Tradiciškai sodininkai nurėžia daugelį augalų prieš žiemą, tad gėlynas pasilieka plikas, o sklypas nuobodus. Tačiau specialistai teigia, kad kartais nukerpame augalus visai be reikalo. Atidėti šį darbą pavasariui kartais verta tiek dėl estetikos, tiek dėl apsaugos nuo šalčių. Taigi, plačiau aprašome, kada nukirpti augalus: prieš žiemą ar pavasarį.
Apšarmojusios monardos rudenį. Kauno r., nuotr. E.Misiukevičius
NATŪRALISTINIS DIZAINAS REIKALAUJA PALIKTI AUGALUS KAIP GAMTOJE
Dabar vyraujančios natūralistinės dizaino tendencijos labai ryškiai atsispindi ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tapo madingi žoliniai dekoratyviniai augalai, kurie pasižymi ne dideliais stambiais žiedais, o aiškia struktūra, kurią jie išlaiko ir žiemą. Galėčiau paminėti tokius augalus, kaip: kraujalakė, gojinis šalavijas, astrancija, astilbė ir kiti. Vėlyvą rudenį po šalnų jie ne suglemba ir išvirsta, o sudžiūvę toliau stovi.
Astrancijos žiedai besniegę žiemos dieną. Stokholmas, nuotr. L.Liubertaitė.
Kadangi dominuoja ruda spalva, tokioje vietoje grožį kuria faktūros: bandrenio bumbuliukai, liatrių žvakės, miskantų šluotelės, melvenės ažūriškumas. Užėjus šerkšnui ar pasnigus, augalai dar gražesni, tarsi pasidabruoti.
Niekaip nepaneigsi – natūralistinis kiemas yra ne tuščias, plokščias ir nykus, o turi skirtingus aukščius ir įdomias faktūras.
Be to, augalai, kurie pasilieka stovėti su sėklų dėžutėmis, tokiu būdu duoda smagų užkandį žiemos paukštukams ir kitiems smulkiems gyvūnėliams. Kai prisidedame prie to, kad žiemą išgyventų flora ir fauna, prisidedame ir prie sveiko gamtos balanso. O tai yra viena iš prielaidų, kad ir kitais metais jūsų derlius būtų gausus, o gėlynai sveiki ir gražūs.
Blizgė ilgai stovi tarsi paauksuota, o šiose apvaliose plokštelėse – sėklos. VU botanikos sodas, Vilnius, nuotr. L.Liubertaitė
KELETAS ŽOLINIŲ DAUGIAMEČIŲ AUGALŲ, KURIUOS VERTA PALIKTI ŽIEMAI NENUKIRPTUS:
Zunda, bandrenis – sausamėgiai augalai, kurie gerai išlaiko savo sudžiūvusį kūną ir spygliuotus žiedynus.
Rudbekija, ežiuolė – numetus žiedlapius, labai gražiai atrodo likę žiedų viduriukai; ypač išryškėja, kai aplink prisnigta.
Japoninė plukė – gražūs ne tik žiedo bumbuliukai, bet ir viso kero grakštumas; neskubėkite nukirpti peržydėjus.
Gojinis šalavijas, liatris, varpotoji veronika – visi žvakės formos ar vertikalūs augalai, kurie nenulinksta šalnoms pakandus, atrodo ypač žavingai.
Smailiažiedis lendrūnas, miskantas, melvenė, ašuotė, soruolės ir kitos dekoratyvinės žolės – savo virpėjimu ir siūbavimu jos pagyvina sustingusį žiemišką vaizdą, o apšerkšnijusios šluotelės tik gražėja. Aukštesni augalai gali išvirsti ar išlūžti anksčiau nei kiti, ypač vėjuotose vietovėse.
Dekoratyvinių žolių nekirpkite prieš žiemą – jei tik nesuglemba stipresnėms šalnoms užėjus, tegul ir toliau jus džiugina. Nuotr. L.Liubertaitė.
Kraujalakė, patagoninė verbena, melėsas – aukštos ažūrinės figūros, kurios ilgai išsilaiko ir atrodo labai grakščiai.
Astilbė – jei susilaikėte ir nenukirpote žiedynų po liepos mėnesio žydėjimo, palikite juos toliau ir žiemai.
Vilkpupė (šilokai) – dar ilgai puoš kiemą, bet neskubėkite jų šalinti, jei žiedynai pajuodo. Jie per visą žiemą gali išlaikyti savo gražią struktūrą, o juodi žiedynai bus kaip sodri puošmena.
