5 patikimi lauko augalai iš pasakiškos Auksės Dobilienės sodybos

Spėjau pas Auksę Dobilienę iš „Garden Stories nuvažiuoti dar prieš pirmąsias šalnas. Nors esu įsitikinusi, kad ir po šalnų jos natūralistinis želdynas sodyboje turėtų atrodyt įspūdingai. Sugalvojome apie šį želdyną papasakoti per augalus.

Tad kviečiu įsijungti šį video reportažą ir sužinoti, kurie 5 lauko augalai itin džiugina sodybos šeimininkės širdį, o kurie neišgyveno jos sklype:

Auksė yra ne profesionali apželdintoja, o aistringa augalų mylėtoja. Įkvėpta genialaus olandų dizainerio Piet Oudolf sodų, Auksė nutarė savo sodyboje dalį erdvės paskirti šiuolaikiškam natūralistiniam želdynui. Jam jau treji metai, tad Auksė dalinasi savo patyrimu ir atrinko TOP penketuką daugiamečių žolinių augalų, kurie jos sodyboje atitiko šiuos kriterijus:

• jie nereiklūs augimo sąlygoms;
• prie jų nekibo ligos;
• jie itin ilgai išliko dekoratyvūs.

Jau nekalbant apie tai, kad atlaikė kontrastingas sąlygas – praėjusių metų drėgmę ir šių metų sausrą. Straipsnio pabaigoje – ir tie du, kuriems nepasisekė išgyventi, tad jie visai nepasiteisino.

Auksės Dobilienės natūralistinis želdynas. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Auksės Dobilienės natūralistinis želdynas sodyboje. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

5 lauko augalai, kurie pasiteisino

1. Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis acutiflora) ‚Karl Foerster‘

Nuostabus augalas, vertas šimto pagyrų. Nors įprasta, kad daugiamečiai varpiniai augalai atželia gana vėlai, tačiau šis smailiažiedis lendrūnas ne toks. Pavasarį jis gana anksti sužaliuoja, todėl puikiai atlieka savo darbą jau nuo ankstyvo pavasario. Auksės sodyboje jie atsprogsta dažniausiai gegužės pradžioje. Nors, pavasarį saulei pašvietus intensyviau, gali prisikelti ir balandžio pabaigoje.

Po to lendrūnai greitai stiebiasi į viršų ir, priklausomai nuo oro sąlygų, pasiekia 1,5 – 1,7 m aukštį. Jau birželio mėnesį išleidžiamos šluotelės (žiedynai).

Smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster‘ augantis želdyne šalia namo. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Smailiažiedis lendrūnas ‘Karl Foerster‘ augantis želdyne šalia namo. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Vasarai bėgant, po truputėlį pereinama į tokią gelsvąją stadiją, kai žiedynai sušiaudėja – na supratot, pavirsta panašūs į šiaudus. Jie tokie išlieka per rudenį, netgi per žiemą, iki kol nupjaunami. Taigi dekoratyvumo laikas šių augalų tikrai ilgas – sausio ir vasario mėnesį jie dar šviečia iš tolo savo šiaudinėmis gelsvomis šluotelėmis.

Lendrūnus rekomenduojama nukirpti tik žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, prieš pat naujojo sezono pradžią. Apie tai, kokius augalus verta kirpti prieš žiemą, o kokius žiemos pabaigoje, skaitykite čia.

Smailiažiedis lendrūnas ‚Karl Foerster‘ – universalus augalas, nuostabiai derantis su daugeliu aukštesnių augalų (nuo 60 cm). Jis žiūrėsis patraukliai su veronikūnais, kemerais, saulainėmis, kraujalakėmis, melvenėmis, vingiriais. Susodinę su svogūniniais augalais, džiaugsitės puikiu deriniu pavasarį.

Smailiažiedis lendrūnas puikiai dera su daugeliu aukštesnių lauko augalų. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Smailiažiedis lendrūnas puikiai dera su daugeliu aukštesnių lauko augalų. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

2. Šilokas (Sedum) ‚Matrona‘

Dar net nepražydę, šilokai ‚Matrona‘ jau ankstyvą pavasarį atrodo dekoratyviai, nes auga pusapvaliu keru ir tvirtai laiko savo formą. Jų žydėjimas prasideda liepos viduryje ir tęsiasi iki pat šalnų! Šalnoms pakandus, žiedynai sudžiūva, bet išlaiko savo struktūrą ir tikrai ilgai dar džiugina akis.

Šilokai 'Matrona' išlieka dekoratyvūs ilgą laiką ir reikalauja itin mažai priežiūros. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Šilokai ‘Matrona’ išlieka dekoratyvūs ilgą laiką ir reikalauja itin mažai priežiūros. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Tai nereiklus auginimo sąlygoms augalas. Nors mėgsta sausesnę dirvą, saulės šviesą, pas Auksę puikiai prigijo ir molingoje dirvoje.

