Kaip sukurti gėlyną, kad jis atrodytų harmoningai – ši mintis ramybės neduoda daugeliui pradedančiųjų. Kraštovaizdžio dizainerė Rima Šimaitė sako, jog gėlynas yra ne tik atskira zona, bet ir bendro sklypo plano dalis, todėl jį kuriant svarbu atsižvelgti į visumą.
Susipažinkite su Rima Šimaite
Rima Šimaitė – kraštovaizdžio dizainerė iš Šiaulių, savo profesinį kelią šioje srityje pradėjusi prieš 8 metus. Turėdama meninį išsilavinimą, Rima dirbo grafinio dizaino, reklamos ir pramoninio dizaino sferose. Tačiau visą laiką ją traukė gamtos magija ir noras atrasti veiklą, kurioje nesustotų mokytis, nuolat tobulėtų.
Baigusi papildomas kraštovaizdžio dizaino studijas Tarptautiniame Karjeros Institute Australijoje (ICI), Rima pasinėrė į kraštovaizdžio dizainą. Šiandien ji ir pati augina pačias įvairiausias daugiametes gėles ir varpinius augalus, norėdama juos išbandyti dizaine ir perprasti.
Tai – keli anksčiau mūsų aprašyti ir parodyti Rimos projektai, iš kurių galite pasisemti idėjų savo sklypui:
Puikus pavyzdys, kaip gėlynas padėjo paversti sudėtingą sklypo vietą – šlaitą – akį traukiančiu ir apsaugos funkciją atliekančiu objektu. Su projektu susipažinti galite čia.
LRT laidoje „Čia mano sodas“ Rima pasakojo, kaip atnaujinti seną sklypą, kokius augalus verta išsaugoti, o ką geriau pakeisti. Pasižiūrėkite čia.
O jeigu norisi ir augalų sąrašo, tuomet spauskite čia.
Aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“, kuri vyko 2022 m. rugpjūčio 27 dieną Vilniuje, Rima Šimaitė skaitė pranešimą „Kaip parinkti gėlynui vietą, kokias funkcijas jis gali atlikti kieme, kad būtų patogu ir stilinga“.
Šiame pokalbyje Rima Šimaitė papasakojo apie tai, ką svarbu žinoti kuriant gėlyną, kodėl svarbu darbus susiplanuoti iš anksto bei kokios gėlynų tendencijos pastebimos pastaruoju metu.
– Kokiais principais reikėtų vadovautis norint išnaudoti esamą situaciją taip, kad ne tik gėlyno, bet ir kitų funkcinių zonų įrengimas netaptų itin sudėtingas ir brangus?
– Gėlynas yra pirmiausiai pastebimas sode, bet kuriant sklypo dizainą, tai yra paskutinis objektas. Be abejo, gėlynas yra svarbus, bet dar svarbiau, kad jis būtų visumos dalis. Kuriant zonavimo planą žinokime, kad kiekvienas sklypo metras turi tarnauti šeimininkui, o ne atvirkščiai. Reiškia, prieš pradėdami kurti zonavimo planą, turime labai rimtai apsvarstyti, ką mes norime veikti savo turimoje teritorijoje.
Reikia atsižvelgti į visų šeimos narių poreikius ir pomėgius, įskaitant ir naminių gyvūnų. Gal mums svarbu auginti ekologiškas daržoves ir vaisius, gal priešingai – sode nieko valgomo, tik dekoratyviniai augalai. Gal vaikams reikia sporto aikštelės, o šeimininkei krėslo pavėsyje. Gal mes mėgstame vakarėlius ir reikia ilgo stalo su grilio zona ir šokių aikštele ir t.t. Nustebtumėte, kiek veiklų galima sutalpinti net labai mažame sklype. Nereikia savęs riboti ir viską atiduoti vejai, kuri tik reikalaus daug priežiūros, bet neatliks kitų funkcijų.
Funkcinės zonos turi atsirasti pirmiausiai. Jų vietą ir dizainą apsprendžia pati sklypo situacija, namo padėtis, reljefas, o kartais net kaimynai. Jeigu atsižvelgiame į esamą situaciją ir nebandome kardinaliai visko keisti, galime sutaupyti nemažai laiko ir lėšų. Turėdami nelygų reljefą išnaudokime tai kurdami atskiras zonas skirtinguose lygiuose. Jeigu sklypas plokščias, skaidykime jį takais ir vidinėmis gyvatvorėmis, taip kurdami sodo kambarius. Jeigu kaimynas augina nuostabų klevą, pasiskolinkime jį, kurkime gėlyną taip, kad medis taptų paveikslo dalimi. Jeigu už sklypo matomas vaizdas į erdvius laukus ar slėnį, netverkime aukštų tvorų, nesodinkime gyvatvorių.
Kurkime paveikslus iš turimos medžiagos. Gėlynai tarsi natūraliai atsiras ten, kur labiausiai jų norisi, po to, kai visos zonos bus savo vietose.
