Atsparios ligoms rožės šiandien kuriamos kitaip, nei buvo įprasta mūsų močiučių laikais. „Jūs nesirengiate kaip jūsų močiutė, o jūsų vaikai nesirengia kaip jūs. Kiekvienai kartai reikia kažko naujo“, – sako šeštosios Meilland selekcininkų šeimos kartos atstovas Matthias Meilland.
Tai nereiškia, kad klasikinės rožės tampa nebeįdomios. Keičiasi tai, ko iš jų tikimės: nebenorime vien tobulo žiedo ant silpno stiebo. Norime sveiko, gausiai žydinčio krūmo, kurio nereikėtų nuolat purkšti, lepinti ir gelbėti.
Apie tai, kaip kuriamos tokios rožės ir pagal ką jas atpažinti, kalbėjausi su Matthias Meilland. Jo šeima rožes selekcionuoja nuo 1850 metų. Ji sukūrė ne tik pasaulyje žinomą ‘Peace’, bet ir Lietuvoje itin populiarią ‘Leonardo da Vinci’.
Kodėl rožynas kartais primena kapines
Rožę dažnai renkamės pagal vieną stambiu planu nufotografuotą žiedą. Tačiau gražus žiedas dar nepasako, kaip po kelių mėnesių atrodys visas augalas.
Matthias labai taikliai pastebi, kad tradicinis rožynas kartais gali priminti rožių kapines: prie augalo stovi lentelė su garsiu veislės vardu, o šalia jos likęs vienas silpnas stiebas, beveik be lapų, bet su vienu žiedu viršūnėje.
Naujos kartos rožės vertinamos kitaip. Svarbu ne tik žiedo spalva, forma ar kvapas, bet ir tai:
• ar krūmas išlieka tankus ir lapuotas;
• ar gausiai bei pakartotinai žydi;
• ar atsilaiko prieš dažniausias ligas;
• ar gerai atrodo be nuolatinių purškimų;
• ar jį nesudėtinga genėti.
Rožė turi būti dekoratyvi kaip visas augalas, o ne tik kaip vienas žiedas vazoje.
Ką iš tiesų reiškia atsparios ligoms rožės
Atspari rožė nėra tokia, ant kurios niekada nepamatysime nė vieno pažeisto lapo. Jos būklę vis tiek veikia sodinimo vieta, dirva, drėgmė, oro cirkuliacija ir priežiūra.
Tačiau atsparios ligoms rožės natūraliai geriau atsilaiko prieš juodąją dėmėtligę, miltligę ir kitas dažnas problemas. Net nepurškiamos jos ilgiau išlaiko sveikus lapus ir nepraranda viso dekoratyvumo vasarai dar neįpusėjus.
Meilland šeima rožes be purškimų pradėjo kurti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Iš pradžių tokių veislių reikėjo miestams, parkams ir pakelėms, kur rožių neįmanoma nuolat purkšti ar kiekvienos atskirai genėti sekatoriumi.
Taip išpopuliarėjo kraštovaizdžio rožės: atsparios, gausiai žydinčios ir tinkamos paprastai priežiūrai. Ištisas jų juostas prie kelių buvo galima nukirpti mechaninėmis gyvatvorių žirklėmis.
„Kai rožė atrodo negražiai, tiesiog ją nukerpi, palaistai, patręši ir ji vėl graži“, – paprastai šiuolaikinės rožės priežiūrą apibūdina Matthias.
Kokių rožių veislių pavadinimus verta prisiminti
Viena Matthias Lietuvai paminėtų rožių yra ‘Bonica’. Pasak jo, tai viena paprasčiausiai auginamų kraštovaizdžio rožių, galinti gerai augti labai skirtingose klimato zonose – nuo Kanados iki pietinių Jungtinių Amerikos Valstijų.
‘Bonica’ yra viena labiausiai įvertintų Meilland veislių. Ji apdovanota tiek Vokietijos ADR, tiek Amerikos AARS apdovanojimais, o vėliau įtraukta ir į Pasaulio rožių draugijų federacijos Šlovės muziejų.
