Mėšlas gali būti šviežias, gali būti perpuvęs, o gali būti granulėmis – tai vertinga organinė trąša, tik reikia žinoti, kada, kaip ir kokio tipo mėšlą naudoti, kad gautume geriausią efektą. Apie viską išsamiai šiame video:
Šį straipsnį inicijavo mėšlo granulių „Daržo daktaras“ gamintojai, ir labai džiaugiuosi šia puikia tema – pagaliau apibendrinsiu viską vienoje vietoje, kas susiję su mėšlo naudojimu darže:
- Kada tręšti mėšlu;
- Kuo skiriasi šviežio, perpuvusio ir granuliuoto mėšlo naudojimas;
- Kuo skiriasi vištų ir galvijų mėšlas;
- Kada rinktis mėšlą, o kada – mineralines trąšas;
- Straipsnio pabaigoje – dar vienas būdas panaudoti granuliuotą mėšlą
MĖŠLAS – IRGI TRĄŠA
Kartais žmonės sako, kad jie niekuo savo daržo netręšia, tik pagerina mėšlu. Bet mėšlas irgi yra trąša! Mėšlas yra:
- Pilnavertis. Jame, lygiai taip pat kaip kompleksinėse mineralinėse trąšose, yra azoto, fosforo ir kalio (NPK formulė), tik kiekis mažesnis.
- Organinė trąša. Tai reiškia, kad mėšlas yra natūralios kilmės. Jis ne tik papildo dirvožemį augalams reikalingomis maisto medžiagomis, bet jį tarsi „užkuria“, suaktyvindamas visą mikroflorą.
- Ilgalaikio poveikio. Maisto medžiagas į dirvožemį mėšlas atiduoda palaipsniui, efektas išlieka ilgam.
TRIJŲ TIPŲ MĖŠLAS
Kaip trąša, gali būti naudojamas trijų tipų mėšlas:
- Šviežias;
- Perpuvęs;
- Granuliuotas.
Aptarkime kiekvieną tipą atskirai.
ŠVIEŽIAS MĖŠLAS
Pagrindinis šviežio mėšlo privalumas yra tas, kad jis yra labai lengvai prieinamas. Ypač tiems, kas patys augina naminius paukščius ar galvijus – jiems nereikia mėšlo pirkti, transportuoti ir pan.
Bet šviežias mėšlas tikrai nėra pati patogiausia trąša, nes:
- Norint tinkamai patręšti, jo reikia gana daug (apie 200 kg / 1 arui);
- Šviežias mėšlas yra labai stiprus ir gali lengvai nudeginti augalų šaknis. Dėl šios priežasties juo negalima tręšti pavasarį, kai augalai auga. Į dirvą šviežią mėšlą įterpti galima tik rudenį;
- Jame gali būti įvairių užkratų, patogenų, piktžolių sėklų;
- Turi intensyvų ir nemalonų kvapą.
PERPUVĘS MĖŠLAS
Šio tipo mėšlą naudoti kur kas saugiau nei šviežią:
- Daug mažesnė rizika, kad puvimo metu liko pavojingų patogenų likučių;
- Jis nebe toks agresyvus, todėl jį galima naudoti ir rudenį, ir pavasarį.
Bet perpuvusio mėšlo irgi daug reikia, bet to, kvapas lieka nemalonus.
GRANULIUOTAS MĖŠLAS
Šiuolaikiškas būdas tręšti mėšlu – naudoti jo granules. Galima įsigyti vištų ir galvijų mėšlo granulių, kurios savyje turi visas vertingas mėšlo savybes, bet pasižymi papildomais privalumais:
- Kadangi yra išdžiovintas, jo reikia gerokai mažiau (apie 20 l / 1 arui) nei šviežio ar perpuvusios mėšlo;
- Jame nėra patogenų, vabzdžių kiaušinėlių, nes jis kaitinamas aukštoje temperatūroje, kurioje patogenai žūsta;
- Jame nėra piktžolių sėklų (su įprasto tipo mėšlu visada gaunama ir sėklų dozė);
- Patogu barstyti rankomis;
- Sausos granulės netepa, neišsilaisto;
- Kvapas gerokai švelnesnis;
- Galima naudoti plačiau, pavyzdžiui, sodinant vazonines gėles (pavyzdį galite pamatyti čia);
- Galima naudoti bet kuriuo metų laiku.
