Kalėdinių eglučių veislės: trumpas, bet išsamus palyginimas

Kalėdinių eglučių veislės – kėnis, paprastoji eglutė ar sidabrinė? Kirsta ar vazone? Palyginkim, kad būtų paprasčiau nuspręsti, kas labiausiai tinka jums. Mums padėjo Lina Puodžiūtė, mūsų apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė. Spauskite tiesiai ant video paveikslėlio ir žiūrėkite mūsų pokalbį eglučių apsuptyje, arba skaitykite patarimus žemiau:

EGLUTĖ VAZONE

Kalėdinių eglučių veislės pasirinkimo klausimas yra labai susijęs ir su tuo, ar planuojate ją vėliau persodinti? Tai pirmas klausimas, į kurį turite atsakyti. 

Jeigu planuojate eglutę sodinti, tai tuomet reikėtų gerai pasidomėti sodinuko kokybe. Jei parduodama eglutė yra vazone, tai dar nereiškia, kad jos šaknys normalios ir ji po to galėtų prigyti. „Kaip prieš Vėlines padaugėja prekeivių augalais, taip ir prieš Kalėdas – jų atsiranda daugiau nei grybų po lietaus, todėl reikia būti akyliems, ypač perkant eglutę vazone“, sako L. Puodžiūtė.

Tik tos eglutės, kurios yra iškastos taisyklingai, tik tuo metu, kai galima tai daryti (rugsėjo–spalio mėnesiais), turi galimybę prigyti. Kuo didesnė eglutė, tuo didesnis šaknynas turi būti paliktas, kad ji galėtų prigyti. Jeigu matote didžiulę eglę mažame vazonėlyje – tai ženklas, kad jos šaknys paliktos tikrai mažos, todėl šansų jai prigyti nelabai ir lieka. Geriausia rinktis eglutę iš medelyno arba iš prekybos vietos, kuri parduoda sodinukus iš medelyno. Tada galite tikėtis, kad eglės šaknų sistema bus maksimaliai išsaugota, kaip ir bet kurio kito augalo, kuriuos tas medelynas augina.

Specialistė rekomenduoja eglutę pirkti tieisiai iš medelyno arba iš prekybos vietos, kuri parduoda medelyno produkciją. Taip būsite tikri, kad perkate kokybiškai iškastą medelį.
Specialistė rekomenduoja eglutę pirkti tiesiai iš medelyno arba iš prekybos vietos, kuri parduoda medelyno produkciją. Taip būsite tikri, kad perkate kokybiškai iškastą medelį. Nuotr. L. Liubertaitė 

Grįžtant prie veislių klausimo, eglutę vazone, skirtą persodinimui, rinkitės ne pagal šiandieninį grožį, o kaip sodinuką. Iš anksto numatykite vietą sklype, kur vėliau persodinsite, pasidomėkite veislės pavadinimu, kokio aukščio užaugs. Jūs turite žymiai daugiau pasirinkimų negu tai, ką matote prekybos aikštelėje. Yra eglių ir melsvais spygliais, ir visai žemų, augančių lėtai. Pagalvokite, ko jums labiausiai reikia, ir rinkitės ne iš kalėdinio asortimento, o iš medelyno sodinukų.

Kalėdinių eglučių veislės pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių - tai gali būti eglutė melsvais spygliais, auganti lėčiau arba greičiau ir pan., tad prieš pirkdami pasidomėkite šių ypatybių.
Kalėdinių eglučių veislės pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, tačiau visuomet labai svarbu atkreipti dėmesį į vazono dydį. Kuo didesnė eglė – tuo didesnis vazonas turi būti. Nuotr. L. Liubertaitė 

Nepamirškime labai svarbaus momento – eglutės sodinuką įnešus į patalpą, jį galima laikyti ne ilgiau negu 3 savaites. Svarbiausia nesulaukti to momento, kai išsprogsta pumpurai. Jeigu pamatysite viršūnėlėse šviežią, žalią spyglį, tai per ilgai laukėte. Daugiau apie eglutės laikymą ir jos persodinimą galite rasti štai čia.

KIRSTA KALĖDINĖ EGLĖ

Jeigu persodinti neplanuojate, galite pirkti kirstą eglutę, kuri visada yra pigesnė. Norite, kad eglutė kuo ilgiau išliktų graži? Pasirinkite ne paprastąją eglutę, o kėnį. Nereikės jums tampyti sunkių vazonų, galvoti, kur paskui tą eglę dėti… Juk sausio vidury “gyvą“ išmesti gaila, o kur ją dėti, kaip prižiūrėti, kam atiduoti, kur sodinti – irgi nežinia.  Tad mano akimis žiūrint – visada tiktai kirsta eglutė, jeigu neplanuojate jos auginti vėliau.

