Vandens telkinys – nuostabus dalykas, sodybos šeimininkų pasididžiavimas ir atgaiva. Kad pakrantė būtų ne tik tvarkinga, bet ir graži, gyvybinga, auginkite augalus, kurie suteiks spalvų ir jaukumo. Kokie augalai prie tvenkinio ar kito vandens telkinio tinkami auginti? – paklausite jūs.
Atsakome, ar reikalingi augalai prie tvenkinio, kokie tinka medžiai ir krūmai, kokie dekoratyviniai augalai gali papuošti jūsų pakrantę:
Sodyba prie ežero, upės arba su tvenkiniu – kiekvieno svajonė. Nuotr. L.Liubertaitė
AR REIKALINGI AUGALAI PRIE VANDENS?
Daug keistų mitų yra atsiradę – neva augalai prie tvenkinio, ypač medžiai ir krūmai, mesdami lapus „šiukšlina“ į vandenį. Ingė Auželienė, apželdinimo kursų „Sodybos apželdinimas“ lektorė, teigia, kad augalai ir vanduo labai gerai sugyvena kartu.
Dideliame vandens telkinyje (bent 3-4 arai) ekosistema susitvarko pati. Nukritę lapai vandenyje suyra, juos „suvalgo“ mikroorganizmai, augalų liekanos tampa vandens floros ir faunos dalimi, tad natūraliai įsilieja į vandenyje vykstančius gamtos procesus.
Geriausia, kai dalis vandens paviršiaus yra šešėlyje. Todėl medžiai ir krūmai prie kūdros – geras sprendimas. Vandens augalai, tokie kaip lelijos, atlieka panašią funkciją. Nepalikite kūdros plikos saulėje – taip daugiau šansų, kad ji užmauros. Bent trečdalis vandens paviršiaus turėtų būti šešėlyje.
Bent trečdalis vandens paviršiaus turėtų būti šešėlyje. Nuotr. L.Liubertaitė
KRŪMAI IR MEDŽIAI, KURIUOS TINKA AUGINTI PRIE VANDENS
I.Auželienė kaip svarbiausią, tinkamiausią ir geriausiai pritaikomą pakrančių augalą pamini gluosnį. Gluosnis (lot. Salix), priklausomai nuo to, kaip auga, liaudyje vadinamas skirtingais vardais:
- Blinde vadinamas medelis, kuris pavasarį išleidžia „kačiukus“.
- Karklai arba žilvičiai – tie, kurie auga krūmu.
- Gluosnis – tas, kuris auga kaip medis.
Visiems jiems būdinga gana plati ir stipri šaknų sistema – todėl jie gali gerai sutvirtinti šlaitą. Be to, jie puikiai jaučiasi, jei nepritrūksta drėgmės. Štai ir tobulas augalas prie tvenkinio: nereiklus ir atsparus.
Gluosnis, nuleidęs savo kasas. Nuotrauka daryta ne pakrantėje, bet augalą tikrai atpažinsite. Nuotr.L.Liubertaitė
Baltasis gluosnis (lot. Salix alba) užauga iki 20-25 m aukščio. Jo svyrančios šakos leidžiasi žemyn ir sukuria tėkmės pojūtį, harmoningai sujungdamos vandens ir augalų stichijas. Joks kitas medis nepadaro šio efekto taip tobulai. Smulkūs gluosnio lapeliai, rudenį nukritę pakrantėje ar tiesiai į vandenį, nesudaro jokių problemų ir papildomai tvarkyti nieko nereikia.
Karklai ar žilvičiai, kaip bepavadinsime, taip pat yra puikūs pakrantės augalai. Dažnai jų vengiama dėl agresyvaus plėtimosi. Tačiau yra išvesta įvairių karklų veislių, kurios ne tokios agresyvios. Be to, jos ir atrodyti gali kitaip – yra net šliaužiančių, kurie gali padengti nemažą plotą.
Jei renkatės medžius ar krūmus, kurie augs prie vandens, iš sąrašo išmeskite tuos, kurie nepakenčia užmirkimo ir aukšto gruntinio vandens (pavyzdžiui, tujos), ir tuos, kurių lapai suyra išskirtinai lėtai (pavyzdžiui, ąžuolas ar riešutmedis).
DEKORATYVINIAI AUGALAI PRIE TVENKINIO AR EŽERO
Nereikia pakrantės padaryti sintetinės – o būtent taip galima pavadinti, jei joje telieka akmenys, betonas ir veja. Turi būti įvairesnių augalų, turi būti meldų, turi būti ir tokių, kuriuose pasislėptų vabzdžiai, kuriuos pamiltų bitės. Paklausėme kitos kursų lektorės, daugiamečių augalų augintojos Rasos Laurinavičienės, ką rekomenduotų pakrantei papuošti:
Kamasija (lot. Camassia) – tai mažai populiarūs svogūniniai augalai, kilę iš Šiaurės Amerikos, kurie tiesiog tarpsta drėgnose, saulėtose vietose. Labai ilgai gali augti vienoje vietoje, išauga į milžiniškus kerus. Žydi pavasarį. Labai tinka natūralizuoti upelių ar tvenkinių pakraščiuose. Yra keletas rūšių ir veislių.