KUO SKIRIASI VIŠTŲ AR GALVIJŲ GRANULIUOTAS MĖŠLAS
Tiek vištų, tiek galvijų mėšlo sudėtis ir poveikis yra labai panašūs, tačiau:
- Vištų mėšlas turi daugiau azoto. Jei naudotumėt šviežią mėšlą, tai su juo galima net šaknis nudeginti. Bet su vištų mėšlo granulėmis galite dirbti saugiai;
- Galvijų mėšlo sudėtis yra labiau subalansuota;
- Vištų mėšlo granulių kvapas kiek intensyvesnis nei galvijų.
Kad ir kurias pasirinktumėte, tiek vištų, tiek galvijų mėšlo granulės yra puikios visavertės ekologiškos trąšos. Pavadintų žaismingu „Daržo daktaro“ vardu, jų galite rasti šioje interneto parduotuvėje ir užsisakyti su atvežimu į namus.
KADA TRĘŠTI MĖŠLU
Mėšlas yra ilgalaikio poveikio organinė trąša. Kada jį naudoti:
- Šviežiu mėšlu – 1 kartą per metus tik rudenį;
- Perpuvusiu mėšlu – 1 kartą per metus pavasarį arba rudenį;
- Mėšlo granulėmis – jomis galima tręšti ištisus metus. Rekomenduojamas 1 pagrindinis tręšimasankstyvąpavasarį augalų augimo pradžioje.
KAIP TRĘŠTI MĖŠLU
Tręšiant bet kurio tipo mėšlu svarbu laikytis trijų pagrindinių taisyklių:
- Mėšlą būtina įterpti į dirvą, t. y. nepalikti išbarstyto ant paviršiaus, o sumaišyti su gruntu, naudojant kastuvą, šakes ar grėblį;
- Gerai būtų, kad augalų šaknys nesiliestų su trąšomis (užberkite sluoksnį žemių ir tik tada sodinkite);
- Patręšus būtina dirvą gerai sulaistyti, kad mėšlas pradėtų atiduoti maisto medžiagas (ypač aktualu naudojant mėšlo granules, nes jos išdžiovintos).
DAR VIENAS BŪDAS PANAUDOTI GRANULIUOTĄ MĖŠLĄ
Tie, kurie nori savo daržą tręšti tik ekologiškomis priemonėmis, neretai augalus laisto įvairių žolių raugu. Tai tikrai puiki priemonė, papildanti dirvą organinėmis medžiagomis. Bet kas yra bandę, puikiai žino, koks tų raugintų žolių kvapas – nosį riečia net iš tolo.
Todėl siūlau pasidaryti tokį patį veiksmingą, bet tikrai mažiau „aromatingą“ ekologišką laistymo tirpalą su granuliuotu mėšlu:
- Vandenyje ištirpinkite granuliuoto mėšlo (1kg / 20 l vandens)
- Maždaug po paros šiuo tirpalu jau galite laistyti augalus.
KADA RINKTIS MĖŠLĄ, O KADA MINERALINES TRĄŠAS
Mėšlas puikiai tinka, kai norite užtikrinti visapusišką, ilgalaikę dirvos ir augalų gerovę, sveikatą bei derlingumą. Tačiau mineralinės trąšos tinka labiau, jei:
- Reikia labai greito efekto: mineralinės trąšos maisto medžiagas į dirvą atiduoda labai greitai ir žaibiškai pamaitina augalus;
- Jei augalams aiškiai trūksta konkrečių elementų. Pavyzdžiui, pastebėjote, kad pomidorams trūksta kalio. Tokiu atveju mineralinės trąšos su kaliu greitai išspręs jo trūkumą.
Išvada – mėšlas yra puiki organinė trąša, kurią dėl granulių patogu naudoti šiuolaikiškame darže. Dėkoju „Daržo daktarui“ už bendradarbiavimą ir už suteiktą progą pristatyti šią puikią, visiems gerai pažįstamą trąšą. Vištų ir galvijų mėšlo granulių galite įsigyti čia. Linkiu, kad jūsų daržas klestėtų!
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Pomidorų sodinimas šiltnamyje – kaip aš tą darau“
„Probiotinės trąšos: kaip naudoti šiltnamyje pavasarį“
„Agro perlitas ir vermikulitas: kuo skiriasi ir kada naudoti“
SUSIJĘ KURSAI:
„Šiuolaikinis daržas“ – nuotoliniai kursai norintiems auginti valgomus augalus ne iš nuojautos, o remiantis mokslu paremtomis žiniomis ir patyrusių sodininkų sukaupta praktika.
