“Pataupyk, – sako kaimynas man, – sodink mažus medelius ir krūmus gyvatvorėms, o kol pastatysi namą, jie įsitvirtins ir paaugs”. Atrodo logiška, pagalvoju tada, nes mažesni sodinukai yra gerokai pigesni, be to, reikės palaukti keletą metų, kol jie užaugs iki norimo dydžio, kol pradės vesti vaisius. Po statybų įsikraustysim į namą, o kieme medžiai ir gyvatvorės jau gerokai paaugę, obuolių derlių jau skiname.
Tačiau galiu pasakyti, kad pasodinę medelius prieš pat statybas arba statybų metu, galite tapti patys savo sprendimo įkaitais. Pakalbinau kraštovaizdžio architektę, modernių apželdinimo kursų “Mano sodo dizainas” lektorę Liną Puodžiūtę, kas dažnai neįvertinama ir į ką reikia atkreipti dėmesį.
MEDŽIO VIETA SKLYPE
Paprastai sklype pirma pastatomas pastatas, tik tada pradedama rūpintis aplinka. Tai galioja ne tik darbams, bet ir projektavimo etapui. Todėl pirma dažnai pasitaikanti klaida, kurią paminėjo L.Puodžiūtė – medis pasodinamas netinkamoje vietoje.
Pradėkim nuo to, kad medžiai gali trukdyti statybos procesui. Statybininkams nepasakysite, kad pasaugotų jūsų medelius. Augalai gali būti sužeidžiami, užverčiami žemėmis ir kitomis medžiagomis, juos gali sumindyti, nulaužti, prabraukti važiuojant pro šalį su technika, ant jų gali užkristi daiktų. Tai nereiškia, kad jie tyčia taip darys, tačiau negalime garantuoti, kad pavyks išsaugoti augalus, kol vyksta statybos. Be to, ant augalų gali kristi dulkės ir kiti lakūs dalykai, kurie sutrikdys augalo kvėpavimą per lapus.
Visų antra, kol nėra projekto, bet kuri vieta atrodo tinkama medžiui. Šeimininkas atmatuoja keletą žingsnių nuo tvoros ir keletą nuo namo, parenka saulėtą vietą ir pirmyn. Statyboms pasibaigus ir pradėjus kurti apželdinimo projektą, pasirodo, kad ten, kur auga medis, būtų tobula vieta takui.
Arba norėtum daryti erdvią terasą, bet pasirodo, kad medis būtų visai prie pat jos. Ką tada daryti: perkelti medį ar daryti tako vingį? Perkelti medį ar mažinti terasą?
Taip šeimininkas tampa savo paties sprendimo įkaitu. Jau investuota laiko ir pinigų, medis augo, gaila jį perkelti, gaila atsisakyti, bet ir kito sprendimo nesinori aukoti.
SUPAINIOJAMOS FUNKCINĖS ZONOS
Pasitaiko, kad medžiai ar krūmai ne fiziškai trukdo įrengti kiemą, bet tiesiog netinka pagal stilių, pagal funkciją. Specialistė sako: “Geriausia, jei viskas daroma eilės tvarka – taip mokome ir apželdinimo kursuose (dabar mokymai vyksta ir internetu). Pirma išsiaiškinamos esamos sąlygos, kokie yra šeimos poreikiai, tada kuriamas eskizas, ir tik tada pereinama prie augalų. Jei pradedame nuo augalų (pavyzdžiui, pasodinami serbentai), tada gali būtų sumaišomos funkcinės zonos (prie serbentų tenka pastatyti terasą, nes ten pat geriausia vieta ir terasai).”
Augalų vieta turi būti nustatoma tada, kai jau aiški sklypo koncepcija, visas karkasas. Tiksliai žinodami, kur įėjimas, kokio pločio takai, kurioje vietoje ir kokio dydžio pavėsinė, šiltnamis, tada galime numatyti vietas ir augalams.
Žinoma, vėliau augalus galima perkelti į kitą sklypo vietą – bet tada kyla klausimas, ar augalų sodinimas statybų metu apskritai turėjo prasmę?
