2025-ieji buvo metai, kai sodo ekskursijos tapo neatsiejama “Geltono karučio klubo” gyvenimo dalimi – nuo žiemos susitikimų iki brandžių rudeninių sodų. Gintarė Ambraškienė surašė gražų pasakojimą su nuotraukomis apie tai, ką veikėme 2025-aisiais. Skaitykite žemiau ir kartu pasidžiaukite su mumis – „Geltono karučio klubas“ vienija beveik 300 sodininkų visoje Lietuvoje, kuriuos jungia ne tik augalai, bet ir noras sodą patirti gyvai. Smagu, kad galėjome tai daryti kartu ir kad tęsiame 2026-aisiais.
Metų pradžia: bendrystė ir įžanga į sodo ekskursijas
Metus pradėjome susitikimu „Geltono karučio“ studijoje Vilniuje. Čia kalbėjomės apie planus, dalijomės idėjomis, gaminome kalėdines atvirutes ir iš karto nusibrėžėme kryptį – 2025-ieji bus skirti ne tik mokymuisi, bet ir gyvoms patirtims.

Žiemos metu lankėme botanikos sodą ir oranžeriją, mainėmės sėklomis, rengėme sodo knygų vakarą, o Japonų kultūros namuose Vilniuje piešėme augalus japoniška sumi-e technika. Tai buvo ramus, bet labai svarbus įvadas į tai, kas laukė pavasarį – į sodo ekskursijas, kurios leidžia sodą pamatyti kitomis akimis.

Pavasaris ir vasara: sodai, kuriuos atveria sodo ekskursijos
Ankstyvą pavasarį lankėmės Ingridos Gečienės Janulionienės ūkyje, kur grožėjomės kolekciniais eleborais. Vasarą vyko sodo ekskursijos į Živilės Monikos Lazauskienės bijūnų ūkį Kaune – žydėjimo pikas tapo puikia proga kalbėtis apie augalų kolekcionavimą ir priežiūrą.
Mus priėmė knygos „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“ autorė Danguolė Butkienė savo privačiame kieme, vaikštinėjome Kauno kiemeliuose, ieškodami įdomių žaliųjų miesto erdvių, ir lankėmės Gyčio Lietvaičio „Miško sode“ Vilniaus rajone. Šios sodo ekskursijos buvo ne tik vizualios – jos leido pamatyti, kaip skirtingai gali būti suprantamas sodas.


Vidurvasaris: išskirtinės sodo ekskursijos tik klubo nariams
Vidurvasarį susitikome su želdynų dizainere Giedre Adomaityte jos „Palaimos sode“ Jonavos rajone, dalyvavome botaniniuose natūralaus šilko marginimuose, o Bažnytinio paveldo muziejuje turėjome ekskursiją „Sodininkas ir jo gėlės“, skirtą tik „Geltono karučio klubo“ nariams.
Lankėmės „Augalų oazės“ lauko augalų ūkyje, Rasos Sakalauskienės „Dilgėlių sode“ Dzūkijoje ir bonsai meistro Kęstučio Ptakausko „Ryto rasos sode“. Tokios sodo ekskursijos dažnai nebūna viešai prieinamos – tai viena didžiausių klubo vertybių.



Ruduo: brandūs sodai ir patirtys
Rudenį grožėjomės Olesios Kairienės jurginų kolekcija Trakų rajone, kur auginama daugiau nei 1000 veislių jurginų. Taip pat vyko sodo ekskursijos Panevėžio apylinkėse – lankėme sodų studijas, parkus ir medelynus.

Aplankėme gražiausios 2024 m. sodybos laimėtojų Audronės ir Vytauto Ilginių sodybą bei Eglės Makselytės „Holos sodus“ Varėnos rajone, o Kaune patyrėme miško maudynes – lėtą buvimą gamtoje, kuris sodininkams dažnai tampa netikėtu atradimu. Lankėme Panevėžio apylinkių žaliąsias erdves „Prestige Garden Studio“, „Hortenzijų parką“ ir „Pelėdiškių medelyną“.


Metų pabaigoje grįžome prie rankų darbo: mokėmės rišti gėlių puokštes, gaminome advento vainikus ir šiaudines dekoracijas.
Kodėl verta prisijungti prie „Geltono karučio klubo“
„Geltono karučio klubas“ – tai ne tik renginiai. Tai sodo ekskursijos, pokalbiai su sodų kūrėjais, galimybė patekti ten, kur pats vienas dažniausiai nepatektum, ir bendruomenė, kurioje sodas suvokiamas plačiau.
Jeigu jauti, kad sodo ekskursijos tau – daugiau nei pasivaikščiojimas gamtoje, kviečiame prisijungti prie „Geltono karučio klubo“ ir kartu patirti naujus sodus ateinančiais metais.







