Skroblų priežiūra: kada genėti skroblus ir kaip aukštai trumpinti

Skroblų priežiūra yra pagrindinis dalykas, nuo kurio priklauso šios lapuočių gyvatvorės tankumas ir grožis. Jeigu skroblus jau auginate, tai šios gyvatvorės privalumus puikiai žinote: skroblai greitai auga, dalį lapų išlaiko net per žiemą ir labai gerai pasiduoda genėjimui. Vis dėlto, skroblų priežiūra turi ir tam tikrų niuansų. Želdynų specialistas Leonardas Mekionis iš „Akademijos arboristai“ papasakojo, kaip sėkmingai prižiūrėti skroblų gyvatvorę, kada ir kiek genėti, kad gyvatvorė būtų tanki.


Sklypo dizainą susiprojektuoti galite ir patys. „Mano sodo dizainas“ – tai kursai, kuriuose mokome sklypo apželdinimo pradmenų. Juose sužinosite kaip susikurti savo kiemo dizainą, o taip pat gausite vertingų patarimų. 

Arboristas Leonardas Mekionis papasakojo, kaip prižiūrėti skroblų gyvatvorę. Nuotr. Lina LIubertaitė
Arboristas Leonardas Mekionis papasakojo, kaip prižiūrėti skroblų gyvatvorę. Nuotr. Lina LIubertaitė

Kada genėti skroblus

Specialistas rekomenduoja skroblų gyvatvorę genėti porą kartų per metus. 

Pirmą genėjimą geriausia atlikti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Šiuo laikotarpiu formuokite tik gyvatvorės išorę ir nelįskite prie vidinių šakų, nes šilto sezono pradžioje paukščiai mėgsta apsigyventi gyvatvorėse ir susisukti ten lizdelius. 

Beje, tai galioja ne tik skroblams, bet ir tujoms, ir kitoms gyvatvorėms – paukščiai gali perėti visur, kur pakankamai tanku, tad genėdami būkite atsargūs. 

Pavasario pradžioje arba vasaros pradžioje rekomenduojama genėti tik gyvatvorės išorę. Nuotr. Lina Liubertaitė
Pavasario pradžioje arba vasaros pradžioje rekomenduojama genėti tik gyvatvorės išorę. Nuotr. Lina Liubertaitė

Na, o antrą sanitarinį genėjimą su vidiniu šakų valymu Leonardas rekomenduoja atlikti jau praėjus šaltajam sezonui: arba rudenį, arba ankstyvą pavasarį, kol gyvatvorė dar nesužaliavo.

Kaip genėti skroblus

Arboristas juokiasi, kad didelio mokslo, kaip genėti skroblų gyvatvorę, nėra: atlikdami pirmąjį sezono genėjimą tiesiog pasiimkite gyvatvorių žirkles ir nukirpkite į išorę išsikišusias šakeles. 

Jei genėsite pavasario pabaigoje arba vasarą, skroblų šakelės jau bus išsikišusios apie 20-30 cm į išorę – tai jas tiek pat ir nukirpkite, kad būtų lygu. 

Leonardas čia pat ir parodė, kaip šį darbą atlikti. Genėjimui šįkart naudojome rankines „Gardena“ gyvatvorių žirkles. Specialistas įvertino, jog lyginant su akumuliatorinėmis žirklėmis, darbas užtrunka kiek ilgiau, bet gyvatvorė nusikarpo gražiau – tad galutinis rezultatas labai geras.

Preciziškam darbui geriau tinka rankinės „Gardena“ gyvatvorių žirklės. Nuotr. Lina Liubertaitė
Preciziškam darbui geriau tinka rankinės „Gardena“ gyvatvorių žirklės. Nuotr. Lina Liubertaitė

Ar būtina genėti skroblų viršūnes

Tujas dažniausiai nusiperkame nedidukes ir laukiame, kol jos užaugs iki reikiamo aukščio, o medelynuose parduodami skroblų sodinukai jau būna panašūs į medelius. Ar galima genėti jų viršūnes?

Leonardas akcentuoja, kad genėti skroblų viršūnes ne tik galima, bet ir yra būtina. Tam yra kelios priežastys:

  • Nekarpomi skroblai gali užaugti iki 20 ir daugiau metrų, todėl svarbu kontroliuoti gyvatvorės aukštį;
  • Aukštesni skroblai išretėja – jeigu užleisite, gyvatvorė nebebus tanki;
  • Kuo žemesni skroblai, tuo lengviau juos prižiūrėti.

Nereikėtų leisti skroblams užaugti labai aukštiems – gyvatvorės aukštis turėtų būti toks, kad pasiektumėte apkarpyti patys arba patogiai užsilipę ant nedidelių kopėtėlių.

Maksimalus arboristo rekomenduojamas gyvatvorės aukštis yra 2-2,5 m. O geriausia rinktis aukso viduriuką – 2,2 m. Tokio aukščio gyvatvorė kuo puikiausiai uždengs kiemo vaizdą nuo pašalinių akių, bet priežiūra išliks nesudėtinga.   

Skroblų priežiūra: ar tikrai labai puola ligos

Kai žmonės renkasi kokių lapuočių gyvatvorę sodinti, dažniausias jūsų pasirinkimas yra arba skroblai, arba bukai. Tačiau tenka girdėti, kad bukai esą yra geresnis pasirinkimas, nes juos mažiau puola ligos. Ar tai tiesa?

Arboristas sako, kad kokių nors kenkėjų skrobluose jis nėra pastebėjęs. 

Tačiau – tiesa, vasaros pabaigoje skroblus kartais užpuola grybinė liga – miltligė. Ji augalo nepražudys, tad pastebėjus miltligės požymius (lapai ruduoja ir džiūna), galima ir nieko nedaryti. Bet jei estetika itin svarbi, tada galima naudoti preparatus nuo grybinių ligų. 

Jei pastebėjote, kad lapai rudeniop praranda grožį, tai gali būti miltligės požymis. Nuotraukoje – sveiki skroblo lapai. Nuotr. Lina Liubertaitė
Jei pastebėjote, kad lapai rudeniop praranda grožį, tai gali būti miltligės požymis. Nuotraukoje – sveiki skroblo lapai. Nuotr. Lina Liubertaitė

Tačiau Leonardas vis tiek rekomenduoja rinktis skroblus, o ne bukus. Skroblai natūraliai auga Lietuvoje bei yra gerai prisitaikę prie mūsų klimato sąlygų. 

Tuo tarpu bukas yra įvežtinis augalas. Ir nors jie dažniausiai puikiai čia auga ir prigyja, lietuviškos žiemos kartais šiems augalams gali pakenkti. 

Kaip matote, skroblų priežiūra visai nesudėtinga. Ačiū Leonardui Mekioniui už skroblų gyvatvorės apžvalgą ir vertingus patarimus. Jeigu ieškote tankios ir greitai augančios lapuočių gyvatvorės lietuviškam klimatui – tai skroblai turbūt geriausias pasirinkimas.

Šį straipsnį remia „Gardena“.

Susiję kursai:

„Mano sodo dizainas“ – šių kursų metu išmoksite patys susikurti savo sklypo dizainą, vadovaudamiesi dizaino dėsniais.

Taip pat skaitykite:

„Šiuolaikinė alternatyva tujoms – skroblų gyvatvorė“

„Greitai augančios gyvatvorės: ką sodinti greitam efektui“

Left Menu Icon
Krepšelis