Kita daugeliui Lietuvos augintojų pažįstama veislė – ‘Leonardo da Vinci’. Ji mėgstama dėl pilnavidurių rožinių žiedų, gausaus žydėjimo ir dailaus krūmo. Tai geras pavyzdys, kad populiari rožė gali būti vertinama ne tik dėl romantiškos išvaizdos, bet ir dėl praktiškesnių savybių.
Meilland šeima sukūrė ir daugiau pasaulyje žinomų veislių:
- ‘Peace’, dar vadinamą ‘Mme A. Meilland’;
- stipriai kvepiančią ‘Papa Meilland’;
- vijoklinę ‘Pierre de Ronsard’, dar žinomą kaip ‘Eden Rose’;
- kraštovaizdžio rožę ‘Bingo Meidiland’;
- kvapnią arbatinę hibridinę ‘Francis Meilland’;
- gausiai žydinčią ‘Cocktail’.
Svarbu suprasti, kad ne visos garsiosios veislės yra vienodai nereiklios. Pavyzdžiui, ‘Papa Meilland’ auginama dėl ypatingos spalvos ir kvapo, tačiau Matthias ją priskirtų veikiau patyrusiam rožių mėgėjui, pasiruošusiam skirti daugiau priežiūros.
Tuo tarpu ‘Bonica’ yra pavyzdys rožės žmogui, kuris nori gero rezultato, bet nenori tapti savo rožyno tarnu.
Ar kvapni rožė gali būti atspari ligoms
Gana dažnai girdime, kad senosios rožės kvepėjo, o naujosios, atsparesnės veislės kvapo nebeturi.
Meilland šeima palygino savo dabartinius ir istorinius rožių katalogus. Paaiškėjo, kad kvapių ir nekvepiančių rožių santykis iš esmės nepasikeitė.
Pasikeitė mūsų atmintis.
Iš vaikystės prisimename vieną ypatingai kvepėjusią rožę močiutės sode, tačiau neprisimename kitų dešimties, kurios nekvepėjo. Kvapas stipriai susijęs su žmogumi, vieta ir emocija.
Tai nereiškia, kad selekcininkai kvapą nustūmė į šalį. Jie siekia vienoje veislėje suderinti sveiką lapiją, gausų žydėjimą, gražią žiedo formą ir aromatą. Tiesiog kuo daugiau savybių keliame vienai rožei, tuo sudėtingesnis tampa selekcijos darbas.
Kaip išsirinkti rožę, kurios nereikės lepinti
Renkantis rožę verta žiūrėti ne tik į jos žiedo nuotrauką ir pavadinimą.
Pirmiausia pasidomėkite, ar veislės aprašyme aiškiai nurodytas atsparumas ligoms. Tokie neapibrėžti žodžiai kaip „stipri“ ar „nereikli“ pasako mažiau negu konkreti informacija apie juodąją dėmėtligę ir miltligę.
Pažiūrėkite, kaip atrodo visas krūmas. Jei randate tik pavienio žiedo nuotraukas, paieškokite daugiau informacijos. Sode matysite ne priartintą žiedą, o visą augalą.
Atkreipkite dėmesį į nepriklausomus įvertinimus. Vienas svarbiausių yra Vokietijos ADR sertifikatas. Jį gaunančios rožės keletą metų bandomos skirtinguose soduose, vertinant jų sveikatą, žydėjimą, dekoratyvumą ir atsparumą.
Pagalvokite, kokio rezultato iš tiesų norite. Jei svarbiausia sveikas, gausiai žydintis krūmas ir paprasta priežiūra, verta pradėti nuo kraštovaizdžio ar kitų rožių, kurios pristatomos kaip atsparios. Jei ieškote vieno ypatingo kvapo ar istorinės veislės, gali tekti susitaikyti su didesniu jos kaprizingumu.
