Gražus rezultatas – nors slepia iš pirmo žvilgsnio sudėtingas problemas. Keliaujam į kraštovaizdžio dizainerės Astos Grabauskienės sklypą, kuriame galim pasižiūrėti, kodėl pasirinkti vieni ar kiti sprendimai. Ir tiesą sakant, šitas sklypas yra iš gražių pavyzdžių, kuriuos matom atvirukuose ir galvojam, kad čia kažkodėl ne Lietuvoje 🙂
Video reportaže viskas parodyta ir apkalbėta, o žemiau dar bandom Astos patarimus susisteminti ir suvirškinti.
Pagrindiniai dalykai, kurie dažnai yra galvos skausmas, o čia tapo gražiu sprendimu:
1. Šlaitas – per visą sklypą eina perkritimas;
2. Maža erdvė šiaurinėje pusėje (ir dar su stačiu šlaitu!);
3. Nestandartinė sklypo forma (trikampis);
4. Nedidelis miesto sklypas (7 a), kuriame reikia viską sutalpinti;
5. Vaikų zona, kurios niekur nepaslėpsi;
6. Vaizdas, atsiveriantis tolumoje.
Apie viską trumpai – problema ir sprendimas:
1. SKLYPAS ŠLAITE
Aukščiausioje vietoje išbetonuota tvoros atraminė sienelė, tačiau ji pridengiama augalais. Taip žvilgsnis kyla aukštyn, neužkliūdamas už tos sienutės, o keliaudamas žaliais augalais. Sakoma, kad gerai, kai iš savo poilsio zonos matote vaizdą, kylantį aukštyn, kiek grožio ten galite susikurti ir jį patogiai apžiūrinėti!
Veja terasuojama apvaliomis formomis. Akį patraukia atraminė sienutė, nes ji ryški dėl panaudotų trinkelių ir pakartotų apvalių formų. Atrodo, tarsi taip ir turėjo būti, o juk išties taip sutvarkytas reljefo perkritimas. Štai jums ir optinės apgaulės.
Kitoje vietoje kiek aukštesnė atraminė sienelė yra ir platesnė, todėl ji tiesiog tampa suoliuku! 
2. ŠIAURINĖ PUSĖ
Šiaurė, ir dar šlaitas – ne bėda. Gerai parinkti augalai – čia visa paslaptis. Pirmu smuiku griežia buksmedžiai – jiems pavėsis labai tinka. Be to, jų smulki faktūra ir aiškios formos (čia buksmedžiai kiek paformuojami) duoda tą atsakymą, kai pradedam klausti apie žiedus. Išties šiaurinėje pusėje spalvotų žiedų gausybės nebus (nebent kalbam apie rododendrus), todėl grožį kuriame atkreipdami dėmesį į augalų formą ir faktūrą. Dažniausiai pavėsį mėgstantys augalai žydi baltai ar panašiai – kaip ir laipiojanti hortenzija, kuri auga šiame lopinėlyje. Vijoklis + žydi + pavėsyje, ko dar galima norėti?
Su veja pavėsyje dažniausiai yra problemų, nes pradeda karaliauti samanos. Na nebent į samanas žiūrite filosofiškai ir su jomis kovoti nesiruošiate (sakytume, sveikintinas požiūris). Ir vis tiek, krūmų kompozicija šlaite – mažiau priežiūros (ir pažiūrėti bent yra į ką), net nesvarbu, ar saulėje, ar pavėsyje yra tokia vieta. 
3. NESTANDARTINĖ SKLYPO FORMA
Astos sklypas trikampis, bet šią rekomendaciją galite taikyti, jei jūsų sklypas rombinis, įžambinis, žvaigždės, širdutės ar kito kokio hieroglifo formos. Svarbiausia forma, kurią matote tik įėję į sklypą, yra vejos forma. Štai ją ir reikia sukurti tokią, kokio atrodymo jums reikia. O jau visus aštrius ar bukus sklypo kampus užpildome augalais. Vuolia! 
4. REIKIA VISKĄ SUTALPINTI
Vienas elementas – daug funkcijų. Grįžtam prie to suolelio (reportaže ant jo sėdim pačioje pabaigoje). Suoliukas – 1) vizualiniam stataus reljefo sušvelninimui, 2) lietaus vandens nutekėjimui pristabdyti, 3) atsisėsti, 4) galiausiai katinui pasišildyti (mėgstama jo vieta, sakė). Kitas pavyzdys – tos pačios žemos atraminės sienutės, kurios veją dalina ovalais: 1) sutvarko reljefą nepadarant didelio nuolydžio, 2) sulaiko lietaus vandens tėkmę, 3) paslepia nestandartinę sklypo formą, 4) veda akį link atsiveriančio vaizdo.
Kai kalbam apie kelias funkcijas, kad būtų aiškiau, dar gali būti apsauginė (gyvatvorės), naudinga dėl maisto (vaismedžiai) ir pan.
Va dėl to specialistai ir nesodina alyvos vidury pievos, nes ji funkciją atlieka tik vieną (dekoratyvinę, kai žydi) ir labai trumpai.
5. VAIKŲ ZONA
O kam gi ją slėpti? Taip, kai vaikų namelis nudažytas natūralia tamsia spalva, namelio stogas apželdintas, o pati zona šiek tiek pridengta perregimu pušų šydu – taip, tikrai kam gi čia slėpti. O iš tikrųjų tais trim punktais ir pasakytos gudrybės.
Paprastai vaikų žaidimo aikštelės būna ryškių spalvų (gamintojai apie vaikų estetikos lavinimą turi kažkokį keistą požiūrį) arba pagamintos iš rąstų (nebūtinai toks šalia stovintis namas). Natūralu, kad tada norisi vaikų zoną slėpti, atitverti, pažymėti arba užmaskuoti, o iš terasos žiūrėti į gėlyną. Jei vietos nėra ir tenka vaikų zoną kurti matomiausioj vietoj, kaip šio sklypo atveju, tai kurti reikia atsakingai ir įsiliejant į visumą. 
6. VAIZDAS, ATSIVERIANTIS TOLUMOJE
Gražus atsiveriantis vaizdas – privalumas. O ką su juo daryti? Asta pataria: ne tik parodyti, bet ir išryškinti. Už kadro dar liko išsamesnis mūsų pasikalbėjimas šia tema. Jei turite didelį gražų vaizdą ir atveriate jį visą – žvilgsnis nesusikoncentruoja, pasimeta, prasiskiedžia. Vizualinis triukas – įrėminkite vaizdą. Kartais net verta užsisodinti augalais ir palikti vieną tarpą, prie kurio priėjęs sakytum: OHO!!! Jei vaizdas atsiveria tik tolumoje, o čia pat už tvoros – kaimyno brūzgynai arba laukinis šabakštynas, iš savo pusės apsodinkite tokio aukščio krūmais arba kitais augalais, kad žvilgsnis nuvestų aukštyn į tą tolumą. Tokiu atveju nesirinkite griežtų gyvatvorių, nes kontrastas bus pernelyg aštrus. Šiame sklype tam pasodinti serbentai. Pamenat – vienas elementas ir kelios funkcijos?
Video ir susijęs straipsnis publikuotas Delfi Aplinkos dizaino projekto rubrikoje “Triukai, kaip sklypo trūkumus paversti privalumais“
Ačiū, Asta, už malonų priėmimą ir karštą kavą, kai jos taip reikėjo šį vėjuotą pavasario rytą 🙂 
