Ką tik Londone praūžė viena didžiausių pasaulyje augalų paroda „RHS Chelsea Flower Show 2015“. Ši nuo 1913 m. organizuojama prestižinė gėlių ir sodo dizaino paroda garsėja senomis tradicijomis ir diktuoja šios srities madas visam pasauliui. Kasmet išrenkamas ir Metų augalas. Šiemet juo paskelbta viena baltažiedžių putinų rūšis – Viburnum plicatum f. tomentosum Kilimanjaro Sunrise.
NEPRAEINANTI MADA – NATŪRALIZMAS
Apie augalus pakalbėsime ir konkrečiau, o bendras tendencijų vardiklis – natūralistinis dizainas. Šiais metais pagrindinis parodos laimėtojas – Dan Pearson kurtas sodas “The Laurent-Perrier Chatsworth Garden”, kuris pasiekė aukščiausią mados kulminaciją. O joje – ne elegantiška gamtiška netvarka, kas buvo matyti praėjusių metų nugalėtojų soduose, o toks laukinių pievų grožis, kuris retam lietuviui būtų siekiamybė. Galbūt dėl to ši paroda ir yra kaip aukštoji mada, kuri tinkama ne kiekvienam sklypui, bet kiekvieno fantazijai ir įkvėpimui.
Nuotr. R.Laurinavičienė
“Šių metų parodos laimėtojo sodas atstovauja, pavadinčiau, kraštutinį natūralizmo variantą,” – teigia Rasa Laurinavičienė, daugiamečių augalų augintoja, kurios įspūdžių paklausėme grįžus iš parodos, – “Kai kas įvardino šį sodą kaip kraštovaizdžio citatą, kaip filmo dekoraciją.”
Miškų pakraščiai, nešienautos pievos, žydinčios proskynos, smulkiais žiedeliais nusėti pelkynai – tokius vaizdus galim pamatyti Lietuvoje gamtoje, o jie, pasirodo, verti prestižinės parodos pakylų. Natūralistiniai sodai skynė parodos laurus ir rinko lankytojų liaupses.
Nuotr. R.Laurinavičienė
Natūralistinė kryptis dar vis neblėsta, madinga viskas, kas susiję su natūraliu gamtos ciklu, biologine įvairove, vietiniais augalais, natūraliomis medžiagomis. Todėl dažnam parodos sode palikta specialios vietos vabzdžiams veistis, net suprojektuoti specialūs vabzdžių viešbučiai. Akmenys “pasodinami” ir apauginami taip, tarsi jie čia šimtmečius gulėjo.
R.Laurinavičienė paminėjo keletą augalų, kurie kartojosi daugelyje parodos sodų: lubinas ‘Masterpiece’, krūminis builis (Anthriscus sylvestris) – paprastas ir juodalapė jo forma ‚Ravenswing‘, šilingė (Lysimachia atropurpurea) ‚Beaujolais‘, paupinė usnis (Cirsium rivulare) ‚Atropurpureum‘, žiognagė (Geum) ‚Totally Tangerine‘, valerijonai. Netradicinis augalų rinkinys, tiesa?
TENDENCIJOS – Į LIETUVĄ
Sunku pasakyti, kiek tokių parodų tendencijos daro poveikį kuriamiems sodams Lietuvoje. Tačiau natūralistinis apželdinimas skinasi sau kelią ir vis daugiau žmonių nebenori savo sklype didelių išpuoselėtų vejos plotų, kurie buvo tokia siekiamybė anksčiau. Modernių apželdinimo kursų “Geltonas karutis” įkūrėja Lina Liubertaitė teigia, kad apie trečdalis žmonių, norinčių išmokti susikurti sau aplinką, į kursus ateina jau su “olandiškos bangos” vizija savo sklype. Žmones žavi ne tik subtilus, besikeičiantis daugiamečių augalų grožis, bet ir tai, kad gerai apgalvotas natūralistinis apželdinimas reikalauja ypač mažai priežiūros. Pirmenybė skiriama ne retiems augalams su stambiais ryškiais žiedais, o bendrai kompozicijai, kurioje grožį sukuria visa augalų masė. Kompozicijai sukurti reikia žinoti bent keletą pagrindinių dizaino dėsnių, kad vaizdas būtų estetiškas ir harmoningas, ir natūralaus augalų komponavimo principų.
“Lietuviams reikia atsiplėšti nuo alpinariumų, spygliuočių, spalvoto mulčio dalykų, – sako R.Laurinavičienė, – Mulčiuoti reikia augalais, sodinti juos keliais sluoksniais, kad nebūtų plikos žemės tarpų: pavasarį tegul pražysta tulpės, kurios vėliau sunyksta, arba kiti augalai, kuriems patiks būti aukštesniųjų pavėsyje. Net jei gėlynas užsėjamas, jis turi būti tankus.”
Kaip ir gamtoje – taip ir savo sklype. Todėl vienpusiškai parodos sodų kopijuoti neišeina. Natūralistinis apželdinimas yra tam tikras principas, kuris Austrijoje gali būti kuriamas naudojant vienus augalus, o Australijoje – kitus. Lietuvoje neįprasta laukinių pievų augalus parsinešti į savo sklypą, o tokių augalų sėklų rasti tikrai sudėtinga. Tačiau galima įsigyti kultūrines veisles – puošnesnes tokių augalų giminaites – ir pabandyti susikurti natūraliai atrodančius, akiai malonius derinius savo kieme.
Nuotr. R. Laurinavičienė
Būtina sąlyga – tam tikras netvarkos lygis, su kuriuo šeimininkas turi sugyventi: “Dalis augalų, kad atsinaujintų, turi pasisėti. Jei norite preciziškos tvarkos, toks stilius ne jums”, sako specialistė.
Nors daug kam dar neįprasta, tokio stiliaus dizaino pavyzdžių jau randasi ir Lietuvoje. Kita vertus, net ir tradiciniai lietuviški rūtų darželiai dažnai buvo paremti panašiais principais. Todėl galima sakyti, kad natūralistinis apželdinimas, taip suskambėjęs “RHS Chealse Floer Show 2015” parodoje, savotiškomis savo formomis bus madingas visada.
Nuotr. R.Laurinavičienė