Ar savo šaknimis auganti rožė yra geresnė
Dauguma mums įprastų rožių yra skiepytos į kitos rožės poskiepį. Tačiau vis daugiau veislių dauginamos auginiais ir auga ant savo šaknų.
Tai gali būti privalumas šaltame klimate. Jei ant savo šaknų auganti rožė po sunkios žiemos nušąla iki žemės, ji gali atželti iš šaknų ir tada išlieka ta pati veislė.
Skiepytos rožės atveju reikia išsaugoti skiepijimo vietą. Jei veislės dalis žūsta, iš apačios gali išaugti poskiepio ūgliai.
Vis dėlto Matthias perspėja, kad ne visos veislės vienodai gerai auga ant savo šaknų. Vienos suformuoja tvirtą krūmą, kitoms tinkamesnis skiepijimas. Todėl vien dauginimo būdas dar nepasako, ar rožė bus atspari ir lengvai auginama.
Net atspariai rožei reikia tinkamos vietos
Atspari veislė neištaisys visų sodinimo klaidų.
Rožėms reikia saulės, neužmirkstančios dirvos ir oro judėjimo tarp šakų. Per tankiai susodinti, nuolat šlapi ar pertręšti augalai gali pradėti sirgti, net jei veislė laikoma atsparia.
Laistant geriau gerai sudrėkinti dirvą prie šaknų, o ne dažnai apipurkšti lapus. Taip pat svarbu laikytis tinkamų sodinimo atstumų ir neleisti, kad krūmas būtų užspaustas kitų augalų.
Tačiau tinkamai parinkta veislė vis tiek gali labai sumažinti darbo. Užuot visą sezoną kovoję su ligomis, galėsime daugiau laiko skirti tam, dėl ko rožes ir sodiname – jų žiedams.
Matthias Meilland atvyksta į „Garden Style“ konferenciją
Su Matthias Meilland bus galima susitikti gyvai aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ Vilniuje. Jo pranešimo tema – „Šiuolaikinės rožės be „kaprizų“: naujų veislių pristatymas iš selekcininko perspektyvos“.
Matthias atstovauja jau šeštajai šeimos, rožių selekcija užsiimančios nuo 1850 metų, kartai. Kasmet Meilland bandymuose vertinama iki 200 000 naujų rožių hibridų, iš kurių tik labai nedidelė dalis tampa veislėmis, pasiekiančiomis mūsų sodus.
Konferencijoje jis pristatys šiuolaikinių rožių tendencijas, konkrečias dėmesio vertas veisles ir praktinius rožių priežiūros patarimus. Taigi ruoškite užrašų knygeles – iš žmogaus, kurio šeima sukūrė ‘Peace’, ‘Leonardo da Vinci’, ‘Bonica’, ‘Papa Meilland’ ir ‘Pierre de Ronsard’, tikrai bus ką užsirašyti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Privataus sodo dizainas Čekijoje ir Italijoje: kodėl šių šalių kiemai tokie skirtingi
Patikimi augalai iš „Garden style 2025” konferencijos: sąrašas su pavadinimais
Susiję kursai:
„Mano sodo dizainas“ – tai kursai, skirti turintiems kelių – keliolikos arų sklypą. Juose padėsime suvokti svarbiausius šiuolaikiško dizaino principus ir pritaikyti juos savo konkrečiam sklypui. Kalbame ne apie konkrečius augalus, o apie viso sklypo suplanavimą. Kursų metu dalyviai kuria eskizus iškart ant savo brėžinių — labai praktiška!
„Dizaino dirbtuvės su Merilen Mentaal“ – skirtos tiems, kurie nori prisijaukinti rožes ir išmokti jas meistriškai derinti su daugiamečiais augalais, sukuriant ilgaamžius, emociją keliančius želdynus. Mokymų metu teorinės žinios bus derinamos su praktika: po teorinės įžangos vyksime į viešus rožynus analizuoti realių pavyzdžių, o grįžę tęsime kūrybinį darbą grupėse, spręsdami konkrečias dizaino situacijas. Mokymai vyksta 2026 m. rugpjūčio 23 d.