Išimtis galėtų būti tada, jei projektą jums kuria profesionalus kraštovaizdžio architektas ar dizaineris. Jis paklaus jūsų tokių klausimų, apie kuriuos nesusimąstėte, ir kai kurioms klaidoms užbėgsite už akių.
JEI KEIČIAMAS GRUNTO LYGIS
Rizikinga sodinti medžius ir krūmus sklype, jei dar nėra numatytas būsimas grunto lygis, arba jei žinote, kad jis greičiausiai bus keičiamas. Šiais atvejais gruntas gali būti koreguojamas, tad jo lygis gali būti kitoks negu prieš pradedant statybas:
- Jei sklypas yra šlaite ar slėnyje,
- Jei yra didelių duobių,
- Jei augalinis sluoksnis sustumtas į kalną sklypo gale ir vėliau bus paskleistas,
- Jei natūraliai esantis gruntas yra labai molingas ir reikės jį lyginti.
Kaip į grunto lygio pokyčius reaguoja augalai? Prastai. Jei reikia kelti grunto lygį, ir obels skiepo vietą užversite žemėmis, greičiausiai ji žus. O jei grunto lygį reikia žeminti, tektų apnuoginti medžio šaknis – tokiu atveju greičiausia paliktumėt mažą kalniuką specialiai tam medžiui. Nei šis, nei tas – tada jau geriau persodinti iš naujo.
L.Puodžiūtė yra susidūrusi su tokiais atvejais, kai šeimininkai atsisakė sklypo lyginimo tose vietose, kur augo medžiai, norėdami juos išsaugoti. Žinoma, jei sklypas senas ir medžiai brandūs, tai būtų teisingas sprendimas. Bet jeigu jūs patys juos pasisodinote prieš metus ar dvejus viename lygyje, o dabar lygį norite pakelti arba pažeminti, tai tiesiog pridarėte sau papildomo galvos skausmo.
TAI KĄ DARYTI?
Neskubėkite sodinti iš anksto. Pabaikite statybas ir pagyvenkite sklype bent vienerius metus. Pasižiūrėkite, kuri vieta yra tinkamiausia poilsiui, ten susikurkite gyvenamąją zoną. Kuri vieta pasirodys saulėta, bet mažiau naudojama, sodinkite joje vaismedžius, įkurkite daržą.
L.Puodžiūtė sako, kad dažniausiai įkurtuvės vyksta… gruodį, iki Kalėdų. Manau ir jūs su tuo sutiksite – tada jau išnaudojamos paskutinės šiltos dienos ir padaromi paskutiniai vėluojantys darbai. Įsikūrę žiemą, šeimininkai anksti pavasarį jau pradeda bruzdėti, norisi kuo greičiau pasodinti augalų ir mėgautis jais.
Tačiau aplinka keičiasi kiekvieną sezoną. Anksti pavasarį išėjus į lauką, pasiilgus saulės ir šilumos, atrodo, kad geriausia vieta terasai yra pietinė sklypo pusė. Specialistė juokiasi, kad tada sunku įrodyti, kad vasarą ta vieta bus karšta kaip ant keptuvės, visai nesinorės būti plikoje pietinėje terasoje. Tada jau tenka suktis iš situacijos: pirkti skėčius, galvoti apie uždangas.
Pagyvenę sklype visais metų laikais, jau žinosite vietas, kur jaukiausia rytais gerti kavą, kur smagu vakaroti, kada realiai matote savo kiemą, kurioje vietoje kaimynai daro savo šventes, iš kurios pusės ateina skersvėjai. Atitinkamai ir suplanuosite.
Todėl lektorė siūlo sodinti medžius ir krūmus ne prieš statybas, o jau pastačius namą, įsikūrus ir pragyvenus bent vieną šiltąjį sezoną. Kad ir kalbant apie obelis – sodinkite jas ne pirmą pavasarį, kurį gyvenate tame sklype, o rudenį, kai turėjote bent vieno šiltojo sezono patyrimą. Augalų sodinimas statybų metu nėra pats optimaliausias sprendimas, neskubėkite.
KAIP SUTAUPYTI GYVATVOREI?
