Dažniausios klaidos, kodėl nepavyksta užsiauginti daigų

Užsiauginti daigų namuose ant palangės, atrodo, visai lengva: subėrei žemių, sėklų, palaistei – išaugo. Bet ne viskas taip paprasta, ne visada sudygsta sveikas kokybiškas daigas. Paklausėme specialistės, kokios dažniausios nesėkmių priežastys, kad galėtume jų išvengti arba tinkamai reaguoti. Jas išvardino Ingė Auželienė, sodininkystės specialistė ir kursų „Modernus sodas ir daržas“ lektorė.

1. NEDAIGIOS SĖKLOS.

Pradėkime nuo to, ką sėjame. Jei sėklos neišdygo arba išdygo jų labai nedaug, susiraskite pakuotę ir pasižiūrėkite, ar tik sėklų galiojimo laikas nepasibaigęs. Paprastai sėklos išlieka daigios dar bent porą metų po galiojimo datos, tačiau kiekvienais metais daigumo procentas mažėja ir mažėja. Be to, labai svarbu sėklų laikymo sąlygos. Jei jos kiek pagavo drėgmės, jau rizikuojate neturėti derliaus. Todėl sėklų pakuotes verčiau pirkite tokias, kurios turi papildomą hermetinį pakelį viduje. Taip sėklos bus apsaugotos nuo išorinio poveikio: drėgmės, temperatūrų svyravimų. O štai nedidelio šalčio nebijokite – kai kurias sėklas net rekomenduojama palaikyti šaldytuve. Jos tarsi išgyveną žiemą, o išneštos į šilumą, smagiau prabunda pavasariui.

Jei sėklas surinkote patys ir abejojate dėl to, kaip gerai išsilaikė, jei sėklų galiojimas jau arti pabaigos – sėklų sudygimo procentas galimai bus mažesnis, todėl tiesiog sėkite tankiau.

2. INDAS NETURI ANGŲ VANDENS NUBĖGIMUI

Dėl nesėkmės gali būti kaltas indas, kuriame sėjate. Svarbiausia yra tai, kad indas turėtų angą pertekliniam vandeniui nubėgti. Pirktiniai vazonėliai arba daigyklos dugne turi skylutes, pro kurias vanduo išbėga į lėkštelę arba plastikinį daigyklos pagrindą. Tiek ir tereikia. Kai laistote, vandens perteklius nubėga, daigeliai neužmirksta ir nepradeda pūti. Tai ir yra pagrindinis reikalavimas, o šiaip daigus galite sėti bet kur, kad ir pasigaminę vazonėlius iš kasdienių aplinkui esančių priemonių: laikraščių, pieno pakelių, indelių nuo jogurto, net kiaušinio lukštų (čia keletas būdų, kaip pasigaminti). Jei kaip vazonėlį naudojate plastikinę ar kitą vandens nepraleidžiančią talpą, aštriu peiliu išpjaukite ar pradurkite skylutes dugne, kad vanduo galėtų laisvai išbėgti.

3. PER MAŽAS VAZONĖLIS

Kitas svarbus dalykas – indas turi būti tinkamo dydžio. Dažniausiai ūgtelėjusius daigus galima persodinti į kitus, didesnius, ir tai daryti net keletą kartų, todėl jokių problemų dėl vazonėlio dydžio nekyla. Tačiau kai kurie augalai persodinimo nemėgsta, todėl būtent jiems reikia pasiruošti iškart didesnį indą. Tokie lepūnėliai yra agurkai, cukinijos, moliūgai, patisonai ir kiti jų giminaičiai. Judinkite juos kuo mažiau, o persodinkite juos daugiausiai vieną kartą – t.y. jau tada, kai nuo palangės keliauja į šiltnamį arba į gruntą lauke. Kiekvienas persodinimas jiems yra išbandymas, todėl nėra ko stebėtis, jei kuris daigelis ir neatlaikys.

4. NESTERILI ŽEMĖ

Norėtųsi pasakyti, kad sėklas daigintumėte savo sodo žemėje, tačiau to nepasakysime. Deja, žemes rekomenduojame pirkti. Įprasta daržo žemė arba savas pasigamintas kompostas gali turėti grybinių ir kitokių ligų užkratų. Jau paūgėję daigai yra atsparesni, o pirmam gležnam daigeliui šie užkratai gali būti lemtingi. Dažniausiai tai juodoji kojelė, arba diegavirtė – daigas išdygsta, atsiranda pirmieji tikri lapeliai, ir tada tiesiog išvirsta. Taip atsitinka, nes šaknies kaklelis suplonėja, pajuosta ir nupūva. Užkrėstas daigas gali vizualiai visai gerai atrodyti, tačiau jei šaknų sistema pažeista, augalas sunkiau auga, prasčiau dera. Todėl specialistė rekomenduoja naudoti pirktinį substratą, skirtą daigams. Taip pat tinka durpinės arba kokosinės tabletės, kurias tereikia išbrinkinti ir sėti. Kokybiški mišiniai ir durpinio pagrindo substratai yra sterilūs, o rizika užsikrėsti patogeninėmis ligomis yra minimali.

