Invaziniai šliužai – ar žinojote, kad su jais nekovodami ne tik galite prarasti derlių, bet ir gauti baudą? LRT laidoje „Čia mano sodas“ kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Grita Skujiene apsilankėme invazinių šliužų „pamėgtame“ sklype. Ji pasidalijo patarimais, kaip atsikratyti šių nekviestų svečių visam laikui.
Darže susidūrėte su iššūkiais arba specifinėmis problemomis? Kursuose „Šiuolaikinis daržas“ mokome, kaip tokias problemas spręsti. Lektorė dr. Ingė Auželienė mokymų metu pateiks susistemintą informaciją, todėl visą Jums reikalingą medžiagą visada turėsite vienoje vietoje. Mokymai yra nuotoliniai, tad pradėti galite tiesiog dabar.
Iš kur atsiranda invaziniai šliužai?
Vilniuje gyvenanti Lina Jurgelionienė su invazinių šliužų problema susiduria jau apie dešimtmetį. Kaip ji pati pasakoja, nuo jų rinkimo prasideda kiekvienas vasaros rytas, o per vieną kartą moteris savo sklype surenka ir šimtą, ir dar daugiau šliužų (vienąkart surinko apie 700!). Lina bandė keliais būdais juos išnaikinti, tačiau nė vienas iš jų nepadėjo išspręsti problemos.
Sklype apsilankiusi invazinių rūšių ekspertė Grita Skujienė sako, kad šliužai gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl iš užsienio atvežtų augalų. Būtent prekyba sodinukais labiausiai prisidėjo prie invazinių šliužų išplitimo už jų natūralių buveinių ribų. Kartu su augalais iš užsienio pervežami tiek patys šliužai, tiek ir jų kiaušinėliai.
Beje, nebūtinai tie augalai turi augti jūsų kieme – jeigu šalia turite kaimynų, gali būti, kad invaziniai šliužai atkeliavo kartu su jų iš užsienio pirktais sodinukais, o vėliau išplito į aplinkinius sklypus. Tad savęs kaltinti nereikia ir nustoti pirkti augalų taip pat nereikia.
Palikti ar naikinti?
Mokslininkė pataria šiukštu neišmesti surinktų šliužų atgal į gamtą. Pasitaiko, kad žmonėms būna gaila juos naikinti – vis tik gyvi padarai – todėl surinkę į kibirą, juos išmeta kur nors už sodybos tvoros. Tačiau tokiu būdu tik suteiksite invaziniams šliužams progą toliau daugintis. Vienas šliužas vasarą gali padėti net iki 400 kiaušinėlių, o išsiritę palikuonys nušliauš ne kur kitur, bet sugrįš pas jus tarsi bumerangu.
Be to, nenaikindami invazinių šliužų jūs galite užsitraukti baudą. Lietuvos įstatymai įpareigoja, kad invazine rūšimi paskelbtus gyvius būtina naikinti.
Geriausia invazinius šliužus masiškai naikinti susitarus su kaimynais, vienu metu. Tokiu būdu šliužai naikinami ir kitose užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Norvegijoje skelbiamos tam tikros datos, kai visi kaimynai susikooperuoja ir tuo pačiu metu juos naikina savo sklypuose. Labai svarbu į šią problemą žiūrėti kaip į bendrą visų kovą: jeigu bent vienas sklypas į ją neįsitrauks, invaziniai šliužai ir vėl greitai išplis.
Šliužus geriausia naikinti iškart, kai po žiemos nutirpsta sniegas. Tuo pačiu metu pradėkite taikyti ir kitas kovos su invaziniais šliužais priemones, apie kurias tuojau papasakosime.
Kodėl šliužų gaudyklės gali būti nenaudingos
Šliužų rinkimo neišvengsite. Kad darbas būtų lengvesnis, daug kas naudoja šliužų gaudykles, kurios privilioja šliužus atšliaužti į tam tikrą vietą.
Lina savo sode naudoja savadarbius natūralius spąstus šliužams – ji kiemo pakraščiuose išdėlioja išskobtas meliono puseles, o saldaus kvapo suvilioti šliužai į jas sušliaužia. Tokia gaudyklė nėra pakankamai kvapni, todėl privilioja tik vietinius šliužus iš to paties kiemo. Tai yra geras dalykas.
Kvapnesnės gaudyklės privilioja daugiau šliužų. Grita Skujienė pasakoja apie alaus gaudykles. Jų būna pirkti sodo prekių parduotuvėse, arba galima pasigaminti patiems. Į talpos vidų įpilama alaus, kuris greitai rūgsta bei skleidžia šliužams malonų kvapą. Tokie spąstai šliužus privilioja ir iš tolimesnių teritorijų.
