Medienos plaušas, kokosas, kompostas – ką dėti vietoj durpių? Substratų gamintojai ieško naujų “receptų”, todėl sustojau kaip įbesta, pamačiusi kažkokią gelsvą vatą parodoje „GrootGroenPlus“ Nyderlanduose. Sužinokim apie tai daugiau – apie tai kalbuosi su „Pindstrup“ pardavimų vadovu Feico van der Schaaf.
Pradėjo nuo dešimtadalio
Ta gelsva “vata” – itin susmulkintas medienos plaušas.
Pasak Feico, savo medienos plaušą įmonė Latvijoje gamina jau apie dvidešimt metų, naudodama vietinių šaltinių medienos skiedras. Jo tiekia ir kitiems substratų gamintojams.
Iš pradžių į mišinius dėdavo apie 10 procentų plaušo. Tada po truputį didino jo dalį. Dabar, pašnekovo vertinimu, vidurkis siekia apie 30 procentų: vienuose mišiniuose būna 20, kituose – 40 ar net 50 procentų. Priklauso nuo to, kokiems augalams mišinys skirtas.
Kodėl pradėjo? Taip, dėl tvarumo ir augintojų prašymų mažinti durpių kiekį. Bet yra ir kita, labai žemiška priežastis: įmonė nenori priklausyti tik nuo durpių.
Jei durpių gavybos sezonas prastas, o kitos žaliavos neturi, ką darysi? Medienos plaušo gamybos apimtis, pasak Feico, įmonė gali kontroliuoti geriau. Taigi turi dvi žaliavas, kuriomis gali remtis, užuot pasikliovusi viena.
Kuo medienos plaušas naudingas substrate
Suprantama, medienos plaušas turi kitų savybių nei durpė.
Feico paaiškina, kad medienos plaušas vandenį įgeria kiek lėčiau ir atiduoda taip pat lėčiau. Todėl, jo teigimu, drėgmė vazone išlieka ilgiau, o jos pokyčiai būna tolygesni.
Durpė gerai įgeria vandenį, bet ir labai išdžiūna. Pašnekovas sako, kad su medienos plaušu jų mišiniuose mažiau tokių šuolių iš vieno kraštutinumo į kitą. Būtent šį tolygesnį drėgmės režimą jis įvardija kaip privalumą augintojams.
Feico pastebi ir spartesnį šaknų vystymąsi. Tik apie sėją ir pačius mažiausius daigus jis neskuba spręsti: jo patirtis daugiausia susijusi su augalais maždaug 8–9 centimetrų skersmens ir didesniuose vazonuose.
Smulkus ir stambus medienos plaušas
Stende apžiūrime dviejų frakcijų medienos plaušą. Jie skiriasi dalelių dydžiu, o kartu – ir tuo, kur naudojami.
Smulkesnės frakcijos medienos plaušą įmonė deda į jaunesniems augalams skirtus mišinius.
Stambesnės frakcijos medienos plaušą naudoja didesniems vazonams, brandesniems augalams. Feico paaiškina, kad stambesnės dalelės padeda substrate išlaikyti daugiau oro, nes didelis kiekis substrato ne taip stipriai suslegiamas. Jo teigimu, dideliuose vazonuose tai ypač svarbu.
Kodėl dar reikia kokoso?
Šalia matau mišinį iš durpių, medienos plaušo ir kokoso. Klausiu: jeigu medieną gaunate vietoje, kodėl neužtenka jos?
Pasak Feico, medienos plaušas suyra greičiau, o kokoso plaušas yra stabilesnis. Jei augalas tame pačiame vazone turės augti ilgiau nei metus, tai svarbu: kokoso plaušas, pašnekovo teigimu, išlieka ir po metų ar dvejų.
Vadinasi, medienos plaušas įmonei patrauklus kaip vietinė žaliava, o kokosas praverčia tada, kai reikia ilgiau išliekančios struktūros. Todėl viename mišinyje gali būti pridedami abu.
O kompostas ir žievė?
„Pindstrup“ substratų mišiniuose komposto neįmaišo. Bet tai nereiškia, kad jo nenaudoja kiti gamintojai.
Feico pasakoja, kad Nyderlanduose mišinius gaminantys konkurentai atsiveža durpes iš Baltijos šalių ir jau vietoje į jas įmaišo komposto ir / arba žievės.
Kodėl jo įmonė pasirinko kitaip? Pašnekovas įvardija dvi priežastis. Pirmiausia, jų gamybai Baltijos šalyse sunku gauti tinkamos kokybės komposto. Antra, kompostas sunkus. Kai paruoštus substratus reikia gabenti po pasaulį, papildomas svoris nėra patrauklus.
Įmonė į mišinius taip pat deda perlito ir molio. Tačiau, Feico teigimu, perlitas brangus – net brangesnis už kokosą, todėl jo naudoja mažiau. Pagrindinis jų pasirinkimas mažinant durpių dalį mišinyje lieka medienos plaušas.
Kodėl Nyderlandai aktyviai ieško durpių alternatyvų
Durpės yra neatsinaujinantis šaltinis – susidaręs per tūkstančius metų, sunaudojamas greitai. Lietuvoje vis dar naudojame durpių substratus be apribojimų, visai kas kita – Nyderlanduose.
Ten siekiama mažinti durpių naudojimą bendromis pastangomis – dalyvaujant valstybei, augintojams ir substratų sektoriui.
2022 metais valstybės ir sektoriaus atstovai sudarė susitarimą kad atsinaujinančios žaliavos sudarytų vidutiniškai:
- Profesionalams skirtuose substratuose: 35 procentus 2025 metais ir 50 procentų 2030 metais.
- Mėgėjams skirtuose substratuose: 60 procentų 2025 metais ir 85 procentus 2030 metais.
Tai vidurkio tikslai, o ne reikalavimas kiekvienam maišui. Ir kalbama apie atsinaujinančių žaliavų dalį, o ne durpių naudojimo sumažinimą tokiu procentu.
Feico mano, kad jų įmonė toliau judėti šia kryptimi dar gali daugiausia su medienos plaušu. Tačiau norint durpių dalį mažinti dar labiau, gali prireikti ir kitų sprendimų – jų ieško įmonės produktų kūrimo ir tyrimų specialistai.
Iš durpių įmonės – į substratų įmonę
Pagalvojau, kad jų verslas buvo paremtas durpėmis, o dabar keičiasi pats jo pagrindas. Jie tampa substratų įmone.
Feico pritaria. Ir atvirai prisipažįsta, kad jam, dirbančiam daugiau nei trisdešimt metų įmonėje, šis pokytis nėra toks paprastas. Jaunesni kolegos labiau linkę siekti visiško durpių atsisakymo, o jis pats geriausią kelią mato derinant durpes su kitomis žaliavomis.
Jo pozicija – judėti žingsnis po žingsnio: augintojams išlaikyti tinkamą kokybę ir kainą, o gamintojams turėti laiko rasti tinkamas alternatyvas.
Štai kodėl „Pindstrup“ pasirinko medienos plaušą. Jį gali gaminti patys iš vietinės žaliavos, jis lengvas, o parinkus tinkamą frakciją ir kiekį, turi privalumų ir auginant. Kokosas, kompostas ar žievė niekur nedingsta – tiesiog šios įmonės mišiniuose kiekvienai medžiagai tenka skirtingas vaidmuo.
Matyt, panašių ieškojimų, ką naudoti vietoj durpių, matysime vis daugiau.