Apie gyvatvores to paties pasakyti negalima – kas norės laukti metus ir matyti negražų vaizdą už tvoros? Dažnas atvejis, kai šeimininkai, neturėdami konkretaus plano, ketina pasodinti gyvatvorę palei visas sklypo kraštines. Augalų reikia labai daug, todėl kainos skirtumas labai jaučiasi. Kuo mažesni augalai, tuo žemesnė kaina. Todėl norisi apsodinti sklypo perimetrą kuo anksčiau ir taip sutaupyti pinigų.
Tačiau jei sodinsite dviejų sprindžių aukščio tujas, neužteks nei dviejų, nei penkerių metų, kad jos sukurtų reikiamą uždangą. L.Puodžiūtė sako, kad apsigyvenus gyvatvorė reikalinga čia ir dabar – kas norės laukti 10 metų? Bet pagalvokite, ar tikrai ji reikalinga aplink visą sklypą.
Ji teigia, kad aukšta gyvatvorė būtina tik ten, kur tikrai reikia kažką užmaskuoti: kur matosi kaimyno sandėliukas, komposto dėžės, kur neprižiūrima apleista teritorija, kur pramoninės paskirties statiniai. Dažniausiai tokie dalykai nebūna išdėstyti palei visą sklypo perimetrą. O jei visas sklypas apjuosiamas aukštomis tujomis, gali būti uždengti ne tik blogi, bet ir geri vaizdai. Be to, ištisine aukšta gyvatvore įrėmintame sklype jausitės klaustrofobiškai, o gražų dizainą sukurti bus sudėtingiau.
Tad vėl grįžtame prie plano, prie projekto. Specialistė sako, kad protingas pasirinkimas – pasirinkti tas vietas, kurias reikia uždengti, ir tik ten sodinti bent 1,5 m aukščio gyvatvorės augalus. Taip problemą išspręsite iškart. Taip, aukšti augalai bus brangesni, tačiau jų sodinsite mažiau – tik ten, kur reikia, ir jie tikrai atliks uždengimo funkciją. Biudžeto didinti nereikės, o efektą turėsite iškart.
PAISYKITE SAVO POREIKIŲ
Apželdinimo kursų lektorė sako: “Kai šeimininkai perka sklypą, moka už kiekvieną arą. O dažnai apie 1/3 sklypo būna visai neišnaudojama: tiesiog šienaujama veja ir viskas, jokios funkcijos, jokios naudos”.
Ji siūlo geriau pasisodinti daugiau augalų, kurie gali duoti ir grožio, ir naudos. Juk nebūtina apsiriboti obelimis ir slyvomis, o apie įdomius augalus paskaityti žurnaluose tarsi apie egzotiškus. Auginkite geltonžiedes sedulas, kurios pražysta geltonais žiedais anksčiau negu forzitijos, o antroje metų pusėje duoda valgomas uogas. Auginkite valgomuosius sausmedžius, kad turėtumėt skanių uogų ilgą laikotarpį. Krūmams visada reikės skirti mažiau laiko, negu nuolat šienaujamai vejai.
Jei nenorite padaryti klaidų, neskubėkite, pajauskite savo kiemo privalumus ir trūkumus, įsigilinkite, ko iš tiesų jums reikia. Pamatysite, kad ne visi standartiniai sprendimai, kurie tiko jūsų kaimynui, tinka ir jums.
Šis straipsnis “Augalų sodinimas statybų metu” buvo publikuotas 2017 m. žurnale “Statyk!” (balandžio-gegužės numeris).
Daugiau susijusių temų:
“Kiemo apželdinimas: 5 dažniausios planavimo klaidos” (su video)
“Aukšta gyvatvorė ir gudrybės pasislėpti nuo kaimynų“
Kursai:
“Mano sodo dizainas” – sklypo planavimas ir dizaino principų taikymas.
MOKYMAI INTERNETU:
„Mano sodo dizainas su konsultacija“ – tai video pamokos, kurias išklausę aiškiais etapais susiplanuoste pertvarką savo sklype, o po to susikurtą savo naujojo dizaino eskizą galėsite aptarsi asmeninėje 30 min trukmės konsultacijoje su želdynų specialiste.
