Pastebėjote, kad jūsų kieme ruduoja pušys? Kaip atskirti, kada tai natūralaus proceso dalis, o kada jau pirmieji ligos požymiai? Apžiūrėkite spyglius, iš jų galima „perskaityti“ priežastį. Trumpai ir aiškiai apie tai – pokalbyje su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore. Spauskite žiūrėti šiame video reportaže:
Toliau apibendrinu mūsų su Vaiva pokalbį.
Ruduoja pušys dėl atsinaujinimo
Rudenį visiems gražu žiūrėti, kai lapuočiai nusidažo fantastiškomis spalvomis, ir mums įprasta, kad tuos lapus jie numeta. Galvojat, kad su spygliuočiais yra kitaip? Juk spygliai – tarsi lapai, tik pakitusios formos. Tad nereikėtų išsigąsti pamačius, kad spygliai praranda spalvą, nudžiūsta, tampa tarsi šiaudiniai, ima kristi. Tai natūralus atsinaujinimo procesas: vieni spygliai paruduoja ir nukrenta, kad kitąmet ataugtų nauji, švieži.
Nudžiuvę spygliai paprastai patys ir nukrenta, tačiau jeigu jums estetiškai negražu, kad ruduoja pušys, galite spyglius nuvalyti lengvai perbraukdami delnu per šakas.
Kada spygliai rodo problemą
Kaip turi atrodyti sveikas spyglys? Gerai apžiūrėkite nukritusius spyglius. Sveiko augalo spygliai bus švarūs, sušiaudėję ir geltonos spalvos nuo pradžios iki pat galo.
Įvairūs spyglių pakitimai dažniausiai reiškia kokią nors ligą, kuri užpuolė augalą. Vertėtų atkreipti dėmesį ir susirūpinti, jeigu:
- Spygliai žali iki pusės, o kita dalis parudavusi (dažniausiai ruduoja viršutinė spyglio dalis);
Nuotraukoje matosi, kad viena spyglio dalis nudžiuvusi, o vietomis dar žaliuoja. Nuotr. aut. V.Marozienė.
- Spygliai dėmėti, nusėti oranžinėms, juodomis dėmelėmis;
- Spygliai apsitraukę juodomis apnašomis, tarsi pelėsiu.
Problemos sprendimo būdai
Jeigu jau taip nutiko, kad spygliai akivaizdžiai pakitę, V. Marozienė sako, kad idealiu atveju tokių spyglių pavyzdžius reikėtų nusiųsti specialiosioms tarnyboms. Tada gautumėte išsamų, kvalifikuotą atsakymą, kokie ligos sukėlėjai užpuolė jūsų pušį.
Kitas būdas, tik paprastesnis – nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti priemonių, skirtų įvairiems grybinės kilmės ligų sukėlėjams naikinti. Šios priemonės vadinamos fungicidais. Kreipkitės į konsultantą ir jis patars, kuri priemonė jūsų atveju yra geriausia. Tai bendro pobūdžio vaistai nuo grybinės kilmės ligų, apimantys platų spektrą grybinių, o kartais ir bakterinių ligų sukėlėjų, todėl didelė tikimybė, kad jie augalui padės.
Jeigu įsigijote fungicidų, instrukcijoje nurodytą preparato kiekį sumaišykite su vandeniu ir gautu tirpalu nupurkškite sergančias pušis. Likusį tirpalą V. Marozienė rekomenduoja užpilti ant šaknų. Procedūrą pakartokite po dviejų savaičių. Jeigu matote, kad augalas vis dar kovoja su liga, galima pakartoti ir trečią kartą.
Jei matote, kad augalas linkęs sirgti ir kasmet ruduoja pušys, verta investuoti į ligų profilaktiką ir bent kartą metuose, pavasarį, augalus nupurkšti fungicidų tirpalu.
Prisiminkite, kad fungicidai yra ne vitaminai, todėl juos reikia naudoti ne bet kada ir bet kaip. Traktuokite juos kaip vaistus, kurie naudojami tik esant reikalui, ir tik pagal instrukciją.
Ekologiškos alternatyvos
Ekologiškų priemonių tiek gydymui, tiek ligų prevencijai tikrai galima rasti ir prekybos centruose. Tai įvairūs augalinės kilmės koncentratai. Tik minusas toks, kad naudojant ekologiškas priemones turėsite apsiginkluoti kantrybe, nes šis būdas reikalauja daug laiko. Jeigu jūsų augalai turi polinkį į įvairias grybines ligas, rekomenduojama ekologiškomis priemonėmis juos apdoroti kas savaitę.
Dar geresnė ekologiška alternatyva – rūpintis pušimis nelaukiant ligų ir bėdų. Auginkite jas laidžiame dirvožemyje, tinkamoje vietoje, nuolat stebėkite ir laiku pastebėkite, jeigu pušys rodo jums pagalbos ženklus.
Taip pat skaitykite:
“Kaip sodinti pušį: išsami instrukcija su nuotraukomis ir video”
“Pušų auginimas ir formavimas: įkvepiantis pavyzdys iš Kauno rajono”
“4 priežastys, kodėl ruduoja tujos: kaip atpažinti ir ką daryti”
