Šiuolaikiškas alpinariumas: kiek reikia žvyro, kokius akmenis naudoti, kaip sluoksniuoti ir kaip valdyti vandenį? Atrodo įspūdingai, bet reikia žinoti kelis niuansus, kad jis atrodytų estetiškai. Ir dar svarbiau – kad jis gerai funkcionuotų ne pusmetį, o dešimtmetį. Klaipėdos universiteto botanikos sode yra įrengtas alpinis kalnelis, todėl pakviečiau Laurą Normantę, botanikos sodo Dekoratyvinių žolinių augalų skyriaus kuratorę, į laidą „Čia mano sodas„, kad papasakotų visas įrengimo gudrybes. Laidoje parodėme, o dabar viską surašau čia, skaitykite žemiau.
Akmenys alpinariumui
Alpinariumo akmenys nebūtinai turi būti atvežti iš kalnų – Lietuvoje taip pat yra gražių akmenų.
Klaipėdos universiteto botanikos sode naudojamas dolomitas iš Pakruojo. Jis korėtas, natūraliai dūla ir išskiria klintis, o jos ypač naudingos alpiniams augalams.
Jeigu visų akmenų kilmė ta pati (šiuo atveju visi iš dolomito, vienos spalvos), tada galite derinti ir apvalius nugludintus, ir perskeltus.
Jeigu naudojate skirtingus akmenis (kilmė, spalva, raštai), vis tiek ieškokite bendrystės, kad būtų harmoninga. Pavyzdžiui, panašių formų, panašių atspalvių.
Savo alpinariume galite naudoti ir kitokius lietuviškus akmenis. Pavyzdžiui, gamtiško stiliaus sodyboje prie ežero ar miško kuo puikiausiai tiks ir įprasti rieduliai.
Akmenų komponavimo taisyklė
Daugeliui pradedančiųjų kyla klausimas, kaip komponuoti akmenis, kuo vadovautis dėliojant juos erdvėje.
Laura Normantė paaiškina, kad egzistuoja tam tikra komponavimo taisyklė:
- vienas didesnis, įdomesnės tekstūros akmuo ir aplink jį susodinti augalai,
- grupė iš trijų (arba penkių) skirtingo dydžio, bet panašios tekstūros akmenų.
Dėmesio – jeigu akmenys didesnio dydžio, nesustatykite jų į alpinariumą kaip paminklų, o mažiausiai trečdaliu įleiskite į žemę. Tuomet jie natūraliau atrodys ir įsilies į bendrą vaizdą, o augalai šalia jų taip pat puikiai jausis.
Alpinariumo pagrindas
Laura sako, kad šlaitas alpinariumui nebūtinas, tačiau rekomenduojamas. Kai jau yra šlaitas, jums nereikia vežtis tiek daug apatinio tvirtesnio grunto, nes jis jau būna natūraliai susiformavęs.
Tačiau ir visiškai lygioje vietoje jūs galite susikurti terasas ir pakilimus, bei jose formuoti savo kalninių augalų kolekciją, tik reikės įdėti daugiau pastangų.
Geras pagrindas alpinariumui – labai svarbu. Laura Normantė rekomenduoja alpinariumo pagrindą daryti iš žvyro sluoksnio, kuris turėtų siekti apie 15-20 cm.
Žvyras sudarys puikų drenažą, kurio reikia bet kuriam alpinariumui. Kalnų augalai nepakenčia užmirkimo, ypač žiemos metu arba pavasarį įvykus atodrėkiui. Todėl būtina užtikrinti, kad vanduo nesikauptų ties šaknimis, o nuo jų nubėgtų – tą ir darome pildami žvyro sluoksnį.
Svarbu: užpylus žvyrą būtina po to jį gerai sutrombuoti, kad alpinariumas laikui bėgant nesukristų.
Kviečiu prenumeruoti „Geltono karučio” naujienlaiškį – pasidalinsiu ir daugiau konkrečių patarimų, kurie pravers kuriant aplinką.
Kaip pasigaminti žemių substratą
Žemių mišinį alpinariumui nesunkiai pasigaminsite patys. Substratas alpinariumui turėtų būti iš trijų dalių:
- viena dalis paprastos velėninės žemės (ji gali būti skurdi),
- viena dalis labai smulkaus žvyro (galima papildomai įmaišyti šiek tiek atsijų ar smėlio),
- šiek tiek kompostinės žemės.
Nepadarykite klaidos ir nepripilkite per daug komposto. Kalnų augalai turėtų augti skurdesnėje dirvoje, atitinkančioje natūralias jų augimo sąlygas. Tuomet šie augalai puikiai jausis per vasaros karščius ir gerai peržiemos.
Alpinariumo sluoksniavimas: kas po ko eina
Akmenys, augalai, žemė – įrengiant šiuolaikišką alpinariumą reikia tikrai nemažai atsiminti. Štai trumpa sluoksniavimo atmintinė, kad nepamirštumėte kas po ko alpinariume eina, žiūrime nuo apatinio sluoksnio:
- Drenažas (sutrombuotas žvyras);
- Dideli stambūs akmenys (įkasti bent trečdaliu į žemę);
- Žemių mišinys;
- Augalai;
- Smulkūs akmenukai tarp augalų.
Vanduo alpinariume
Laura Normantė sako, kad alpinariumą reikia laistyti tik pirmą sezoną, kai pasodinote naujus augalus. Pavyzdžiui, jeigu augalus pasodinote ankstyvą pavasarį, tai juos po sodinimo palaistykite ir tuomet jau nebeliekite iki pat vasaros vidurio, nes jie turi gyventi natūralioje savo aplinkoje.
Tačiau svarbus kitas Lauros patarimas: valdyti vandenį su akmenimis. Dar dėliodami akmenis atkreipkite dėmesį į tai, ar alpinariume bus vietų, kuriose lietaus vanduo tekės stipria srove. Jas suvaldyti galite sukurdami fizinį barjerą ir pastatydami vandens pratekėjimo vietose papildomus akmenis. Tuomet vanduo nebėgs beprotiška srove ir nenuplaus augalų, o lėčiau pasiskirstys alpinariume ir ramiai nutekės į apatinius sluoksnius.
Šiuolaikiškas alpinariumas reikalauja jėgų ir laiko, tačiau jį teisingai įsirengę vaizdu džiaugsitės ne vienerius metus. Ačiū Klaipėdos universiteto botanikos sodo Dekoratyvinių žolinių augalų skyriaus kuratorei Laurai Normantei, kuri papasakojo, kaip įsirengti alpinariumą. Na, o pilną laidos „Čia mano sodas“ įrašą žiūrėkite LRT mediatekoje.
Susiję kursai:
„Augalų komponavimo dirbtuvės” – jaukūs kūrybiniai užsiėmimai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur išmoksite sukurti harmoningus derinius iš medžių, krūmų ir gėlių.
