Šiuolaikinis sodo dizainas – tai ne tik augalų deriniai ar formos, bet ir gebėjimas kurti ilgalaikes, gyvas erdves, kurios kalba apie vietos dvasią ir žmogaus ryšį su gamta. Kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė šiuos principus taiko tiek Lietuvos, tiek Ispanijos želdynuose. Straipsnyje sužinosite, kaip ji kuria unikalius projektus, kas lemia sodo ilgaamžiškumą, kaip pasirinkti tinkamus augalus ir kodėl nebijoti rizikos – tai neatsiejama įkvepiančių sodų dalis.
Šiuolaikinis sodo dizainas neapsieina be rizikos
Vaiva Marozienė – kraštovaizdžio architektė, dizainerė, ekologė, vyriausioji Vilniaus miesto sodininkė, mūsų kursų lektorė. Pakalbinome ją, kad papasakojo apie pagrindinius principus, iš kur semiasi idėjų tiek miestų erdvėse, tiek privačiuose sklypuose Lietuvoje ir Ispanijoje.
Praktiniais dizaino patarimais jau rugpjūčio 23 dieną Vaivą dalinantis išgirsime ir aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ Vilniuje. Čia ji skaitys pranešimą „Kaip gimsta įdomūs projektai: nuo idėjos iki rezultato“.
Vaiva Marozienė: “Šiuolaikinis sodo dizainas neapsieina be rizikos”. Nuotr. asmeninio archyvo
Reda: Kokius projektus pristatysite “Garden Style” konferencijoje savo idėjoms iliustruoti?
Vaiva: Papasakosiu apie du savo projektus: Ispanijoje, Masia Cabellut, sukurtą sodą ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skvero gėlyną Vilniuje. Tai – stipriai visapusiškai raštingi kūriniai, net įvertinus nesėkmės riziką.
Sodas Ispanijoje gali būti sukurtas pagal tuos pačius principus, kaip ir Vilniuje. Nuotr. Vaiva Marozienė
Vaivos Marozienės kurtas gėlynas Vilniuje. Nuotr. Vaiva Marozienė
O rizika būna visada. Didžiausias džiaugsmas, kai tą riziką suvokia ir užsakovas. Šie sodai kompleksiški, jų idėjos neatrodo realios, bet pavyko pritaikyti fiziologinę dalį. Užsakovas tave supranta, visiškai pasitiki ir palaiko. Supranta kaitą ir eigą. Visas tas kompleksas abiejuose projektuose lėmė mano pasirinkimą juos parodyti žmonėms.
Jų įrengimas toli gražu nebuvo cukruotas kelias. Buvo daug dalykų, kurie vertė pasinervinti, paieškoti sprendimų ir pergyventi. Abu šie projektai – labai dinamiški. Ir tiesiog labai gražūs, man labai mieli kūriniai, todėl mielai jais dalinuosi ir su kitais.
Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės skveras
Papasakokite apie vieną iš minėtų sodų. Kaip ieškojote idėjų S. Kymantaitės-Čiurlionienės skvero gėlynui?
S. Čiurlionienės skveras man gražiausias savo idėja. Na, ir, žinoma, gėlėmis. Susisiekiau su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namais, išsiklausinėjau, kokias gėles ir kokius paveikslus labiausiai mėgo Sofija Čiurlionienė. Naudojau tų paveikslų spalvas. Didžiausias ir mylimiausias simbolis, kaip ir M. K. Čiurlioniui, Sofijai buvo dangaus kūnai. Pagal dangaus ir debesų spalvas su kolege rožininke Dovile Ryliene iš „Sibirkos rožyno“ rinkome atitinkamų spalvų rožes. Rinkausi tai, kas tuo metu buvo auginama.
Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė buvo be proto stipri asmenybė. Neturėdama jokio išsilavinimo, tais laikais ji sugebėjo išsikovoti tokią poziciją, kad dėstė universitete lietuvių kalbą. Manau, kad tai – unikali asmenybė. Tad ir pats gėlynas – knygos skirtuko formos, takelius perskrodžia pailgas gėlynas, lyg skirtukas tarp knygos puslapių.
Idėja gėlyno spalvoms – saulėlydžio dangaus tonai. Nuotr. Vaiva Marozienė
Šiuolaikinis sodo dizainas: gyva, kintanti erdvė
Šis projektas rodo labai apgalvotą, prasmingą požiūrį į aplinkos kūrimą. Kaip jis keitėsi per ilgus darbo metus?
Mano įsivaizduojamas tobulas sodo dizainas keitėsi radikaliai. Perėjau per visas fazes. Į šią sritį atėjau ne kaip kraštovaizdžio dizainerė, o kaip apželdintoja. Tai ir buvo mano gražus, natūralus evoliucinis kelias, kuriuo einant aš priėjau iki dabartinės savo krypties. Projektavau ir tuos geltonus, ir žalius krūmus. Ir pas mane pačią kieme dar tebėra geltonas, raudonas ir žalias raugerškiai. Ir pušų, ir eglučių pagalvėlių turiu. Bet palaipsniui viskas klijuojasi į tokį laukinišką, gamtišką vaizdą.
