Alyvų veislės yra labai įvairios ir kiekviena savaip įspūdinga, o norint, kad jos žydėtų kuo ilgiau, reikia žinoti kelias auginimo ypatybes. Kurios alyvų veislės yra pačios įspūdingiausios? Ar reikia išskinti alyvų žiedus po žydėjimo? O ką daryti, jeigu išaugo kitokia spalva žydinti šaka? Į šiuos ir kitus klausimus atsako VU botanikos sodo Kairėnuose Augalų kolekcijų skyriaus vedėjas Darius Ryliškis.
Kaip sukurti harmoningą žydinčių augalų kompoziciją, mokome kursuose „Augalų komponavimo seminaras“. Juose sužinosite kaip iš gausybės skirtingų augalų pasirinkti sau tinkamus, kokius dizaino dėsnius taikyti ir kaip suderinti gėles pagal žydėjimą ir spalvas.
Įdomiausios alyvų veislės
Alyvos spalvotais lapais. Turbūt labiausiai neįprastos mūsų akiai VU botanikos sodo kolekcijoje yra alyvos su spalvotais – geltonais arba geltonai žaliais – lapais. Pavyzdžiui, ‘Aurea’ veislės alyvos žydi niekuo neišsiskiriančiais baltais žiedais, tačiau daug grožio krūmui prideda lapų gelsvumas. ‘Aucubaefolia’ veislės žiedai yra įprastos purpurinės spalvos, bet jų įdomumas slypi geltonai žaliai marguose lapuose.
Atspalvį keičiančios alyvos. Kai kurios alyvos prieš žydėjimą turi tamsesnius pumpurus, o išsiskleidus jų spalva pašviesėja, kartais netgi nuo purpurinės iki baltos spalvos. Viena iš tokių veislių yra ‘President Poincare’, kurioje išreikštas akivaizdus skirtumas tarp tamsesnių žiedyno butonų ir išsiskleidusių švelniai purpurinės spalvos vainiklapių. ‘Krasavitsa Moskvy’ yra kita ypatinga atspalvį keičianti veislė, kurios žiedynai neišsiskleidę yra rausvi, o išsiskleidę – balti.
Tamsiausios alyvos. Tamsia spalva žydinčios alyvos dažniausiai turi tuščiavidurius žiedus. ‘Topaz’ tokia ir yra: žiedeliai tuščiaviduriai, bet sodrios purpurinės spalvos.
Dvispalvės alyvos. Ryškiausia ir įspūdingiausia tokių alyvų veislė, auginama VU botanikos sode, yra ‘Sensation’. Jos žiedai turi tamsesnį centrą ir šviesesnį apvadą.
Geltonai žydinčios alyvos. Kartais augalų kataloguose galima atrasti neva geltonžiedžių alyvų, bet dažniausiai tai būna tik filtrų sukurtas triukas. Atkreipkite dėmesį į lapų spalvą nuotraukoje: jeigu ne tik žiedai, bet ir lapai yra gelsvos spalvos, tuomet ji tikrai buvo koreguota filtrais. ‘Primrose’ veislės butonai neprasiskleidę tikrai turi gelsvą atspalvį, bet nesitikėkite, kad ši alyva žydės ryškia aukso spalva. Prasiskleidę šios alyvos žiedai būna kreminės spalvos.
Istorinės veislės. Senesnes alyvų veisles galima atskirti pagal tai, jog dažniausios jos turi labai tamsius žiedus ir rečiau būna pilnavidurės. ‘Rochambeau’ yra viena tokių istorinių veislių, išvesta XX a. pradžioje, tačiau augalų mylėtojų vertinama iki pat šių dienų.
Žemaūgės veislės. Tankiašakė alyva (Syringa meyeri) yra žemaūgių alyvų rūšis, mažesnė už paprastąsias alyvas. Veislė ‘Palibin’ yra tankus ir kompaktiškas krūmas, puikiai tinkamas auginti ten, kur nėra daug vietos.
Tai kelios įdomiausios alyvų veislės, auginamos VU botanikos sodo alyvų kalnelyje. O dabar aptarkime kelis alyvų augintojams rūpimus klausimus, į kuriuos mielai atsakė Darius Ryliškis.
Jeigu norite, kad alyvos žydėtų kuo ilgiau
Norint, kad alyvų žiedai džiugintų ilgiau nei kelias savaites, sodinkite skirtingų rūšių alyvas: tuomet nužydėjus vienoms alyvoms, pradės skleistis kitos.
VU botanikos sodo kolekcijoje auginamos ne tik įprastos paprastosios alyvos (Syringa vulgaris), bet ir pūkuotosios alyvos (Syringa pubescens). Jos sužydi vėliau už paprastąsias, prasiskleidžia tuomet, kai paprastosios alyvos jau beveik būna nužydėjusios.