Tačiau nesižavėkite tokiomis gaudyklėmis: jos gali pridaryti daugiau bėdų. Jeigu gaudyklė bus ypač patraukli, ji gali prikviesti šimtus šliužų iš aplinkinių teritorijų. Į jūsų kiemą atšliauš ir tie, kurie gyvena apleistoje kaimynystėje ar gretimame parke. Ar tikrai norite pakviesti juos į svečius?
Varinė juostelė nuo šliužų
Norint sumažinti šliužų skaičių, taip pat reikėtų aptverti kiemo erdvę taip, kad šliužams būtų kuo sunkiau įlįsti. Geriausia, kai tvora yra aklina, tuomet šliužams patekti į sklypo vidų kur kas sudėtingiau.
Grita Skujienė rekomenduoja tvoros pamatą apklijuoti specialia varine juosta, kurios rasite sodo prekių parduotuvėse. Tokia juosta sulaiko šliužus ir neleidžia jiems patekti į kiemą.
Norvegijoje yra įprasta jau minėta varine barjerine juosta apklijuoti ir lauko vazonus su augalais. Juostelę klijuokite aplinkui vazoną maždaug 30 cm aukštyje nuo žemės, kad šliužai negalėtų patekti į vazono vidų ir nugraužti augalų.
Nors įprastai varinė juosta yra vertinama kaip pakankamai efektyvus būdas sustabdyti šliužų atėjimą, laidoje mokslininkė atliko mini eksperimentą ir apklijavo vieną vazoną tokia juostele, o vėliau mes pamatėme, kad šliužai vis tiek įšliaužė į jo vidų. Taigi turėkite omenyje, kad varinė juostelė ne visais atvejais efektyviai sustabdo invazinius šliužus.
Apsauginiai dažai nuo šliužų
Šito nebuvom matę. Lietuvoje šis produktas dar neparduodamas, tačiau Vokietijoje jau galima nusipirkti natūralaus pagrindo apsauginių dažų nuo šliužų. Anksčiau minėta barjerinė juosta laikui bėgant gali atsiklijuoti ir ne visais atvejais yra efektyvi, o ant specialiais dažais nudažyto paviršiaus bandantys užšliaužti šliužai tiesiog nuslysta. Be to, šie dažai neturi nemalonaus kvapo, o išdžiūvę tampa bespalviais. Įdomu, kada sulauksime tokio produkto Lietuvoje, kad galėtume išbandyti.
Granulės nuo šliužų
Cheminės priemonės, sukurtos specialiai kovoti su šliužais, yra efektyviausios. Rinkoje galime rasti dviejų rūšių:
- Priemonės su geležies fosfatu,
- Priemonės su metaldehidu.
Soduose, kur gyvena daugiau žmonių ar naminių gyvūnų, rekomenduojama naudoti granules su geležies fosfatu. Jos veikia kaip masalas, kurio suvalgę šliužai per kelias dienas nugaišta. Berkite granules į gaudykles – taip bus saugiau, ypač jeigu kieme turite laisvai vaikštančių augintinių. Pačias gaudykles statykite ten, kur jūsų gyvūnai sunkiai prieina, pavyzdžiui, po krūmais.
Priemonės su metaldehidu veikia kitaip. Jų suvalgę invaziniai šliužai sugleivėja ir negali judėti, tačiau tai nereiškia, kad jie iškart nugaišta. Lietus ar netgi rytinė rasa gali nuplauti gleives ir tuomet šliužas vėl atsigaus.
Druska kaip kovos su šliužais priemonė
Druska tinkama surinktų šliužų sunaikinimui, bet netinkama kaip barjerinė priemonė.
Šliužus reikia surinkti į kibirą, priberti druskos ir kibirą palikti uždengtą, kol druska veikia. Surinkti šliužai nugaiš.
Jeigu druską tiesiog bersite prie tvoros arba šalia sklypo pakraščio, ji šliužų nesustabdys. Be to, druska kenkia ir augalams, todėl tai nėra tinkama priemonė daržui ar gėlynui.
Apie invazinius šliužus trumpai:
- Šliužus pradėkite naikinti nutirpus sniegui;
- Šliužų negalima išmesti už sklypo ribų, nes jie sugrįš;
- Patrauklios gaudyklės gali prikviesti dar daugiau šliužų;
- Šliužų rinkimas – viena efektyviausių priemonių;
- Chemines priemones saugiau naudoti su gaudyklėmis;
- Druska tinka surinktiems šliužams naikinti.
Gaila, bet nėra vieno universalaus būdo, kuris juos padėtų išnaikinti visam laikui. Būtent todėl mokslininkė pataria naudoti kelis skirtingus metodus – rinkti šliužus, naudoti chemines priemones ir nepamiršti barjerinių apsaugų. Ačiū invazinių rūšių ekspertei Gritai Skujienei, kuri laidoje „Čia mano sodas“ pasidalijo puikiais patarimais!
Priemonių, padedančių kovoti su šliužais galite rasti Emedelynas.lt — su patogiu ir greitu pristatymu į namus.