5. NEPAKANKA ŠILUMOS TIK KĄ PASĖJUS

Ligos iš dalies susijusios ir su temperatūra. Daigui sudygti reikia gana šiltų oro sąlygų, optimalu apie 24 laipsnius šilumos. Be to, būtina drėgmė. Todėl verta pasėtas sėklas iš karto apdengti plėvele arba stiklu, kad sudarytume šiltnamo sąlygas. Sėklytėms vėsu – daigai vangiai auga, nespėja užaugti iki reikiamo dydžio. Sėklytėms vėsu ir drėgna – atsiranda gera terpė grybinėms ligoms, o sėklos gali ir visai supūti. Nepamirškite kasdien atidengti, pravėdinti, o tik pradėjus dygti – jau ir visai nebedengti.

6. NETINKAMAS ŠILUMOS IR ŠVIESOS SANTYKIS JAU IŠDYGUS

Sėklai sudygti reikalinga gana aukšta temperatūra, o daigui – vėsesnė. I.Auželienė pasakoja: „Jei sėkla sudygo, tačiau neišaugo normalus sveikas daigas, greičiausiai problema yra netinkamas trijų svarbiausių elementų santykis, t.y. šilumos, drėgmės ir šviesos.“ Daigui šiluma jau ne tokia būtina, bet saulės šviesa yra esminis dalykas, kurio labai reikia, ir kurio taip dažnai trūksta kovo ar balandžio mėnesį. Jei daigai išstypsta, spalva išblykšta, tai jau ženklas, kad per daug šilumos, o per mažai saulės. Jei turite specialias lempas – puiku, jūsų derlius išgelbėtas. Jei ne, neškite toliau nuo šilumos šaltinių (radijatoriaus, šildomų grindų), bet arčiau pietinės saulės. Saulėtos dienos poveikis bus akivaizdus: daigai sutvirtės, atsiras daugiau žalios spalvos.

7. PERLAISTYMAS ARBA PERDŽIOVINIMAS

Svarbiausia nuolat palaikyti drėgmę – daigai jautriai reaguoja tiek į perlaistymą, tiek į išdžiūvimą. Tik pasėjus geriausi ne laistyti, o purkšti, kad sėklos būtų sudrėkintos švelnia srove, o ne paskandintos vandenyje. Išdygusius daigus jau galima laistyti laistytuvu, bet jei ir toliau purkšite, daigams tai tikrai patiks. Svarbu: laistykite kambario temperatūros vandeniu, geriausia pastovėjusiu. Jei palaistysite šaltu vandeniu, gali užtekti vieno tokio karto, kad daigai žūtų. Neperlaistykite, tai taip pat pavojinga, kaip ir perdžiovinti.

Neleiskite, kad daigai mirktų vandenyje, nes gali tuoj pat pradėti pūti.

Dirvos paviršiuje atsirado pelėsis? Dažniausiai tai ženklas, kad perlaistote. Nuimkite viršutinį žemių sluoksnį, jei tik pavyksta tai atsargiai padaryti, neužkabinant augalo. Žemes šiek tiek supurenkite, taip įleisite oro ir sudarysite nepalankias sąlygas grybinės kilmės ligoms.

8. NE LAIKU PASĖTA

Ir paskutinis dalykas, kurį paminėjo kursų lektorė – netinkamas sėjos laikas. Žinoma, kiekvienais metais sudėtinga numatyti, kada gi žiema išeis iš kiemo. Tačiau neskubėkite sėti, kad daigai būtų pasiruošę keliauti į dirvą pačiu laiku.

Kai tik pasirodo pirmi tikrieji lapeliai, tai ženklas, kad jau galima pikuoti daigus. O tuo metu lauke dar šalnos? Jei tai nepadaroma laiku, daigai perauga, ištįsta, susipina jų šaknys. Peraugę daigai būna silpnesni, šaknys dažnai pažeidžiamos jas atskiriant, todėl jiems reikia nemažo laiko tarpo, kol adaptuojasi naujoje vietoje ir vėl toliau pradeda šauti į viršų. Paradoksas – dėl pailgėjusio adaptacijos periodo galiausiai derlių turime vėliau, nors pasodinome per anksti.

Kita vertus, labai vėluoti irgi nėra prasmės – juk tam ir sėjame, kad galėtume žiedų sulaukti anksčiau, kad spėtume išauginti šiltesnių kraštų augalų derlių.

Geros sėklos, tinkamas laikas ir geras šilumos, saulės ir drėgmės santykis – pagrindinės sąlygos sveikiems, stipriems daigams užsiauginti.