Daugeliui gamtinė žemdirbystė asocijuojasi su netvarka, tačiau užsukus į Vaido ir Danguolės „Dangišką ūkelį“ Kaišiadorių rajone, apima ramybė ir palaima. Laidos „Čia mano sodas“ komandai šeimininkai atvirai prisipažino – šį būdą pasirinko ne dėl mados, o iš praktiškumo.
Kaip pasakoja Danguolė, sodyba paveldėta iš močiutės, tačiau gyvendami mieste jie ieškojo metodo, kuris leistų užsiauginti savo maistą retkarčiais užsukant, o ne vergaujant lysvėse. Štai jų praktiški patarimai iš patirties.
Bulvių auginimas šiauduose
Daug kas išbandė bulvių auginimą šiauduose – ši idėja prieš gerą dešimtmetį buvo labai populiari. Deja, ne visiems pasiteisino.
Vaidas naudoja tarpinį būdą. Nearia ir nekasa. Pavasarį jis tiesiog praskiria seną mulčią ir deda sėklinę bulvę tiesiai ant dirvožemio paviršiaus. „Užtenka šiek tiek pelenų – tai pati geriausia natūrali trąša“, – sako Vaidas.
Tada ant bulvių kloja storą, net 30–40 centimetrų, šiaudų sluoksnį. Nors pradedantiesiems tai gali atrodyti per daug, šeimininkas drąsina, kad bulvės yra stiprios ir pro tokį sluoksnį puikiausiai prasikals.
Kadangi šiaudų sluoksnis storas, bulvių vėliau nebereikia apkaupti. Jo patirtis rodo, kad po šiuo sluoksniu žemė niekada neišdžiūsta, o derlius apsaugomas nuo pažaliavimo.
Gamtinė žemdirbystė ir mišrios lysvės
„Dangiško ūkelio“ šeimininkai stengiasi vienoje lysvėje auginti įvairių daržovių.
Vaidas rodo pomidorus, kurie auga tarp levandų ir česnakų. Vaido teigimu, česnakas saugo nuo ligų, o levandos savo intensyviu aromatu tiesiog „paslepia“ pomidorus nuo kenkėjų. „Pabandykite patys surasti pomidorą tarp tiek kvapų – vabzdžiams tai dar sunkiau“, – juokauja jis.
Bulvių lysvėse Vaidas įsėja pupelių ir serenčių. Jo nuomone, toks mišinys kolorado vabalams yra per sudėtingas, todėl jie dažniau ieško aiškesnių „taikinių“ kitur.
Be to, gerai „pamaitintas“ augalas sukaupia daugiau eterinių aliejų, todėl pats tampa nepatrauklus kenkėjams.
Mulčiaviams gamtiniame darže
Žinoma, mulčiavimas yra vienas iš gamtinės žemdirbystės „arkliukų“. Kalbu ne tik apie bulves. Mulčiavimas naudingas visapusiškai:
- Pagerėja dirvos kokybė: daugiau organikos, geresnės sąlygos mikroorganizmams, palankesnė augalams dirvos struktūra. Trumpai tariant, dirvožemis tampa gyvas ir turtingas;
- Lengviau ir žmogui: daržoves reikia rečiau laistyti, piktžolės ne taip greitai prasimuša pro mulčio sluoksnį.
Mulčią šeimininkai naudoja ne tik pačioje lysvėje – iš šieno ar šiaudų jie padaro mulčio „bortus“ lysvėms. Taip laukų žolė nepereina į lysvę.
Vaidas sako, kad šienas puikiai tinkamas mulčiavimui, tačiau šiaudai daugeliu atveju dar geriau, nes lėčiau suyra.
Vaido „tinginio daržo“ receptas
O ką daryti, jei lysvei neturėjote laiko ir ji jau apėjo žolėm? Vaidas rodo paprastą būdą naujai kokybiškai lysvei sukurti:
- Ant nenušienautos žolės šeimininkas tiesiog kloja paprastą kartoną. Jis sako, kad žolės prieš tai nušienauti nereikia – po danga ji vis tiek suirs.
- Kartoną gausiai sulieti vandeniu, kad jis priglustų prie velėnos, o ant viršaus užversti storą šiaudų sluoksnį.
- Šiam procesui reikia metų ar dvejų, kol suirs ir mikroorganizmai viską perdirbs. Bet laukti verta – vietoj mulčio bus puri ir sodinimui paruošta žemė. „Tai geriausias būdas naujakuriams“, – įsitikinęs Vaidas.
Ačiū Danguolei ir Vaidui Milikauskui iš „Dangiško ūkelio“ už tai, kad atvėrė sodybos vartus ir pasidalino savo asmenine patirtimi. Visą pasakojimą apie jų ūkį rasite LRT laidoje „Čia mano sodas“.
Susiję straipsniai:
Piktžolių ravėjimas pavasarį: 3 gudrybės iš ekologinio ūkio
Sveikas dirvožemis: kodėl dizainas prasideda po žeme
Kaip sodinti bulves: profesionalų patarimai pradedantiesiems