– Ar apskritai įmanoma savo jėgomis susikurti tokį sklypo planą, kad jis nenusileistų tiems, kuriuos kuria kraštovaizdžio dizaineriai?
– Ir taip, ir ne. Kaip minėjau, patys galime išsiaiškinti savo poreikius, suplanuoti kiek ir kokių zonų reikės. Tada prasideda dizaino dalis.
Galime imti sklypo planą ir braižyti reikiamus plotus. Jeigu sunku įsivaizduoti ar užteks erdvės zonose, galima naudoti kuoliukus ar virves, tiesiog susmeigti ir pasivaikščioti tokiame 3D „makete“, pajausti erdves.
Kraštovaizdžio dizaineriai turi žinių, patirties ir matymą, kaip viskas atrodys įgyvendinus projektą. Patirties žmonės patys įgyja klysdami, informacijos apie viską galima rasti internete.
Pastebėjau, kad labiausiai trūksta matymo, vizijos. Tada gali padėti dizaineris, kuris viską sudėlios į vietas, suteiks formą visam sklypo dizainui, parinks tinkamus augalus ir kitas medžiagas.
– Kaip pasirinkti tinkamą vietą gėlynui? Ar yra kokių taisyklių, kurių nevalia laužyti – pavyzdžiui, ar gėlynas tikrai būtinai turi būti matomas pro namų langus, kaip kad kartais tenka girdėti?
– Gėlynas turi atsirasti tada, kai logiškai suplanuojame visas sklypo zonas – ten, kur galėsime juo mėgautis. Jeigu planuojame leisti laiką poilsio aikštelėje, kažkur sklypo gale, gal už didelio medžio, tai ten ir būtų malonu džiaugtis gėlėmis. Tradiciškai gėlynai kuriami prie terasų, po langais ar reprezentacinėje zonoje. Bet nėra griežtos taisyklės, kad būtent ten jie privalo būti.
Jeigu atsiranda daugiau zonų, kurios funkcionalios ir patrauklios, mes keliaujame tolyn nuo terasos, mėgaujamės visa teritorija. Kai visas sklypas su gėlynais matomas pro langą, nėra jokio reikalo eiti, ieškoti ir atrasti paslėptus kampelius.
– Pakalbėkime apie naujakurių gėlynus. Dažnai visas sklypas pirmiausia yra užsėjamas veja, o augalai sodinami kur papuola. Ilgainiui bendras vaizdas ima nebetenkinti, tada tuos augalus tenka naikinti ar persodinti.
– Taip, tai dažna problema, nes įsikėlus į naujai pastatytą namą, norisi kuo greičiau matyti žalią aplinką, o ne statybas. Tada be jokio plano išklojamos trinkelės ir užsėjama veja. Toks vaizdas tenkina labai trumpai, nesinori matyti tik tvoras ir kaimynus. Tuomet žmonės pradeda pirkti augalus ir juos sodinti, dažniausiai palei tvoras.
Dažnai nutinka, kad augalus dovanoja draugai ir artimieji. Tokia dovana priverčia pasukti galvą, kur dėti tą grožį? Šioje vietoje reikėtų susilaikyti, nors ir sunku, nepirkti augalų, kol nėra plano.
Pradėkime planuoti, kokias veiklas turėsime sklype, kur patogiausia, maloniausia, gražiausia ar labiausiai trūksta privatumo. Ar tai bus pačių, ar dizainerių sukurtas planas, bet kuriuo atveju bus aiškiau kokių ir kiek reikia medžių, krūmų ar gėlių. Nereikės persodinti ar išmesti augalų, jeigu turėsime planą.
Pastebiu, kad vis daugiau naujakurių pradeda planuoti sklypą dar neužbaigę statybų. Tai labai gerai, nes nereikia skubėti, galima viską apgalvoti ir svarbiausia – laikytis darbų eiliškumo. Trinkeles neretai tenka ardyti, nes nebuvo pagalvota apie sodo laistymą ir apšvietimą. Takai nukenčia, jeigu tenka įvažiuoti su stambia technika. Tokiais atvejais būna sudėtinga paruošti dirvą, atsiranda daug rankų darbo, darbai užsitęsia.
Taigi, svarbiausia numatyti visas funkcines zonas ir komunikacijas. Neskubėti sodinti gėlyno ar medžių, jeigu dar neišspręsti funkciniai klausimai. Darbai turi vykti iš eilės, negalime peršokti svarbių etapų, nes tai apsunkins kitus įrengimo darbus.
– Iš to kyla ir kitas klausimas: kokias klaidas žmonės dažniausiai daro kurdami savo kieme gėlyno zoną?
– Viena iš klaidų yra netinkamai parinkta gėlyno vieta. Kai visas sklypas tuščias, yra tik veja ir tvora iš visų pusių, nedidelis gėlynas sukuriamas prie tolimiausios tvoros. Net jeigu buvo parinkti gražūs augalai ir buvo laikytasi komponavimo principų, šiuo gėlynu nepatogu mėgautis. Jis nieko nepuošia, neparyškina.