Alūnė (heuchera) – kai sniegas nors kiek ištirps, pamatysite kyšančius spalvotus alūnių lapus. Nėra jokio reikalo juos šalinti rudenį, tegul suteikia bent kiek spalvos žiemai. Be to, taip apsaugosite lepesnes veisles nuo šalčių poveikio.
Alūnė (Heuchera) ir žiemą išlenda iš po sniego, išsaugojusi savo spalvą ir žvalumą. Nuotr. L.Liubertaitė
Blakėžudė – balti žiedynai, kurie rudenį papuošė pavėsinį kampą, patamsėjo, tačiau ir toliau palikite juos, kol išlaiko savo gražią formą.
NEPADARYKITE KLAIDOS PAŠALINDAMI NE TĄ, KĄ REIKIA
Žoliniai augalai yra tokie, kurių antžeminė dalis kasmet atauga nauja. Krūmai priklauso kitai kategorijai, ir ne paslaptis, kad kartais apsirinkama, kai nukerpamos ar patrumpinamos šakos netinkamu metu, arba tiesiog ne tos šakos.
Svarbiausia suprasti, kurios yra derančios šakos: pirmametės ar antrametės.
Pavyzdžiui, šviesioji hortenzija, žydinti baltais ar žalsvais stambiais žiedynais, mums yra pažįstama, nes auginama tiek vienkiemiuose, tiek didmiesčiuose. Ji žiedus krauna ant pirmamečių ūglių, todėl jei vėlų rudenį nukirpsite, žalos nebus, nes ataugantys ūgliai vėl duos žiedus. Tačiau nėra priežasčių, kodėl turėtumėt daryti tai rudenį, nes hortenzijų žiedai puikiausiai išsilaiko dar keletą papildomų mėnesių ir gali puikiausiai pagyvinti aplinką net žiemą. Tad siūlome palikti ją ramybėje iki ankstyvo pavasario.
Kas kita su didžialape hortenzija, kuri žydi rausvais ar melsvais žiedais. Ji gerokai lepesnė, tačiau svarbiausia – ji žiedus sukrauna tik ant antramečių šakų. Vadinasi, jei rudenį nukarpysite, kitais metais žiedų galite visai neturėti. Be to, likę stiebai ir nukritę lapai galioja kaip apsauga šaknims, kuri nors šiek tiek sumažina šalčio poveikį. Tad didžialapę hortenziją būtina palikti žiemai nenukirptą.
Didžialapė hortenzija žydi ant antramečių šakų, todėl jų jokiu būdu nenukirpkite prieš žiemą. Vilnius, nuotr. L.Liubertaitė
Apskritai krūmus, kurie žydi pirmoje metų pusėje, geriausia formuoti iškart po žydėjimo, o ne vėlų rudenį. Tad dabar laikykite sekatorius toliau nuo forzitijų, gudobelių, dekoratyvinių serbentų, radastų, rododendrų. O kai jie nužydės, tada pašalinkite nereikalingas šakas, kad naujos spėtų gražiai išaugti, sumedėti ir sustiprėti dar iki rudens.
AR GALIMA PALIKTI VIJOKLIUS ŽIEMAI NENUIMTUS?
Vijokliniams augalams (lianoms) galioja tie patys dėsniai. Tie, kurie žydi ant jaunų pirmamečių ūglių, gali būti genimi vėlų rudenį arba anksti pavasarį. Pavyzdžiui, dauguma raganių yra būtent tokios (pasidomėkite, kokias auginate jūs).
Tokiu atveju rudenį siūlom dar neskubėti. Ne veltui raganės yra kaip raganos, nes gyvena kelis gyvenimus. Vienas – kai jos žydi, o kitas gyvenimas prasideda rudenį, kai jos pasipuošia sėklų dėžutėmis ir pūkais.
Lina Puodžiūtė, kursų „Mano sodo dizainas“ lektorė, sako, kad jos tada duoda sodui ypatingą jausmą, kuriame susipina mistika, magija ir paslaptis. Šiek tiek primena drakulos filmus, šiek tiek voratinklį – žodžiu, raganė žiemą išgyveną antrąjį savo grožio periodą, tad neskubėkite nukirpti jos rudenį.
Raganės rudenį pasipuošia tarsi antram gyvenimui. Nuotr. L.Liubertaitė
Juoda ir balta, sunku ir trapu, gryna ir mistiška – štai kokios dvilypės tos raganės. Nuotr. L.Liubertaitė
Įdomus yra ir apynys. Jis gerai atrodo iki pat pavasario – išlieka sodri ruda spalva, o kabantys spurgai atrodo tarsi nupiešti paveiksle. Tiesa, per šį laikotarpį apynys dulka ir byra, todėl geriau, jei jis atokesnėje vietoje, kad tas nesudarytų nepatogumų. Pavasarį nukirpkite iki pat žemės ir jis vėl atžels.