Šilokų žiedai pasižymi pakankamai ryškia rausva spalva, tačiau šie labai gražiai įsilieja į bendrą želdyno kontekstą ir dera prie daugelio augalų, juos puikiai papildo.

Natūralistinio želdyno kompozicija A. Dobilienės sodyboje: centre matosi lendrūnas, kairėje - rūgtis, o dešinėje - šilokas. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Natūralistinio želdyno kompozicija A. Dobilienės sodyboje: centre matosi lendrūnas, kairėje – rūgtis, o dešinėje – šilokas. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Šilokai jokios priežiūros nereikalauja, ir net sausras puikiai iškęs. Tereikia jų antžeminę dalį nuimti atėjus pavasariui (arba kai tiesiog pasidarys nebegražu).

3. Virgininis veronikūnas (veronicastrum virginicum)

Be galo Auksės mylimas, kaip ir bičių bei drugelių augalas, žydintis liepą, rugpjūtį. Jos gėlyne aptinkama trijų veislių veronikūnų:

• Virgininis veronikūnas ‚Fascination‘
• Virgininis veronikūnas ‚Diane‘
• Virgininis veronikūnas ‚Lavendelturm‘

Šios veislės skiriasi savo žydėjimo spalva – nuo baltos iki violetinės. Video reportaže galite pamatyti, kaip atrodo skirtingos veislės nuotraukose iš Auksės archyvo, nes rudenį, kai filmavome, spalvų jau nebelikę. Visgi šie lauko augalai išliko dekoratyvūs – struktūra išsilaikiusi tokia pat, jie neišvirtę.

Nuotraukoje matosi, kaip veronikūnai atrodo rudenį, jau be žiedų, tačiau puikiai išlaikę struktūrą. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Nuotraukoje matosi, kaip veronikūnai atrodo rudenį, jau be žiedų, tačiau puikiai išlaikę struktūrą. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Ypatingai gražiai atrodo apšarmoję, tad juos nupjauti anksčiau laiko būtų tiesiog nusikaltimas. Tiesa, artėjant žiemos pabaigai, po pirmųjų rimtų šlapdribų, gali prarasti vaizdą.

Toks pat nereiklus augalas kaip ir anksčiau paminėti, kadangi neserga ir gerai prisitaiko prie įvairių oro sąlygų, tiek itin drėgno oro kaip pernai metų vasarą, tiek ir kaitros, kaip buvo šiemet.

4. Rūgtis (Aconogonon X Fennicum) ‚Johanniswolke‘

Ši rūgtis, pasak A. Dobilienės, ypatinga savo grožiu, pavadinkime ją impozantišku augalu. Prie jos didingumo įspūdžio prisideda ir augalo aukštis, kuris siekia 2 metrus, o kartais ir dar daugiau.

Kai pradeda krauti žiedus nuo birželio vidurio, tai ir žydi visą vasarą, ypač jei oras pasitaiko drėgnesnis. Stambus augalas su baltais gausiais žiedynais – atrodo išties įspūdingai (nuotrauka video reportaže). Rudenį žiedynai paruduoja, tačiau išlaiko įdomią savo formą. Ne visiems tokia estetika priimtina, tačiau Auksei tai vienas iš mylimiausių augalų ir rudenį.

Rudenį rūgčių žiedynai paruduoja, tačiau net ir tuomet šis augalas A. Dobilienę žavi savo impozantišku grožiu. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Rudenį rūgčių žiedynai paruduoja, tačiau net ir tuomet šis augalas A. Dobilienę žavi savo impozantišku grožiu. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Palyginus su kitais straipsnyje paminėtais augalais, šis yra jautresnis drėgmės trūkumui. Tad po šios vasaros, kuri buvo itin karšta ir sausa, žydėjimo laikotarpis šiek tiek sutrumpėjo. Ir palaistyti teko, nes norėjosi, kad augalas išliktų gražus ir struktūriškas kuo ilgiau.

Šiais rūgčiai reikia skirti nemažai vietos želdyne. Užtenka net vieno tokio augalo, kad sukurtumėt gražų akiai želdyno kampą. Dar pridėkite kelis astrus, kelis lendrūnus ir štai – puikiausia kompozicija, kurios perkrauti, pasak pašnekovės, tikrai neverta.

