Peter Korn: skandinaviškas aplinkos dizainas stipriai keičiasi

Skandinaviškas aplinkos dizainas tapo naująja klasika, turime daug architektūros ir interjero pavyzdžių, kurie alsuoja santūriomis spalvomis ir neperkrautomis subtiliomis detalėmis. Tačiau kaip skandinaviškas dizainas gali atsispindėti kuriant aplinką, turime per mažai informacijos.

Atidėjau išankstinį nusistatymą ir visokias teorijas į šalį, ir paklausiau švedo dizainerio Peter Korn, koks, pasak jo, yra skandinaviškas aplinkos dizainas, ir kokius pokyčius kasdien jis mato šioje srityje.

Lina Liubertaitė: Pradėkime nuo jūsų paties. Kaip atsidūrėte apželdinimo srityje ir kuo dabar užsiimate?

Peter Korn: Pirmiausia susidomėjau alpiniais augalais, kurie kilę iš kalnuotų vietovių ir puikiai auga prie akmenų. Vėliau pradėjau kurti aplinkos projektus, kuriuose tie augalai gerai jaustųsi ir gerai atrodytų. Norėjau, kad jie atrodytų tarsi natūralūs, sukurti pačios gamtos. Esu daug keliavęs, mačiau, kaip įvairiai atrodo tie augalai gamtoje, kalnuose.

Šiuo metu dizaineriu dirbantis Peter Korn papasakojo, kad savo kelionę apželdinimo srityje pradėjo nuo susidomėjimo  alpiniais augalais.

Peter Korn savo kelionę apželdinimo srityje pradėjo nuo susidomėjimo alpiniais augalais ir dabar kuria projektus su jais. Nuotr. P. Korn 

Kalnuotų vietovių augalai

Peter Korn savo kelionę apželdinimo srityje pradėjo nuo susidomėjimo alpiniais augalais ir dabar kuria projektus su jais. Nuotr. P. Korn

Dešimt metų dirbau Geteburgo botanikos sode, buvau įkūręs savo medelyną. Dabar turiu sodybą Geteburge, kur daug eksperimentuoju, ir kuriu apželdinimo projektus kitiems, ypač tokius, kurie susiję su natūralistiniu stiliumi ir ekologija. Tai ir lietaus sodai, ir sodai ant stogo, ir įvairūs kitokie projektai, kurie pasižymi sudėtingomis sąlygomis augalams.

O dar prieš tai dirbau chemijos pramonėje, augalai tebuvo mano hobis. Dabar jau beveik 20 metų aplinkos dizainas yra ir mano hobis, ir mano darbas.

Lina:  Dirbate ir kuriate Švedijoje. Koks yra skandinaviškas aplinkos dizainas, kaip apibūdintumėt šį apželdinimo stilių?

Peter Korn: Tradicinis apželdinimas Švedijoje kuriamas jaučiant stiprią angliškų sodų įtaką – daug vejos, gyvatvorių… Tad įprastas švedų kiemas nėra toks įkvepiantis ir įspūdingas. Tačiau požiūris dabar jau keičiasi, tai ypač jaučiama viešosiose erdvėse. Vis daugiau želdynų kuriami kaip žydinčios pievos, kuriose siekiama privilioti daugiau vabzdžių, daugiau gyvybės juose. Tačiau privačiuose kiemuose tas pokytis vyksta labai lėtai.

Lina: Lietuvoje natūralistiniai želdynai viešosiose erdvėse ne visada sutinkami su šypsena, tarkim, daug diskusijų sukėlė vienmečių gėlių pakeitimas į daugiamečius gėlynus Kretingoje. Ar pas jus žmonės mielai priima naujoves?

Peter Korn: Dažniausiai jiems ne itin patinka naujieji natūralistiniai želdynai, ypač vyresniosios kartos atstovams. Jie mano, kad tai tiesiog betvarkė. Tačiau augalų dizaineriai turi turėti tai omenyje, ir tokius gėlynus kurti dekoratyvesnius, negu jie auga tiesiog gamtoje. Pavyzdžiui, aš, kurdamas naujus želdynus viešosiose erdvėse, papildomai pridedu bijūnų, lelijų. Tokiose vietose reikia kažko daugiau, intensyviau, pavyzdžiui, didesnių žiedų, ryškesnių spalvų. Jei želdynas per daug natūralistinis, sunku jį priimti nežinant konteksto. Tad jis turi būti bent jau spalvingesnis, negu natūraliai augantis gamtoje.

Kurdamas želdynus viešosiose vietose, dizaineris prideda daugiau žydinčių augalų. Taip gėlynai atrodo dekoratyviau ir labiau patinka žmonėms.

Kurdamas želdynus viešosiose vietose, dizaineris prideda daugiau žydinčių augalų. Taip gėlynai atrodo dekoratyviau ir labiau patinka žmonėms. Nuotr. P. Korn 

Švedijoje ypač daug dėmesio skiriama vabzdžių populiacijos didinimui, tad jeigu sukur

Švedijoje ypač daug dėmesio skiriama vabzdžių populiacijos didinimui, tad kuriami želdynai, kurie priviliotų į juos vabzdžių. Nuotr. P. Korn 

Gėlynus viešosiose erdvėse reikia kurti įvedant daugiau spalvų, negu būtų natūralioje gamtoje. Nuotr. aut. Peter Korn.