Deja, neturiu žieminio apynio nuotraukos – čia apynys rugsėjo mėnesį, tai sodas ant stogo, kurį į kūrė VU botanikos sodas Vilniuje (daugiau apie projektą galite paskaityti čia).
Apynys rugsėjo mėnesį. VU botanikos sodas, Vilnius, nuotr.L.Liubertaitė
L.Puodžiūtė pataria palikti tokius vijoklius per žiemą, nes jie, nors rudi ir be lapų, bet vis tiek suteikia uždangą. Jei turėklai ažūriniai arba pavėsinės kampas atviras, nuėmus vijoklius ta vieta visai apsinuogintų. Todėl ji rekomenduoja palikti juos iki ankstyvo pavasario, tuo labiau kad snieguotomis dienomis tai atrodys gražiai.
KADA IR KAIP REIKIA SUTVARKYTI?
Jei ne rudenį, tai kada? Ogi ankstyvą pavasarį. Jei prireikė hortenzijų žiedynų rudeninei puokštei, skinkite juos anksčiau. Jei miskantų šluoteles išlaužė vėjas, nuimkite jas anksčiau. O iš esmės šį darbą galima atlikti vasario ar net kovo mėnesį. Pasirinkite dieną, kai oras gražus, styrantys augalai nebegražūs, o žemė dar nepradėjo šilti ir ruoštis naujiems pavasario žiedams.
Dekoratyviniai žoliniai augalai iš esmės jau yra sudžiūvę, negyvybingi, todėl po žiemos juos galima lengvai pašalinti:
- Jei nedidelis kiekis, po žiemos juos išskinkite, iškirpkite su gyvatvorių žirklėmis, išpjaukite su pjautuvu.
- Jei didesni plotai, naudokite trimerį.
Augalų liekanas dėkite į kompostą. Jei liekanos labai stambios (pavyzdžiui, miskantų, kemerų), pravartu išsinuomoti smulkintuvą.
Kai kuriose užsienio šalyse, kur auginami dideli plotai, leidžiamas kontroliuojamas deginimas, tačiau Lietuvoje toks augalų atliekų šalinimas uždraustas.
JEI NEPATINKA NATŪRALISTINIS STILIUS
Yra viena labai svarbi išimtis, kada neverta laukti vasario mėnesio, o reikia nupjauti viską jau rudenį. Tai yra žmogaus požiūris.
Ruda spalva toli gražu ne visiems priimtina: kur natūralistinio apželdinimo fanai pajustų faktūrų grožį ir subtilumą, tą vietą tradicinio apželdinimo šalininkai pavadintų šabakštynu. Ir tai normalu – kiekvienas turi savitą estetikos suvokimą, o natūralistinės naujovės ne kiekvienam yra priimtinos.
Tradicinis požiūris teigia, kad rudenį reikia viską išvalyti, nuimti, sutvarkyti, išnešti, sudeginti, žemė turi būti švari, taip ji geriausiai paruošiama žiemai, taip ji atrodo sutvarkyta.
Šiuolaikiškas požiūris teigia, kad turime atsižvelgti į gamtą: gamtoje plikos vietos nebūna, ten krentantys lapai sudaro natūralų mulčią žiemai, o augalai pasirūpina savimi patys. Žinoma, sodininkai nepalieka visko savieigai, tačiau kuo toliau, kuo daugiau atsižvelgiama į gamtos dėsnius ir natūraliai vykstančių procesų tobulumą.
Pavyzdys iš Švedijos sostinės Stokholmo – ten pavasaris ateina dar vėliau negu pas mus, bet pačiame miesto centre dar kovo mėnesį išdidžiai stovi sudžiūvę augalai:
Stokholmas, 2016 m. kovas, nuotr. L.Liubertaitė.
Stokholmas, 2016 m. kovas, nuotr. L.Liubertaitė.
Straipsnis buvo publikuotas ir LRytas.lt portale.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Visus mūsų straipsnius apie daugiametes gėles galite rasti paspaudę čia;
Gražus pavyzdys iš lietuviškos sodybos su natūralistinio stiliaus gėlynu – skaitykite „5 patikimi lauko aualai iš pasakiškos Auksės Dobilienės sodybos“