Savęs ieškojimas yra normalu.
Kokį dizaino kelią žmogus pasirenka, yra ir psichologinis dalykas. Tikrai ne visi gali toleruoti kaitą, ne visiems ir pavyksta. Daug žmonių yra tokių, kurie sode nori stabilumo – kaip interjere. Jau žinau, kad negaliu dirbti su tokiais užsakovais, jei reikės kurti sodą, kuriame nėra kaitos.
Aišku, esu išmėginusi ir tai, kas yra „interjerinis“ sodo dizainas, manant, kad jis suprojektuotas su mintimi, kad nesikeis niekada. Spygliuočiai, kompaktiškos formos, akmenys. Nesakau, kad tai – blogai. Tai tiesiog ne mano kelias.
Madingas sodas – laukiniškas, gamtiškas, jame mažai preciziškumo. Nuotr. Vaiva Marozienė
Tai ar reikia išskirtinių augalų šiuolaikiniam dizainui?
Labai mėgstu augalus, kurie dirba, nepaveda. Pasodinusi juos žinau, kad gausiu tokį efektą, kokio man reikia. Labiausiai man sekasi dirbti su pavėsio augalais, labai jaučiu pavėsio nuotaikas.
Mėgstu augalus, kurie toleruoja ne vieną biotipą, o bent kelis. Pavyzdžiui, kai augalas gali augti ir daliniame pavėsyje, ir saulėje. Miškinis bėrutis, skėstašakis astras geba toleruoti truputį platesnį biotipą. Labai mėgstu įvairiausius paparčius, varpinius augalus, melvenes.
Dievinu korėjinį lendrūną, nes tai – rudens augalas, žaidžiantis saulėje savo šluotelėmis. Jis pakankamai gerai toleruoja įvairias sąlygas, tad žinai, kad jį pasodinsi ir bus gerai.
O saulėtoms vietoms – visa paletė astrų.
Dabar esu susirgusi rožėmis, beveik nebėra gėlynų, kur neįtraukčiau rožių. Rožė yra puikus ir atsparus augalas, tik jam reikia sukurti sąlygas tokias, kokias jis mėgsta. Na ir kaipgi be bijūnų, medėjančių bijūnų.
Kas jau atgyveno
Kokie dalykai sode tampa nebemadingi?
Mano akimis, antitrendas yra:
- Gėlynai, kurie užmulčiuoti įvairių spalvų mulčiumi;
- Mini architektūra, kuri verčia suabejoti, ar tai kičas;
- Stipriai karpomos formos, kurios neatitinka konteksto.
Jei tai su giliomis šaknimis ir tradicijomis sukurtas japoniškas sodas, kuriame yra formuojami medžiai, tai viskas yra gerai. Bet vienas formuotas medis visai kitoje aplinkoje iškrenta iš konteksto.
Vienu žodžiu pasakyčiau, kad nemadingas neraštingumas. Raštingumas yra pasigilinimas, pasidomėjimas ir sugebėjimas savo žinias suderinti ir pritaikyti.
Stilingi lauko baldai į gamtovaizdį įsiliejusiame sode. Nuotr. Vaiva Marozienė
Šiuolaikinis sodo dizainas „Garden Style“ konferencijoje
Ačiū Vaivai Marozienei už šį pokalbį.
Natūralu, kad norisi sužinoti daugiau detalių apie jos kuriamus projektus – tam norime pakviesti į „Garden Style“ konferenciją 2025 m. rugpjūčio 23 dieną, Vilniuje, „Litexpo“. Be įspūdingų pasaulinio kalibro pranešėjų iš Švedijos, Estijos ir Suomijos, susitiksime didžiojoje scenoje ir su Vaiva Maroziene. Ji pristatys savo kurtus projektus ir atskleis konkrečius principus, kuriais vadovaujantis galima sėkmingai sukurti apželdinimą bet kuriame pasaulio kampelyje. Gal ir jūs galėsite juos pritaikyti? Susitikime konferencijoje.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kas yra natūralistiniai gėlynai: paprastai ir aiškiai
„Dizaino šaknys“: kas laukia dešimtojoje 2025 „Garden Style“ konferencijoje
SUSIJĘ KURSAI:
Vaiva Marozienė yra ir „Geltono karučio“ kursų lektorė. Internetu bet kuriuo metu galite išklausyti jos dėstomus kursus:
„Natūralistinis gėlynas“ – šiuose nuotoliniuose kursuose sužinosite šiuolaikinio augalų dizaino principus, gausite patikimų daugiamečių augalų sąrašus ir kursite savo asmeninį gėlyną.
„Varpinių augalų dizainas“ – tai video pamokos, kuriose sužinosite, kokie varpiniai augalai puikiausiai auga Lietuvos klimato sąlygomis, kokias funkcijas jie gali atlikti želdyne, pamatysite Lietuvoje esančius želdynų pavyzdžius ir susipažinsite su varpinių augalų komponavimo principais.
