksmedžiams augti sveikiems lengviau, nes sukuriamos palankesnės sąlygos. Nuotr. L. Liubertaitė
KAIP APSAUGOTI JUOS PRIEŠ ŽIEMĄ?
Galima buksmedžiams užstoti saulę mechaniškai: pastatyti stogelį arba širmą, pasodinti aukštesnį medį pietinėje pusėje, galima apdengti pačius augalus. Bet tiesą sakant, reikia būti dideliu buksmedžių entuziastu, kad dangstytum juos žiemai. Ką daryti, jeigu turite visą gyvatvorę? Ką daryti, jeigu buksmedžiai auga reprezentacinėje zonoje, ir nenorite, kad augalai su apdangalais „puoštų“ įėjimą į namą?
Galime apsaugoti ne tik viršų, bet ir apačią. Kitaip tariant, galime pasirūpinti šaknimis. Luktelkite minusinės temperatūros (kad nusistovėtų apie -5 laipsnius) ir storai užmulčiuokite. Taip stabilizuosime temperatūrą po mulčio sluoksniu.
Labai svarbu – pasirūpinti, kad nepritrūktų drėgmės. Šiais metais drėgmės trūkumas negresia niekam, turime išskirtinę vasarą ir labai šlapią rudenį. Tai buksmedžiams naudinga, jie turi būti prisigėrę drėgmės, pasiruošę žiemos praradimams. Jeigu žiema bus sausa ir ne itin šalta, jaunus buksmedžius galite palaistyti net tada. Jiems tikrai bus lengviau išgyventi pirmąsias lietuviškas žiemas.
Svarbu, kad buksmedis prieš žiemą būtų prisisotinęs drėgmės. Nuotr. L.Liubertaitė
Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas portale LRytas.lt.
Taip pat skaitykite:
“Augalų atsparumo zonos: kaip žinoti, ar išgyvens žiemą?”
“Ruošiam daugiamečius augalus prieš žiemą: kirpti ar nekirpti?”
“Šluotelinės hortenzijos: kaip pasirinkti” (video su veislių apžvalga mūsų Youtube kanale)
