Kaip genėti seną obelį? Ką svarbu žinoti, ir ko nerekomenduojama daryti? Šiuos ir kitus klausimus mums sutiko atsakyti patyręs arboristas Leonardas Mekionis iš “Akademijos arboristai”.
Dar daugiau – kartu su juo nufilmavome šį video, kur pamatysite, kokia seka genėjimas vyksta, ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Spauskite žiūrėti šį video, arba skaitykite žemiau:
- kaip pasiruošti genėjimui;
- kokia seka ir kaip genėti seną obelį;
- ką svarbu žinoti, imantis senų vaismedžių atnaujinimo.
Kodėl reikia genėti senus vaismedžius?
Bėgant laikui, nedideliame 6 arų sodo sklypelyje net viena sena obelis ima užimti vis daugiau vietos, o juk dažniausiai jų būna keletas. Šakos stiebiasi viršun, vaisius darosi vis sunkiau pasiekti. Tad patyrusio arboristo patarimai ir video instrukcija jums pagelbės, jei norisi sumažinti augančių senų obelų tūrį bei pažeminti medžių lają, kad lengviau galėtumėte skinti vaisius. Tuo pačiu svarbu praretinti šakas, kad viduje esančios šakos gautų daugiau saulės šviesos – tuomet ir derlius bus gausesnis, kokybiškesnis.
Pasiruošimas genėjimui
Kadangi senas medis genimas į jį įsilipus, tinkamas pasiruošimas ir apranga yra itin svarbu. Tam jums bus reikalingi:
- šalmas;
- akių apsauga;
- pirštinės;
- apraišai (kad paslydus ar nulūžus šakai, neiškristumėte iš medžio);
- batai (kietu padu, kad būtų tinkama atrama medyje).
Na, ir be abejonės, reikalingos kopėčios, kad pasiektumėt bent pirmą medžio šaką.
Kaip genėti seną obelį?
Medį pradedame genėti nuo viršaus į apačią. Kodėl? Ogi jei pirmiausiai sutvarkysime apačią, o po to nupjausime storesnę šaką aukščiau, krisdama žemyn, ji gali nulaužti tą vienintelę likusią šaką apačioje. Tuomet prireiks ne vienerių metų, kol užsiauginsime kitą, pakaitinę, šaką toje vietoje. Tuo tarpu pradėdami genėti nuo medžio viršaus, galime mesti šakas žemyn nesirūpindami, kur nukris ar ką nulauš.
Jei genimas medis yra gerokai per aukštas, kaip tinkamai nupjauti viršūnę? Jei tokia yra tik viena, negalima tiesiog imti ir nurėžti ją. Tačiau mūsų video instrukcija būtent ir pademonstruoja, kaip tinkamai nužeminti aukštą medį, jo nesužalojant. Šiuo atveju nugenėta obelis sumažėjo net pusantro metro! Viskas yra įmanoma, jei darbą daryti tai tinkamai ir gerai apmąsčius eigą.
Kaip pasirinkti, kurias šakas šalinti?
Pirmiausia šaliname šakas, kurios yra :
- sausos;
- besikryžiuojančios;
- apsisukančios atgal į medžio lajos vidų.
Dažnu atveju tiek išgenėti ir pakanka.
Tačiau jei genimas medis atrodo vis dar per tankus, tiesiog stengiamės lają praretinti, pasitelkdami logiką. Pavyzdžiui, iš trijų greta į vieną pusę augančių šakų dvi paliekame, o trečią išpjauname.
Šakų sutankėjimas lemia didesnį vaismedžių sergamumą, tad reikia formuoti lają taip, kad ji būtų gerai vėjo prapučiama.
Tuo pačiu būtina išrinkti ant šakų užsilikusius mumifikavusius (sudžiūvusius) vaisius – tai vienas iš rodiklių, kad medis yra per tankus. Jei teisingai išgenėsime medį, sekantį sezoną tokių mumijų jau nebeturėtų būti.
Kaip išpjaunamos labai storos šakos?
Labai svarbu, kad pjanant šakas, žaizdos būtų kuo mažesnės. Pjaunant storesnes šakas yra pavojus, kad nupjovus didesnę dalį šakos, ji gali lūžti nuo savo svorio, taip išplėšdama sveiką medieną ir padidindama žaizdą. Tad geriausia storą šaką pjauti 3 etapais:
- pirmą pjūvį užpjauname per 2 sprindžius nuo tos vietos, kur reikia nupjauti šaką;
- tuomet pašaliname likusią šakos dalį;
- ir tik likus 2 sprindžių kambliui, šaka pjaunama reikiamoje vietoje.
Kaip taisyklingai kirpti šaką, galite pasižiūrėti tam skirtą trumpą video, spauskite čia.
Tepti ar netepti?
Kaip elgtis su medžio žaizdomis, atsiradusiomis po genėjimo? Dažnas sodininkas suskumba medį gydyti sodo tepalu, kiti tiesiog dažais užtepa žaizdas. Bet, anot L.Mekionio, geriau susilaikyti nuo tokios pagalbos medžiui.
Tinkamai nugenėtas, gyvybingas medis su laiku sugeba pats užsigydyti žaizdas, apaugindamas jas žievės sluoksnius. Tuo tarpu tepimas dažais, sodo tepalu dažniausiai ne tik kad stabdo natūralų gijimo procesą. Dažnu atveju, prakrapščius tepalo ar dažų sluoksnį po metų ar dviejų, po juo greičiausiai bus įsimetęs puvinys. Tad mūsų patarimas – nupjauni šaką , ir palieki ją ramybėje!
O kaip su kerpėmis ir samanomis?
Neretas sodininkas galvoja, kad kerpės ir samanos kenkia vaismedžiams. Tačiau pasirodo, kerpių buvimas tik parodo, kad jūs ir jūsų obelis kvėpuojate labai švariu oru! Nei kerpės, nei samanos medžio sveikatai ar derliui įtakos neturi. Jei labai nepatinka vaizdas, galima tiesiog pirštais nutrinti kerpes.
Rimtesnio dėmesio reikalauja vėžys. Jei matote, kad jo židinys atsiranda ant šakos, tai reikėtų visą sergančią šaką nupjauti. Jeigu žaizda yra ant kamieno, reikėtų iškrapštyti pažeistą dalį iki kietos medienos, ir tuomet tikėtis, kad medis bus stiprus, ir pats užsigydys žaidą.
Kada genėti seną obelį?
Šiuo klausimu L.Mekionio nuomonė galbūt labiausiai netikėta. Lietuvoje įprasta genėti obelis anksti pavasarį. Tačiau pasak arboristo, genėti obelis galima tuomet, kai yra laiko, ar noro. Galbūt tik verta susilaikyti nuo genėjimo, kai vaisiai jau užsimezgę. Palaukime, nuskinkime derlių ir tuomet jau galima genėti.
DAUGIAU IDĖJŲ APIE GENĖJIMĄ RASITE ČIA:
Peržiūrėkite straipsnius, susijusius su genėjimu– skaityti čia.
Apsilankykite mūsų kursuose „Vaismedžių genėjimas“ – skaityti programą ir atsiliepimus čia.
