Kauno miesto savivaldybės gėlynas atrodo visiškai naujai: vieniems tie pokyčiai patinka, kiti turi priekaištų. Kol Facebookas ūžia diskusijomis, nusprendžiau, kad pats laikas susipažinti su Ugne Šegždiene, kuri atsakinga už Kauno miesto viešuosius želdinius, ir sužinoti apie šio gėlyno idėją iš pirmų lūpų:
Kodėl pakeltos lysvės tokios masyvios? Kodėl pasirinkti būtent šie augalai? Į visus klausimus atsakė Ugnė Šegždienė, Kauno m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė, kraštovaizdžio architektė. Jei nepatogus video formatas, jos atsakymus skaitykite žemiau.
Kas sukūrė karkaso idėją gėlynui
Kauno miesto savivaldybės gėlynas yra Laisvės alėjoje, tad dažnas pro šalį praeina ir visų pirma pastebi… masyvius rudus lysvių šonus. Ne visiems jie patinka – į šias pakeltas lysves dažniausiai nukreipiama kritika.
Iš kur atsirado ši idėja?
Lysvių formas ir išdėstymą sukūrė Šarūno Kiaunės projektavimo studijos architektai, kurie projektavo visą Laisvės al. kompleksą. U.Šegždienė sako, kad pakeltų lysvių idėja yra architektų sprendimas, tokį pasirinkimą lėmė poreikis šiai Laisvės alėjos daliai sukurti akcentą, išryškinti ją.
Kad vaizdas gražiai įsilietų į atnaujintos Laisvės alėjos linijas, gėlynas sukurtas taisyklingų geometrinių formų. Tačiau, kaip sako Ugnė, menas ir architektūra visada sulauks diskusijų ir įvairių nuomonių.
Kitokios pakeltos lysvės
Kauno miesto savivaldybės gėlynas išsiskiria ne tik masyvumu, bet ir panaudota medžiaga lysvėms – tai rūdintas metalas (kortenas). Toks metalas jau keletą metų populiarus Europoje, tad nenuostabu, kad ir čia toks atsirado. Ar jis čia tinka, spręsti jums.
Paklausiau to, ko plika akimi nematome: o kas yra tose lysvėse?
Pasirodo, kad jos neturi dugno, tad tai ne uždara sistema, primenanti vazonus. Šiose lysvėse supilta apie 30 – 40 cm derlingo augalinio grunto, o po juo sudėtas vandenį drenuojantis sluoksnis, tad visas vanduo suteka giliai po žeme. Ugnė teigia, kad tokios lysvės viduryje galėtume net medį pasodinti – vietos šaknims pakaktų, bet ilgainiui pritrūktų maisto medžiagų.
Kodėl pasirinkti tokie augalai?
Architektai sukūrė pagrindą, o jau U.Šegždienės užduotis buvo pasirūpinti, kad Kauno miesto savivaldybės gėlynas būtų apželdintas.
Štai čia slepiasi antroji nepasitenkinimo banga. Tradicinių pažiūrų kauniečiams dažniau užkliuvo masyvios korteno lysvėms, o natūralistinio stiliaus gerbėjams užkliuvo vienmetės gėlės. Tvariam miestų apželdinimui Europoje planuojami daugiamečiai augalai, kuriems reikia mažiau resursų (vandens, trąšų, personalo priežiūrai, lėšų gėlyno išlaikymui ir nuolatiniam atnaujinimui), tačiau naujasis Kauno miesto savivaldybės gėlynas, nors atrodo naujai, tačiau apsodintas nežiemojančiais augalais.
Ugnė teigia, kad buvo kelios tokio pasirinkimo priežastys:
- Visų pirma, gėlynas sodintas vasaros pabaigoje. Gero ir efektingo vaizdo reikėjo iš karto. Dėl šios priežasties buvo pasirinkta gaura (lot. Oenothera Lindeimergi / Gaura Lindheimeri), patagoninė verbena (lot. Verbena bonariensis) ir ašuotė (lot. Stipa tenuissima). Nors šie augalai priskiriami prie daugiamečių, tačiau mūsų klimato zonoje jie nežiemoja.
- Antra, norėta, kad gėlyne vyktų virsmas, kad jis keistųsi nuo pavasario iki rudens, būtų įdomus pasižiūrėti, spalvingas.
Kadangi sąlygos lysvėse leidžia auginti ir daugiamečius augalus, antroji priežastis man nepasirodė pakankamai argumentuota, tad įdomu, kas numatyta ateityje.
Kaip Kauno miesto savivaldybės gėlynas atrodys kitąmet
Kitų metų pavasarį šis gėlynas ir vėl nustebins kitokiu vaizdu. Kol kas Ugnė detaliai neatskleidžia, nori palikti intrigos, bet jau dabar pasakė, kad ankstyvą pavasarį gėlynas džiugins žydėjimu, kurį dovanos pirmosios svogūninės gėlės ir kiek vėliau pražysiantys dekoratyviniai česnakai.
Na o pavasariui pasibaigus, bus ir vėl pasodintos vienmetės vasarinės gėlės. Kai miesto gyventojai ir svečiai pripras prie šio gėlyno ir jo koncepcijos, palaipsniui bus kuriamas kitoks vaizdas. Ateityje planuojama, kad ir jis bus apsodintas daugiamečiais augalais.