Japoninė raktažolė (lot. Primula japonica) – irgi mėgsta drėgnas augimvietes, kur entuziastingai sėjasi.
Kamasija (Camassia leichtlinii) ir japoninė raktažolė (Primula japonica). Nuotr. aut. R.Laurinavičienė
Melvenė (lot. Molinia) – viena iš nedaugelio dekoratyvinių žolių, kuri gali augti sezoniškai užmirkstančiose pievose. Melvenės labai nereiklios, bet ilgaamžės, augančios tvarkingai nuo sezono pradžios iki pabaigos. Daugelis veislių rudenį dažosi ryškiai geltonai.
Melsvoji melvenė (Molinia caerulea) HEIDEBRAUT. Nuotr. aut. R.Laurinavičienė
Raudoklė (lot. Lythrum salicaria) – pažįstamas augalas, aptinkamas Lietuvos drėgnose pievose bei paupiuose. Be abejo, išvestos veislės yra gerokai dekoratyvesnės. Itin ilgai žydintys, nereiklūs – būtų puikūs augalai prie tvenkinio. Esant reikalui, prisitaiko augti ir sausesnėje dirvoje. Daugelio veislių lapija rudenį dažosi ryškiomis spalvomis.
Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) DROPMORE PURPLE. Nuotr. aut. R.Laurinavičienė
Sibiriniai vilkdalgiai (lot. Iris sibirica) – skirtingai nuo barzdotųjų giminaičių, geriau auga drėgnose vietose. Dėl siauros lapijos, primenančios dekoratyvines žoles, plačiai naudojami natūralistiniuose želdynuose, tad puikiai tiks sodyboje. Sibiriniai vilkdalgiai net ir nužydėję yra dekoratyvūs, nes labai įdomiai atrodo sėkladėžės. Rudenį lapija būna spalvinga.
Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica) SILVER EDGE – puikus augalas sodybai prie ežero. Nuotr. R.Laurinavičienė
Kemerai (lot. Eupatorium) – įspūdingi, stotingi augalai, su laiku išaugantys į plačius kerus. Puikiai gali augti drėgnose vietose. Itin ilgaamžiai.
Purpurinis kemeras (Eupatorium purpureum) – čia matosi tik jo viršūnė, o išties tai smabus galingas žolinis augalas. Nuotr.R.Laurinavičienė
Raudonoji vingiorykštė (lot. Filipendula rubra) Amerikoje vadinama prerijų karaliene. Labai įspūdingas augalas, pasiekiantis 2 metrų aukštį. Žydi švelniais rožiniais žiedynais, kurie dekoratyvūs ir nužydėję. Drėgnoje dirvoje suauga į milžiniškus sąžalynus.
Raudonoji vingiorykštė (Filipendula rubra) VENUSTA MAGNIFICA. Nuotr. R.Laurinavičienė
Visos rūgtys (lot. Polygonum) prijaučia drėgnai dirvai. Polygonum polymorpha – ne išimtis. Auga lėtokai, bet per kurį laiką pasiekia 2×2 m dydį. Puikus, itin ilgai žydintis augalas, gera kompanija šlapiamėgėms raudoklėms. Puikus derinys jūsų sodybos pakrantei.
Rūgtis (Persicaria polymorpha) ir paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria). Nuotr. R.Laurinavičienė
Paprastoji gyvatžolė (lot. Bistorta major) – dažnas augalas šlapiose Lietuvos pievose bei pamiškėse. Šios veislės žiedynai stambesni, dekoratyvesni. Žydi vasaros pradžioje.
Paprastoji gyvatžolė (Persicaria bistorta) SUPERBA. Nuotr. R.Laurinavičienė
NATŪRALUS VANDENS TELKINYS – MAŽIAU PROBLEMŲ
Kad ir kokius augalus pasirinksite, nepamirškite, kad geriausias vandens telkinys yra toks, kuriame susiformavusi sveika ekosistema. Kursuose „Sodybos apželdinimas“ I.Auželienė pakomentuoja dalyvių problemas, kurios susijusios su vandens telkiniais. Dažniausios problemos – tai krantų sutvarkymas ir drumstas, maurojantis vanduo. Tam turi įtakos ir kūdros dydis, ir gylis, ir pritekantys vandenys, ir gruntas. Ji sako, kad net ir geriausiomis sąlygomis ekosistema susiformuoja ne per vienerius metus, todėl nereikia tikėtis, kad viskas bus tobula iškart.
Upelis sodyboje – smagi vieta ir suaugusiems, ir vaikams. Nuotr.L.Liubertaitė
Tačiau su laiku kūdroje savaime turi atsirasti vandens augalų, smulkios gyvūnijos, net žuvų. Įvedant papildomus augalus ir įveisiant žuvis, reikia žinoti daugiau ir numatyti, kaip šie veiksmai pakeis ekosistemą.
Na o pakrantę gražiai apsiželdinti visada galima, kad joje būtų ne tik jauku, bet ir gražu. Tebūnie tai jūsų šių metų planas!
Straipsnis buvo publikuotas ir LRytas.lt portale.
Taip pat skaitykite:
“Įsigijote ar paveldėjote sodybą? Dažniausios naujų šeimininkų klaidos”
“Dideli medžiai sodybai: kaip pasirinkti”