Gėlynus viešosiose erdvėse reikia kurti įvedant daugiau spalvų, negu būtų natūralioje gamtoje. Nuotr. aut. Peter Korn.

Kuriant tokį gėlyną, reikia rasti kompromisą: sukurti jį gražų, tačiau kartu gauti visus natūralistinio želdyno privalumus: bioįvairovę, mažiau priežiūros, mažiau įsikišimo į gamtinius procesus.

Gėlynus viešosiose erdvėse reikia kurti įvedant daugiau spalvų, negu būtų natūralioje gamtoje. Nuotr. aut. Peter Korn.

Gėlynus viešosiose erdvėse reikia kurti įvedant daugiau spalvų, negu būtų natūralioje gamtoje. Nuotr. aut. Peter Korn.

Lina: Tad jūs susiduriate su panašiais pokyčiais, kaip ir mes čia, Lietuvoje.

Peter Korn: Taip, manau visur iš esmės yra panašiai, daug kam patinka, kai gamta yra labiau suvaldyta, sutvarkyta. Tačiau jeigu žydinčią žievą apjuosime griežtomis gyvatvorėmis, bendras vaizdas jau bus gerokai tvarkingesnis. Struktūra yra vienas iš sprendimų, nes laisvo stiliaus želdynas su aprėminimu žmonėms patiks labiau. Taip po truputį galima pratinti prie natūraliau atrodančių želdynų. Jie bus ne taip intensyviai tvarkomi, kaip įprasta buvo anksčiau, pritrauksime daugiau bioįvairovės, vabzdžių.

Lina: Pastebėjau, kad vabzdžių pritraukimas švedams labai svarbus?

Peter Korn: Išties įdomu tai, kad jeigu prie natūralistinio želdyno įsmeigsi ženklą, kad jis privilioja vabzdžius, žmonės tas želdynas iškart pradeda patikti. Švedijoje daug kalbama apie natūralią vabzdžių populiaciją, jos mažėjimą, ypač laukines bites, todėl žmonės supranta, kaip tai yra svarbu. Tad jeigu sukursi želdyno, kuris skirtas vabzdžiams privilioti, projektą, jis tikrai turi daugiau galimybių būti įgyvendintas miesto centre. O jeigu dar pridėti gėlių ryškiais dideliais žiedais, žmonės pripras prie naujo vaizdo, ir natūralistinis dizainas bus įprastas ir viešosiose erdvėse, ir privačiuose kiemuose. Manau, tai ilgas procesas – gal dešimtmetis, ar panašiai.

Daugiau vabzdžių, mažiau priežiūros, ilgalaikis grožis – tai tie privalumai, kurie skatina žmones pamilti natūralistinį stilių.

Skandinaviškas aplinkos dizainas  keičiasi ir tampa vis labiau natūralistinis, gamtiškesnis. Nuotr. P.Korn

Skandinaviškas aplinkos dizainas keičiasi ir tampa vis labiau natūralistinis, gamtiškesnis. Nuotr. P.Korn

Skandinaviškas aplinkos dizainas keičiasi ir tampa vis labiau natūralistinis, gamtiškesnis. Nuotr. P.Korn

Skandinaviškas aplinkos dizainas keičiasi ir tampa vis labiau natūralistinis, gamtiškesnis. Nuotr. P.Korn

Lina: Šiemet organizavote konferenciją „Urban Growth“, kurioje sukvietėte daug tarptautinio garso dizainerių, kalbėti apie natūralistinį dizainą. Kodėl manėte, kad toks renginys reikalingas?

Peter Korn: Smagu, kad į konferenciją atvyko daug lankytojų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tačiau konferenciją organizavome tam, kad sujungtume įvairias grandis, dirbančias su apželdinimo projektais čia, Švedijoje. Yra specialistų, kurie dirba su laistymo sistemomis, yra tokių, kurie kuria vandens sodus, yra tokių, kurie turi specializuotus medelynus. Norėjome visus supažindinti su pasaulinėmis tendencijomis ir su praktikomis, kurios jau išbandytos kitų dizainerių. Ir tuo pačiu norėjome, kad įvairių sričių specialistai susipažintų ir toliau vystytų projektus kartu.

Organizavome konferenciją kartu su Julia Adersson, ir jaučiame, kad renginys pavyko. Todėl svarstome, kad galėtume tokį organizuoti kas antrus metus. Kaip tik bus proga kitais metais padaryti pertrauką ir apsilankyti konferencijoje Garden Style“, kuri vyks rugpjūtį Vilniuje, kaip svečiams.

 

Lina: Ačiū už pokalbį. Tikimės pasimatyti Lietuvoje kitąmet.

Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas portale LRytas.lt.

TAIP PAT SKAITYKITE:

“Carolyn Mullet: Lietuvoje bunda naujas dizaino judėjimas” (su video) 

“Noel Kingsbury atvyksta į Lietuvą ir keičia požiūrį į apželdinimą” 

Geltonas Karutis