Želdinių pokyčiai Kaune
Pasidomėjau, kokie kiti įdomūs projektai, susiję su augalais, vystomi Kaune. Kraštovaizdžio architektė sako, kad turėtume atkreipti dėmesį į želdyną prie Kauno pilies. Nors įkurtas ekstremaliomis sąlygomis per pačius karščius, jis netruks sužaliuoti ir papuošti erdves.
U.Šegždienė prašo Kauno gyventojų ir svečių kantrybės. Vienmečiai augalai vis dažniau keičiami daugiamečiais, tačiau geriausais vaizdas atsiskleis tik praėjus 2-3 metams po augalų pasodinimo.
Ji pateikia Jonavos gatvės žiedo pavyzdį: iš pradžių daug kas nesuprato, kodėl pasodinti kuokšteliai, tačiau dabar, po kelių metų, antroje metų pusėje atsiskleidžia visas miskantų grožis, kuris sukuria foną žiedinės sankryžos raitelių skulptūroms.
Mano vertinimas
Pagalvojau, negaliu savo trigrašio neįkišti čia. Traktuokit tai ne kaip eksperto kažkokio nuomonę, o kaip mano asmeninę, kurią noriu pridurti kalbant apie šiuos želdinius. Tai keletas tokių pastebėjimų:
- Korteno lysvės man nepasirodė masyvios, nes jos gražiai derėjo su panašios spalvos pastato fasadu fone – pasižiūrėkite video, tikrai atitinka. Nors kortenas jau nebėra pats madingiausias dalykas kraštovaizdžio pasaulyje, bet Lietuvoje tai dar vis naujai atrodanti medžiaga, kuri šioje vietoje dera spalviškai;
- Geras buvo vienos dizainerės pastebėjimas – jeigu augalai būtų aukštesni, atitinkamai lysvės neatrodytų tokios masyvios. Tad bijant konservatyvių žvilgsnių, galima būtų rinktis aukštesnius augalus. Nebijant – nesirinkti;
- Įvertinu, ar želdynas pritaikytas žmonėms. Čia viskas veikia: žmonės vaikšto tarp lysvių, norėdami nusifotografuoti, šalia esantys suoleliai veikia kaip susitikimo vieta (mačiau ne vieną laukiantį, o vėliau kartu nueinančius), lenkų turistai sustojo aptarti gėlyno ir visi fotografavosi prie jo. Kaip Ugnė sako, tai nėra muziejus už stiklo.
- Įvertinu, ar želdynas pritaikytas gamtos draugams. Ežiukai čia neužklys, bet jau bičių dūzgia begalė. Nors manau, kad tokioje vietoje geriau būtų daugiamečiai augalai, bites priviliojančios gauros pasirinkimas atrodo ne tokia bloga alternatyva;
- Originalumas: jis tikrai čia. Gal todėl gėlynas sulaukė tiek dėmesio. Šiam momentui dūzgianti gaurų pieva korteno lysvėse atrodo netradiciškai, šį gėlyną atpažintum iš nuotraukos, jei esi bent kartą matęs. Kiek originalumo gėlynas išlaikys, matysime, bet šiandien kviečiu švęsti įvairovę.
- Panašiai ir su kitais naujaisiais Kauno želdiniais: raiteliai su miskantais Jonavos gatvėje man atrodo itin gerai, tačiau judrioje sankryžoje jie transliuoja dar daugiau agresyvumo, veržlumo. Tačiau to želdyno charakteris visai kitas negu savivaldybės gėlyno – ir ta įvairovė veža!
Ačiū Ugnei už pokalbį ir linkime kuo įvairesnių gėlynų Kaune!
TAIP PAT SKAITYKITE:
“Natūralistinis gėlynas Jonavos rajone + augalų sąrašas”
“Kretingos gėlynai: ar pasiteisino daugiamečiai augalai vietoje vienmečių?”
“Naujo gėlynas prie namo: konkretaus gėlyno įrengimo pavyzdys”
SUSIJĘ KURSAI IR SEMINARAI:
„Mano natūralistinis gėlynas“ – specializuoti kursai norintiems susikurti „Olandiškos bangos“ stiliaus gėlyną. Sužinosite dėsnius, kuriuos naudoja garsūs dizaineriai, ir augalus, kurie puikiausiai auga Lietuvos klimato sąlygomis. Dėsto želdynų specialistė Vaiva Marozienė.
„Augalų komponavimo dirbtuvės“ – tai praktiškos ir smagios kūrybinės dirbtuvės, kuriose išmoksite iš medžių, krūmų ir gėlių sukurti harmoningą kompoziciją ir netgi pasidaryti augalų susodinimo planą su atstumais ir kiekiais.
„Geltonas karutis“ organizuoja mokymus „Apželdinimo akademija“, norintiems pradėti dirbti apželdinimo srityje, susipažinti su kraštovaizdžio projektų valdymu ir tolesne priežiūra, bei gauti daug praktinių žinių per trumpą laiką. Šie mokymai nėra skirti mėgėjams – tai susipažinimas su apželdinimo verslo „virtuve“.
