Sakurų auginimas Lietuvoje dar mažokai išnagrinėtas. Balandžio mėnesį tiesiog privalu pasidaryti asmenukę žydinčių sakurų fone, ar ne? Nenuostabu, kad vaikštant Čijunės Sugiharos parkelyje, įkurtame japonų iniciatyva Neries pakrantėje, dažnam kyla noras pasikviesti šias egzotiškas gražuoles į savo kiemą. Tad klausimas: ar verta jas sodinti prie namų? Spauskite ir žiūrėkite mūsų video – atsakiau į daug klausimų, kad sakurų auginimas Lietuvoje būtų aiškesnis:
Na o dabar pabandom trumpai apibendrinti.
Sakurų žydėjimas: kuo jis išskirtinis
Sakurų žiedai būna tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, baltesni ir rožiniai, o kartais ir keičiantys spalvą. Sakurų grožis pribloškiantis, bet momentinis. Gražu kokią savaitę ar dvi, tačiau vėliau žiedeliai nubyra, ir lieka žaliuojantis medelis, visai neypatingas.
Kuo sakuros skiriasi nuo labiau mums įprastų alyvų ar jazminų? Ir vienos, ir kitos turi savų privalumų bei trūkumų.
Palyginti su alyvomis, abiejų žydėjimas įspūdingas. Tačiau alyvos kvepia, tuo tarpu sakuros – ne. Alyvų trūkumas – jos nuostabios žydėdamos, tačiau po kelių savaičių svaigaus šou lieka itin neišvazdūs, nurudavę žiedynai. O štai sakuros neruduoja, jų vainiklapiai tiesiog nubyra elegentišku sniegeliu.
Tad sakuras labiau sugretinčiau su sode auginamomis paprastomis vyšniomis ar slyvomis. Gal reta kuri veislė pasižymi rožine žiedų spalva, tačiau tais metais, kai žiedų, gausu, jie tikrai įspūdingi. Be to, svaiginančiai kvepia.
Ar tinka sakuros lietuviškame kieme
Facebooke turėjom klausimą, ar sakura yra lietuviškam kiemui pritinkantis augalas? Visgi tai japoninė vyšnia, kilusi iš Japonijos.
Sakyčiau, bulvės irgi kažkada nebuvo lietuviškas augalas, o štai kaip plačiai mūsuose auginamos!
Tad jeigu augalas puikiai auga mūsų lietuviškomis sąlygomis, jeigu jis jums patinka, nėra jokių priežasčių jo neauginti, tiesa?
Jei abejojate dėl vietos sakurai sklype — kviečiame į mūsų apželdinimo kursus “Mano sodo dizainas”. Juose susipažinsite su dizaino dėsniais, sodo projektavimo eiga, galiausiai patys kursite tiesiai ant savo sklypo plano. Ir pamatysite, kad apželdinimo projektas – sudėtinga, bet tikrai įveikiama ir labai įdomi užduotis.
Sakurų auginimas: nuo ko pradėti
Tad ką svarbu žinoti, norint auginti sakurą kieme? Sakurų auginimas prasideda nuo vietos parinkimo. Reiktų pasirinkti pačią geriausią vietą užuovėjoje, būtinai saulėkaitoje, pavėsis sakurai netiks, nes žiedų bus mažai, arba jų teks ilgus metus laukti.
Tada renkamės veislę. Daugelis Lietuvoje parduodamų sakurų nėra pritaikytos lietuviškam klimatui, ypač rytinei Lietuvos pusei, kur žiemos būna gana rūsčios. Pajūryje klimatas kiek švelnesnis, tačiau ir ten ne visos sakuros išgyvens. Labai svarbu atkreipti dėmesį į konkrečios vietos, kurioje norėsite sakurą sodinti, mikroklimatą.
