Durpės yra neekologiškas pasirinkimas, nes durpynai formuojasi šimtmečiais, o mes juos kasame ir naudojame be galimybės atstatyti. Taip sako gamtos mylėtojai. Siūlau nepriimti vieno šūkio už gryną pinigą, o vietoj to stabtelėti ir paanalizuoti, kas yra draugiška aplinkai ir kas naudinga augalui: durpės, kokoso pluoštas ar kompostas:
Kokoso pluoštas reklamuojamas kaip geresnis pasirinkimas nei durpės. Toliau straipsnyje palyginsiu, kokie yra komposto, durpių ir kokosų plaušo substrato privalumai ir trūkumai, kai ekologija yra svarbus vertinimo kriterijus.
KOMPOSTAS IR DARŽO ŽEMĖ
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad geresnio pasirinkimo augalams augti, nei pačių pasigamintas kompostas, negali būti:
- Nulis kilometrų: jį pasigaminame iš to, kas atlieka nuo mūsų darže užauginamų augalų, ir čia pat, tame pačiam darže, jį panaudojame;
- Nulis piniginių resursų: nemokamas, jei pasigaminame patys;
- Nulis plastiko: gamindami kompostą nenaudojame plastiko ar kitokių gamtos teršalų.
Skamba puikiai, bet kai kalbame apie mažytes augalo sėklytes, kurias norime sudaiginti, kompostas ir daržo žemė vis dėlto nėra pats geriausias sprendimas, nes:
- Tokia žemė paprastai būna per sunki ir per daug suspausta, tad gležnutėms daigelio šaknims joje yra labai sunku gauti pakankamai oro;
- Komposte ir daržo žemėje gali būti įvairių ligų užkratų (pvz., juodosios kojelės), pražūtingų jauniems daigeliams.
Tad išvada tokia – sėkloms ant palangės daiginti kompostas ir daržo žemė netinka, bet yra idealus pasirinkimas tada, kai suaugusius daigus sodiname į dirvą lauke.
DURPĖS IR EKOLOGIJA
Sėklų sėjimui ir daigų auginimui dažniausiai naudojamos durpės, nes jose:
- Labai gerai cirkuliuoja oras;
- Gerai išsilaiko drėgmė.
Tad durpės yra puiki terpė jaunučiams augaliukams sėkmingai augti ir stiprėti, nepaisant to, kad jose nėra jokių maisto medžiagų.
Yra ir daugiau durpių privalumų:
- Natūrali kilmė;
- Mažai kilometrų: durpės kasamos ir Lietuvoje esančiuose durpynuose;
- Mažai plastiko, jei perkame didelėmis pakuotėmis.
Deja, ekologine prasme jos turi vieną esminį trūkumą:
- Durpės yra neatsinaujinantis šaltinis.
Durpės gamtoje formuojasi labai lėtai – procesas trunka tūkstančius metų. Nuolat ir be saiko jas kasant, kyla rizika durpynams išnykti. Būtent dėl to vis dažniau diskutuojama, kad reikia rasti durpėms alternatyvų, kurios galėtų būti pagaminamos iš natūralių šaltinių, kad neeikvotų gamtos resursų. Kol mes durpes naudojame, mokslininkai ieško tų alternatyvų, o daržininkai jas išbando.
KOKOSO PLAUŠAS: PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Sakoma, kad kokosų plaušas yra puiki alternatyva, nes:
- Taip pat gerai praleidžia orą;
- Išlaiko gerą drėgmės balansą;
- Yra atsinaujinantis šaltinis – gaminamas iš atliekų, t.y. iš kokoso kevalo plaušų.
Tačiau jei pasižiūrėsime į realų gamybos procesą, pamatysime ir daugiau svarbių dalykų. Apdorojant kokoso plaušą, kad būtų tinkamas daržininkystei, gamybos procesas yra labai ilgas, ir jis reikalauja daug resursų:
- Išnaudojama daug vandens (300-600 litrų vienam kubui kokoso pluošto). Daugiausia gaminama Indijoje ir Šri Lankoje, o ten nėra tiek vandens resursų, kiek Lietuvoje – jau vien dėl to procesas nėra tausojantis;
- Kad medžiaga būtų stabilizuota, o pH tinkamas, kokosų plaušas yra apdorojamas cheminėmis medžiagomis – po to jos išplaunamos ir su vandeniu patenka į aplinką;
- Kokoso plaušą iki mūsų reikia toli transportuoti.