Stambialapės alyvos (Syringa josikaea) pražysta dar vėliau nei pūkuotosios. Tuo metu, kai šios jau pradeda žydėti, stambialapės dar tik krauna žiedus. Šios alyvos išsiskiria savo dydžiu ir gali pasiekti net iki kelių metrų aukštį.
Lanksčiosios alyvos (Syringa villosa) žydi 3-4 savaitėmis vėliau už paprastąsias alyvas. Viena gražiausių lanksčiųjų alyvų veislių – ‘Miss Canada’, kurios žiedai yra intensyvios ryškios purpurinės spalvos. Tik žinokite, kad jos žiedynai yra retesni ir ne tokie tankūs kaip kitų rūšių alyvų.
Jeigu užaugo skirtingų spalvų žiedai
Pasitaiko, jog ant vienos spalvos alyvos krūmo pražysta šaka su skirtingos spalvos žiedais. Darius sako, kad taip nutinka dėl taškinės mutacijos – proceso, kurio metu ant šakos išauga tai rūšiai nebūdingos spalvos žiedynai. Tokiu būdu buvo išvestos kai kurios alyvų veislės. Pavyzdžiui, medelynuose pastebėjus ant alyvos krūmo žiedynus su anksčiau nematytais požymiais, tokios šakelės gali būti toliau dauginamos ir, jei pasiteisina, registruojamos kaip nauja veislė.
Ar reikia pašalinti žiedynus po žydėjimo
Nužydėjusius alyvų žiedynus naudinga pašalinti, nelaukiant kol jie sumedės. Tai daryti nėra būtina, tačiau jeigu norite kitąmet ant krūmo sulaukti daugiau žiedų, nuskabykite nužydėjusius žiedynus. Kitaip jie toliau naudos maisto medžiagas ir kitais metais toje vietoje geriausiu atveju išaugs vos vienas silpnas ūgliukas.
Uždelsus bus sunkiau nulaužti žiedynus, laužimo vietose gali atsirasti žaizdos, todėl po žydėjimo reikėtų laiku pašalinti alyvų žiedynus juos tiesiog nuskinant ranka. Žiedynai dar nebus sumedėję ir lengvai nukris, palikdami vietos ir resursų naujiems pumpurams susiformuoti.
Apie alyvų dauginimą
Jau minėjome, kad kartais alyvos krūme dėl mutacijos gali išaugti kitaip žydinti šaka. Tačiau kartais kitokia šaka gali išaugti ir priklausomai nuo to, kaip alyva buvo padauginta.
- Dauginimas skiepijant į paprastąją alyvą. Tai seniausias alyvų dauginimo metodas, kuris kartu yra ir šiek tiek rizikingas. Jeigu veislė buvo skiepyta į paprastąją alyvą, rūšies poskiepis laikui bėgant gali ją užgožti. Tai reiškia, jog su laiku krūmas augs tiesiog kaip paprastoji alyva be jokių išskirtinių veislės požymių. To išvengti galima pašalinant tuos ūglius, kurie užaugino žiedynus be veislei būdingų požymių.
- Dauginimas mėgintuvėlyje. Šis alyvų dauginimo būdas yra modernesnis ir patikimesnis. Mėgintuvėliuose padaugintų alyvų atžalos visuomet yra veislinės, todėl jas galima atskirti nuo krūmo ir užauginti naujų tos pačios veislės alyvų. Tuo tarpu atskyrus skiepytos alyvos atžalas, iš jų išaugs tiesiog paprastoji alyva, o ne norima veislė.
- Dauginimas skiepijant į ligustrą. Ligustro poskiepį reikia užkasti giliau: tada ilgainiui poskiepis žūsta, o alyvos įsišaknija. Pasodinus per mažame gylyje, ims dygti ligustro ūgliai. Krūmo apačioje pamatę ligustro lapus, juos aiškiai atpažinsite, nes jie atrodo visai kitaip nei alyvos lapai. Juos būtinai pašalinkite, kad jie ilgainiui neužgožtų veislės.
Alyvų įvairovė yra tokia didelė, kad ir savo kieme galite pasisodinti tokių alyvų, kurios žydės ištisas savaites – nuo pačių ankstyviausių iki vėlyviausių. Ačiū Dariui Ryliškiui, kuris pasidalino alyvų auginimo subtilybėmis.
Susiję kursai:
„Augalų komponavimo seminaras“ naudingas visiems, norintiems išmokti harmoningų augalų kompozicijų kūrimo. Mokymų metu sužinosite, kaip suderinti skirtingus augalus, kodėl vieni augalais su kitais atrodo geriau nei su kitais, kokia tvarka susodinti gėles ir gausite kitų naudingų patarimų.
Taip pat skaitykite:
„Sakurų auginimas Lietuvoje: žydėjimas, uogos ir visi kiti klausimai“
„Gražuolė magnolija: kaip išsirinkti, pasodinti ir prižiūrėti“