Sodinant rūgtį, jai augti reikėtų palikti nemažai vietos. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Sodinant rūgtį, jai augti reikėtų palikti nemažai vietos. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

5. Ežiuolė (Echinacea)

Ežiuoles galima rinktis iš tikrai didelio kiekio veislių ir atspalvių, nuo tamsiai bordo iki oranžinių ir geltonų. Savo kolekcijoje Auksė turi įvairių veislių ežiuoles, kai kurios jau pačios pasisėjusios, štai keletas pasiteisinusių veislių:

• Ežiuolė ‚Fatal attraction‘ – ypatinga tuo, kad turi tamsius stiebus ir ryškius žiedus;

Ežiuolės veislė ‚Fatal attraction‘. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Ežiuolė ‚Fatal attraction‘. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

• Ežiuolė ‚White swan‘ – puiki ištverminga veislė, žydi baltai;

Ežiuolės veislė ‚White swan‘. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Ežiuolė ‚White swan‘. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

• Ežiuolė ‚Magnus‘ – pasipuošia ryškios, rožinės spalvos žiedais.

 Ežiuolės veislė ‚Magnus‘. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Ežiuolė ‚Magnus‘. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Jų žydėjimas prasideda nuo birželio, o pavieniai žiedai žydi iki pat šalnų. Auksei patinka šių augalų struktūra, kuri išlieka ir nužydėjus bei sudžiūvus žiedynams.

Ežiuolės – atsparūs lauko augalai ir ligoms, ir nepalankioms augimo sąlygoms. Tačiau drėgmę ežiuolės visai mėgsta: sausrų metu paliejus, blogiau tikrai nebus.

Dar daugiau gražių derinių su daugiametėmis gėlėmis ir patarimų, kaip jas auginti – galite skaityti čia, kur sudėjome visus susijusius straipsnius.

Sodyboje nepasiteisinę lauko augalai

Toliau paminėsiu ir tuos kelis augalus, kuriems, deja, nepavyko įsitvirtinti A. Dobilienės želdyne. Nors Auksė visuomet pabrėžia, kad tai tik jos patirtis, o kituose gėlynuose gal jiems visai patiktų.

1. Dėmėtoji rūgtis (Persicaria amplexicaulis)

Dėmėtoji rūgtis savo puošniomis raudonomis galvutėmis kyšo beveik visuose garsiuose „olandiškos bangos“ želdynuose užsienyje. Ir Lietuvoje ji puikiausiai tinka. Tad liepos mėnesį Auksės sodyboje buvo pasodinta apie šimtas vienetų kokybiškų sodmenų ir išoriškai atrodė, kad jie kuo puikiausiai įsitvirtino, o rudeniop net pražydo.

Tačiau po žiemos paaiškėjo, kad nė viena iš trijų veislių neprigijo. Apie priežastis Auksė spėlioja dar iki šiol, bet viena iš versijų – per vėlyvas šių augalų sodinimo laikas.

 A. Dobilienė dar iki šiol spėlioja, kodėl jos sodyboje neprigijo dėmėtoji rūgtis. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
A. Dobilienė dar iki šiol spėlioja, kodėl jos sodyboje neprigijo dėmėtoji rūgtis. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

2. Mėlesas (Perovskia)

Vėlgi – iš daugybės sodinukų po pirmojo sezono išgyveno vos keli. Priežastys, pasak Auksės, gali būti kelios. Visų pirma jie augo lėčiau nei kiti, tad šie jį užgožė iš viršaus, o mėlesui reikia daug saulės. Be to tai lauko augalai, mėgstantys smėlingą, skurdžią dirvą, o pas Auksę yra atvirkščiai – dirva derlinga ir molinga, kuri, akivaizdu, jiems nebuvo tinkama.

A. Dobilienės sodyboje  išgyveno vos keli mėleso sodinukai, iš šimto pasodintų. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
A. Dobilienės sodyboje išgyveno vos keli mėleso sodinukai, iš šimto pasodintų. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Teko Auksei šių augalų atsisakyti. Dabar ji bando juos kitoje sodybos vietoje, bet nerizikuoja sodinti šimtais savo gražiajame želdyne. O gal jūsų kieme šie lauko augalai kaip tik klesti? Pasidalinkite komentaruose.

Daugiau Auksės sodybos nuotraukų – jos tinklaraštyje “Garden Stories”.

Ačiū Auksei už pasidalinimą savo patirtimi!

Prenumeruokite „Geltono karučio“ naujienlaiškius ir gausite sezoninių patarimų, dizaino idėjų ir garantuotai - įkvėpimo.

Palaukite...

Ačiū.

Taip pat skaitykite:

Visus mūsų straipsnius apie daugiametes gėles, galite rasti čia;

Ar verta kirpti daugiamečius augalus prieš žiemą, skaitykite: “Ruošiam daugiamečius augalus prieš žiemą: kirpti ar nekirpti?” 

APIE AUGALŲ TARPUSAVIO SUDERINIMĄ:

Kviečiame į  „Augalų komponavimo dirbtuves“, kuriose išmoksite, kaip išsirinktus augalus suderinti pagal įvairius dizaino dėsnius, pasidaryti augalų sodinimo schemą ir paskaičiuoti, kiek ir kokių augalų prireiks.

Rekomendacijos iš Emedelynas.lt

Left Menu Icon
Krepšelis