Dėl šių argumentų specialistai teigia, kad kokoso plaušas nėra draugiškesnė aplinkai medžiaga, palyginti su durpe.
Kalbant apie augalo poreikius, esu sutikusi įvairių nuomonių. Dariau eksperimentą su pomidorų sėklomis – bandžiau, kur išdygs geriau: durpėse, skirtinguose substratuose, ar kokoso plaušo substrate. Paskaitykite čia, kaip viskas vyko, ir kokius rezultatus gavau.
Tačiau esu girdėjusi, kad kokoso plaušo substratų kokybė ir sėklų daigumas priklauso nuo kokoso plaušo gamintojo. Tad negaliu drąsiai tvirtinti, kad mano mažo eksperimento rezultatai tinka visiems ir visada.
Prieš pereinant prie mano verdikto, negaliu praleisti durpinių ir kokosinių tablečių klausimo.
DURPĖS IR KOKOSŲ PLAUŠAS TABLETĖMIS – NAUDOTI AR NE?
Tabletės – tai supresuotos durpės arba supresuotas kokosas, padalintas porcijomis vienam augaliukui ir apvilktas specialiu audiniu.
Tokios tabletės lengvos, užima mažai vietos. Be to, jas patogu naudoti – pakanka užpilti vandeniu, ir tobula terpė sėkloms dygti paruošta.
Bet kas tas apvalkalas, gaubiantis tabletę? Ant pakuočių dažnai rašoma, kad šis apvalkalas yra suyrantis ir tinkamas kompostuoti. Bet retai kur tiksliai įvardijama, iš ko gi jis pagamintas. Natūraliai kyla klausimas, ar šis apvalkalas tikrai visiškai suyra, ar vis dėlto ilgainiui virsta į mikro plastiko daleles, kurios pasklinda mūsų aplinkoje ir ją teršia.
Tad jeigu ekologija yra jūsų prioritetas, aš rekomenduoju vietoje tablečių įsigyti vieną didelį substrato maišą, kurio kiekio pakaktų visiems jūsų daigams. Taip atliks tik viena plastiko pakuotė, kurią tiesiog tvarkingai išmeskite į plastiko atliekų konteinerį, kad ją būtų galima perdirbti.
MANO VERDIKTAS
Įdomu, kokias išvadas jūs pasidarysite. O mano verdiktas toks: kol mokslininkai suras geresnių alternatyvų, sėklų daiginimui naudosiu durpes. Nors jos nėra tobulas ekologiškas pasirinkimas, bet bent jau yra vietinis produktas, skirtingai nei kokosų plaušas.
Ką tikrai galime padaryti – vengti perteklinio durpių naudojimo ten, kur nebūtina:
- Durpėmis galima mulčiuoti lysves, galima jomis papildyti kompostą – bet tikrai nebūtina to daryti;
- Durpiniai vazonėliai gali būti naudojami daiginimui, bet kur kas tvariau antrą kartą panaudoti plastikinius indelius nuo jogurto;
- Vazonams dažniausiai naudojamos durpės su priedais, bet galima naudoti kompostą, keramzitą, žvyrą, daržo žemę – kurkite savo mišinius. Čia rasite pavyzdį, kuo užpildyti vazonus, kuriuose augs daugiamečiai augalai;
- Naujos pakeltos lysvės būna užpildomos durpėmis su trąšomis, bet vietoj jų galima panaudoti daržo žemę ir kompostą.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Sėjimas į substratą: kur sudygs geriau (eksperimentas)“
„Pomidorų sėjimas: 3 paprasti būdai, kaip tai daryti“
„Kaip pikuoti pomidorus: aiški instrukcija pradedantiesiems“
SUSIJĘ KURSAI:
„Šiuolaikinis daržas“ – nuotoliniai kursai norintiems auginti valgomus augalus ne iš nuojautos, o remiantis mokslu paremtomis žiniomis ir patyrusių sodininkų sukaupta praktika.