Į Lietuvą atvežama daug veislių, kurios ne itin tinka mūsų klimatui. Dažniausiai būna šios sakurų veislės: smailiadantės vyšnios (Prunus serrulata) veislės,pvz., ‘Amanogawa’, koloniškas, aukštas medis iki 5 m aukščio. ‘Kazan’ taip pat dažnai medelynuose aptinkama veislė. Visgi šalčiui atspariausia yra Saržento vyšnia (Prunus sargentii) – ji atlaiko žemiausias temperatūras.
Kasmet Lietuvoje pasirodo nemažai naujų veislių, tačiau nevertėtų jų pirkti aklai. Verčiau jau paieškoti prieš tai informacijos internete, ar tikrai rekomenduojama augalo atsparumo zona atitinka jūsiškę. Apie atsparumo zonas skaitykite čia: “Augalų atsparumo zonos: kaip žinoti, ar augalas išgyvens žiemą?“
Sakurų auginimas: ruošiame duobę sodinti
Sakuros sodinimas niekuo nesiskiria nuo paprastos vyšnios sodinimo. Svarbiausia iškasti erdvią duobę, ir esamą dirvožemį pagal galimybes pagerinti kompostu. Svarbu, kad dirva nebūtų rūgšti, o vieta būtų saulėta. Bet kuris sodininkas, sėkmingai auginantis vyšnias, gali užsiauginti ir sakurą!
Pirmą žiemą rekomenduojama šiek tiek pridengti medelį, kad šalčiai nebūtų pražūtingi.
O vėliau lieka tikėtis ir laukti, kad ateinantis pavasaris būtų saulėtas, ir nepagailėtų taip laukiamų žiedų.
Ar sakuros mezga valgomus vaisius
Dažnam kyla natūralus klausimas – jei vyšnia žydi, tai ir vaisių turėtų būti, ar ne?
Tiesa, šiltesniuose kraštuose sakuros užmezga vyšnaites, tačiau pirmiausiai jos yra auginamos kaip dekoratyvūs medžiai, taigi ir vyšnaitės būna neypatingos – nei skanios, nei didelės. Tad jei jau pas jus užsimegs vaisių, geriau palikite juos paukštukams. Tačiau dažniausiai Lietuvoje sakuros vaisių neveda, tiesiog žydi mūsų džiaugsmui.
Sakuros kitais metų laikais
Akivaizdu, sakurų žydėjimo pavasarį nepastebėti neįmanoma. Vėliau vasarą medžiai puošiasi žalia lapija – priklausomai nuo veislės, vienos auga aukštesniais medeliais, kitos – dideliais krūmais. O štai rudenį sakuros gali vėl nustebinti – kai kurių veislių lapai dažosi spalvotai, vienos oranžiniais, kitos labiau raudonais atspalviais.
Girdėjau, kad sakuros gana anksti rudenį numeta lapus, palyginti su kitais medžiais. Bet dar neįsitikinau, ar čia pavieniai atvejai, ar taisyklė.
Ir pabaigai – sakurų auginimas tikrai įmanomas. Jeigu tik patinka ir jei turite gerą vietelę jai – pirmyn! O jeigu manot, kad sakuros yra ne vienintelės pavasarį žydinčios gražuolės, irgi nesuklysite. Kaip čia nepaminėsi magnolijų karališko žydėjimo – įspūdingumu jos drąsiai gali konkuruoti su sakuromis. Beje, jas taip pat sėkmingai galime auginti Lietuvoje.
Apie magnolijų auginimą pasižiūrėkite šį įkvepiantį video – filmavome ir į klausimus atsakinėjome VU botanikos sode magnolijų žydėjimo metu.
APIE AUGALŲ TARPUSAVIO SUDERINIMĄ:
Kviečiame į „Augalų komponavimo dirbtuves“, kuriose išmoksite, kaip išsirinktus augalus suderinti pagal įvairius dizaino dėsnius, pasidaryti augalų sodinimo schemą ir paskaičiuoti, kiek ir kokių augalų prireiks.