Auksinė taisyklė: kuo ilgesni ir storesni spygliai, tuo ilgiau eglutė išlaiko juos nenubyrančius. Kadangi eglė, būdama sausoje ir šiltoje namų patalpoje, išgarina drėgmę, ji greitai išdžiūna, spygliai pradeda byrėti. Ilgi stori spygliai ilgiau išlaiko drėgmę.

KIRSTŲ KALĖDINIŲ EGLUČIŲ VEISLĖS

Ilgiausiai namuose gali išsilaikyti kėnis (lot. Abies Nordmanniana). Svarbiausia kėnio savybė – spygliukai ant jo sudžiūna, tačiau nenukrenta. Tai reiškia, kad jie šiek tiek pakeičia spalvą (pabąla, papilkėja), tačiau nubyra tik vienas kitas – nieko panašaus, kas dedasi su mūsų įprastomis eglutėmis. Kai po švenčių išnešinėsite kėnį lauk, tai spygliai kris daugiausia dėl to, jei sudžiūvę tiesiog nulūš benešant. „Dažniausia aš šią eglutę ir siūlyčiau rinktis, jei jau norite ją puošti lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, kai dar lieka gerokai laiko iki švenčių“, pataria L.Puodžiūtė.

Kalėdinių eglučių veislės – kokią pasirinkti? Kėnis, pasak L. Puodžiūtės, geriausias pasirinkimas, jeigu planuojate įsigyti kirstą eglutę. Šio medelio spygliai byra mažiausiai, todėl pasipuošti eglutę galima ir anksčiau iki švenčių. Nuotraukoje kėnio spygliukai iš arti. Nuotr. L. Liubertaitė 

Antras pasirinkimas – sidabrinė eglė. Tikrasis jos pavadinimas yra eglė dygioji (lot. Picea pungens). Šios eglutės spyglys yra didelis ir ji ilgiau išliks nenubyrėjusi, palyginti su paprastąja egle. Panašiai galima vertinti ir serbinę eglę (lot. Picea omorika).

Na ir trečioji – paprastoji eglė (lot. Picea abies). Jeigu pasirinksite šią eglę, tai statykite ją ne anksčiau nei savaitė ar pusantros iki numatomų švenčių. Paprastosios eglutės spygliukas yra mažas, todėl jos pradeda mesti spyglius jau po gerų trijų savaičių. Tad kuo vėliau tą eglutę atsinešite į šiltą patalpą, tuo ilgiau ji bus graži ir galės jus džiuginti.

KAIP IŠLAIKYTI NEBYRANČIĄ EGLĘ ILGIAU?

Kirstą eglutę, kaip nuskintą gėlelę, reikia pamerkti. Todėl labai svarbu eglutės stovas. Patikrinkite, ar jūsų stovo talpa, į kurią įdedamas kamienas, yra pakankamai erdvi, ar ten gali tilpti vandens. Didelė eglė gali „išgerti“ net po pusę stiklinės vandens per dieną. Kartais tenka matyti stovų, kuriuose nelieka nė centimetro laisvo – toks stovas nėra tinkamas. Gerti nori visi, tiek nukirsti medžiai, tiek eglutės vazonuose, todėl būtinas vandens tiekimas per šaknis. 

 „Vienas iš patarimų, kurio ir aš pati sąžiningai laikausi – tai eglės apipurškimas vandeniu. Imame purkštuką ir vandeniu purškiame eglę iš ryto ir vakare. Taip, kaip valomės dantis, taip nepamirštame ir apipurkšti eglės, tai turi tapti įpročiu,“ sako L. Puodžiūtė. Laikant gyvą medį,  jeigu vėliau bus norima jį persodinti, nesinori, kad jis numestų daug spyglių, o tam yra reikalinga santykinė oro drėgmė, kurios šildomame bute ar name yra per mažai. Todėl galima augalą mažiau laistyti, bet drėkinti per spyglius būtina. Tas pats galioja ir kirstoms eglutėms.

Taip pat žiūrėkite: 

„Kalėdinis lauko apšvietimas: 3 praktiški dizainerės patarimai“ (video)

„Kaip baisią terasą pavertėm kalėdiška ir jaukia“ (video) 

Rekomendacijos iš Emedelynas.lt

Left Menu Icon
Krepšelis