Dar viena klaida yra sodinti gėles bandant kažką pridengti. Jeigu norime paslėpti kažką negražaus ir šalia pasodiname gėlių, gaunamas atvirkštinis efektas. Akys dar labiau krypsta į tą pusę ir tada tikrai pamatome tai, ko nereikėtų.
Kita klaida yra proporcijų nesilaikymas. Labai mažas plotelis su gėlėmis neatrodys gražiai, jeigu sklypas didelis. Toks gėlynas atrodys tarsi nedrąsus bandymas.
– O ką daryti, jeigu norime gėlyno mažame sklype? Juk būna, kad kieme norisi turėti ir rožyną, ir pavasarinių gėlių kampelį, o dar ir kitoms gėlėms reikia kažkur vietos atrasti.
– Net mažas sklypas gali sutalpinti kelias funkcines zonas, didelius medžius, krūmus ir gėlynus. Tokiais atvejais tenka mažinti vejos plotą arba jos atsisakyti visai. Veją keičiantys daugiamečiai žoliniai augalai neretai net geriau jaučiasi ir auga nei veja.
Labai mažuose kiemuose būna daug pavėsio zonų, todėl vejoje pradeda augti samanos, ji neatrodo puikiai. Todėl svarbiausia parinkti tokius augalus, kurie atitiktų augimvietės sąlygas.
Tikrai nereikėtų apsiriboti tik keliomis gėlių rūšimis. Kiekvienai situacijai yra labai daug tinkamų augalų, kuriuos galima derinti tarpusavyje. Mažame sklype gali būti kelios zonos, kur visai skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, sausas ir saulėtas plotas prie terasos, drėgnas pavėsis prie aukštos tvoros ar kaimyninio pastato ir sausas pavėsis po dideliu medžiu. Kiekvienai zonai reikia skirtingų augalų derinių, bet reikia neprarasti visumos ir augalų pasikartojimo.
Pasirinktas koloritas labai padeda nenukrypti nuo vientiso stiliaus ir net iš labai skirtingų augalų sukurti vientisą paveikslą.
– Kaip ir kitose dizaino srityse, taip ir kraštovaizdžio dizaine mados reguliariai keičiasi. Kalbant apie gėlynus, kokios naujos tendencijos pastebimos pastaruoju metu?
– Sodas tapo labai reikalingas per pastaruosius kelis metus. Negalėjome keliauti, todėl namų aplinka tapo ypatingai svarbi. Kraštovaizdžio dizaino tendencijos tiesiogiai atspindi pokyčius, kuriuos patiriame. Žmonės ėmė gyventi visame sklype, ne tik name ar terasoje. Atsirado poreikis kurti daugiau zonų, kur galima užsiimti įvairesne veikla. Kuriami tarsi papildomi kambariai, nyksta riba tarp namų erdvių ir sodo poilsio zonų.
Sodo dizaino tendencijos ir toliau krypsta į natūralumą ir tvarumą. Kuriami gėlynai, kurie pritraukia laukinius vabzdžius ir paukščius. Soduose kabinami inkilai, lesyklos ir vabzdžių viešbučiai. Dizaineriai kuria augalų derinius, semdamiesi įkvėpimo iš gamtos. Kuriamos žydinčios pievos, daugiamečių gėlių deriniai, kurie panašūs į natūralius. Net ir mažuose sklypuose įkomponuojami gėlynai, kuriuose naudojama daug augalų rūšių, taip skatinant bioįvairovę.
Į tendencijas galima atsižvelgti, bet nebūtina aklai jomis sekti. Madingos spalvos ir dizaino tendencijos tarnauja kaip įkvėpimas. Tarkim, galime gėlyną kurti su Pantone paskelbta 2022 metų spalva „Very Peri“. Tai melsvai violetinis atspalvis, kuris gana dažnas gėlynuose. Visiems žinomos neužmirštuolės, žiemės (angl. Periwinkle), snapučiai, šalavijai, katžolės, katilėliai ir kt.
Tačiau pastebiu ir kitą tendenciją, kuri nesiejama su metų spalva – tai drąsių ir ryškių spalvų deriniai. Oranžinė, geltona, raudona ir purpurinė dominavo 2021 metų Chelsea gėlių parodoje. Šiltos saulėlydžio spalvos naujai suskambėjo rudens gėlių deriniuose.
Šių atspalvių daugiametės gėlės – saulainės (Helenium ‚Morheim Beauty‘), monardos (Monarda dydima), ežiuolės (Echinacea paradoxa), rudbekijos (Rudbeckia maxima) – tai puiki alternatyva romantiškiems pastelinių spalvų deriniams, įkvepianti, galinti suteikti energijos, skatinanti svajoti ir veikti.
Taip pat skaitykite:
„Šlaito apželdinimas sklype prie miško: paganykite akis!“
„Atnaujinamo kiemo idėjos: ką palikti, ko atsisakyti, kokius augalus sodinti“
