Kas yra sėjomaina ir kodėl verta ją išbandyti savo darže? Aiškius atsakymus su konkrečiais pavyzdžiais rasite žemiau, tad skaitykit ir pradėkite sumaniai planuoti savo vasaros daržą.
Kas yra sėjomaina
Paprastai sakant, sėjomaina – tai daržovių auginimas, kasmet kaitaliojant jų auginimo vietas. Kam reikia to kaitaliojimo? Skirtingiems augalams reikalingos skirtingos maistinės medžiagos. Be to, kai kurie maitinasi labiau dirvos paviršiuje esančiomis medžiagomis, o kiti siurbia jas iš gilių dirvožemio sluoksnių. Tad jei vienos rūšies augalus tame pačiame dirvožemyje auginame kelis metų iš eilės, reikiamų medžiagų kiekis ilgainiui išsenka, dirvožemis nuskursta, tad ir gero derliaus jame užauginti tikėtis neverta. O sėjomaina padeda išnaudoti visą dirvožemio potencialą jo nenualinant.
Sėjomaina praktikuojama jau daugybę šimtmečių, o šiandien jos naudą pagrindžia ir moksliniai tyrimai. Šis metodas taikomas dideliuose ūkiuose visame pasaulyje, siekiant padidinti jų našumą ir efektyvumą. Bet net jei jūsų daržas – vos kelios lysvės, sėjomaina irgi atneš teigiamų pokyčių.
Sėjomainos nauda jūsų daržui
- Gerina dirvožemio būklę. Kasmet sodinant skirtingų poreikių turinčius pasėlius, dirvožemis yra naudojamas skirtingu intensyvumu, o labiausiai nualinti jo sluoksniai turi laiko atsistatyti ir vėl prikaupti maisto medžiagų. Tokiu būdu dirvožemis ilgai išlieka sveikas ir derlingas.
- Padeda kontroliuoti kenkėjų ir augalų ligų plitimą. Kenkėjai ir augalų ligos greičiausiai dauginasi ten, kur metai iš metų auga tos pačios rūšies augalai. O sėjomaina gerokai apsunkina jiems gyvenimą, mat kasmet keičiant pasėlius, parazitai ir ligos atkertami nuo juos maitinančio šaltinio. Tokios „slėpynės“ nuvargina kenkėjus ir per kelis metus gali sumažinti jų kiekį dirvoje iki visai nekenksmingo lygio.
Turbūt jau aiškiau, kas yra sėjomaina. Tai išties puikus ir gana paprastas būdas išnaudoti visas dirvožemio galimybes jo neskurdinant, sumažinti kenkėjų daromą žalą ir natūraliu būdu užauginti gausų derlių net ir nedideliame darže. Kaip tiksliai tai daryti, skaitykite toliau.
Paprasta sėjomainos schema jūsų daržui
Vienas paprasčiausių ir tradicinių sėjomainos taikymo būdų yra toks:
1 ŽINGSNIS. Suskirstykite savo auginamas daržoves į 4 pagrindines grupes:
- šakninės ir svogūninės daržovės;
- vaisinės daržovės;
- lapinės, prieskoninės ir kopūstinės daržovės;
- ankštinės daržovės.
Toks grupavimas yra paremtas paprasta logika – jei valgome daržovės šakniavaisį, augantį po žeme, tokią daržovę priskiriam prie šakninių, jei valgom antžeminę lapinę dalį – lapinėms ir pan. Vienos grupės arba giminingos daržovės yra reiklios panašioms maistinėms medžiagoms, todėl gali sėkmingai augti vienoje lysvėje.
2 ŽINGSNIS. Atskiras daržovių grupes sodinkite į joms skirtas vietas lysvėse. Paprasčiausia ir aiškiausia būtų, jei turėtumėt 4 atskiras lysves, nes taip kiekvienai daržovių grupei tektų po vieną lysvę.
Sėjomainai ypač tinka pakeltos lysvės – jos ne tik aiškiai apibrėžia vienai daržovių grupei skirtas ribas, bet ir suteikia daržui tvarkingumo. Be to, jas galima susinumeruoti, kad užrašuose greitai galėtumėte pažymėti, kas kurioje lysvėje auga. Plačiau apie pakeltų lysvių privalumus galite paskaityti kitame „Geltono karučio“ straipsnyje – spauskite čia.
Kas yra sėjomaina ir kaip ją pritaikyti savo darže, gerai matosi iliustracijoje žemiau. Čia pateikiamas pavyzdys, kaip lysvėmis kasmet „mainosi“ skirtingos daržovių grupės. Pavyzdžiui, jei pirmaisiais metais į 1-ąją lysvę sodinate bulves, tai antraisiais metais jas sodinsite į 2-ąją lysvę, o 1-oje atsidurs ankštinės kultūros. Ankštiniai papildo dirvą azotu, tad atgaivina ją po gausiai maistinių medžiagų resursus naudojančių šakninių daržovių. Bulvės į pirmąją lysvę vėl bus sodinamos tik penktaisiais sėjomainos metais.
Sėjomainos schemų įvairovė
Mano pateiktas sėjomainos pavyzdys yra pats paprasčiausias, todėl aiškiausiai atspindintis esminį sėjomainos principą. Bet sėjomainos schemų gali būti labai kur kas įvairesnių ir gerokai sudėtingesnių. Be to, net ir daržo specialistai ne iki galo sutaria, kokios daržovių grupės turi sekti viena kitą. O ir daržovių skirstymas į pagrindines grupes skiriasi. Pavyzdžiui, vieni kopūstus grupuoja kartu su lapinėmis daržovėmis, o kiti juos mato vienoje lysvėje su šakniavaisiais.
Bet tikriausiai, kaip yra gausybė viena kitai prieštaraujančių žmonių mitybos teorijų, taip egzistuoja ir skirtingi požiūriai į augalų mitybą. Dar daugiau – kaip vienos ar kitos daržovės augs jūsų darže, priklauso ir nuo sėklų kokybės, konkrečios jūsų gyvenamosios vietovės sąlygų, dirvožemio derlingumo ir kitų faktorių. Tad visada siūlome pradžiai rinktis kiek įmanoma paprastesnį variantą ir adaptuoti jį savo daržui.
Kūrybiškas teorijos taikymas savame darže
Tegu teorinės subtilybės lieka mokslininkams, o mums svarbiausia įvertinti realius savo poreikius ir teoriją kūrybiškai pritaikyti praktikoje. Tad ką daryti, jei jūsų daržas „nelepta“ į tradicinės sėjomainos schemos rėmus?
Tarkim, turite ne keturias, o dvi ar dvidešimt lysvių. Skirtingoms daržovių grupėms skirkite po tiek lysvių, kiek norisi, priklausomai nuo to, kiek ir kokių daržovių suvartojate. Nuo lysvių skaičiaus sėjomainos esmė nesikeičia. Svarbiausia laikytis principo, kad tos pačios grupės daržovės bent kelis metus negali grįžti į savo pirmąją lysvę. Gal dalis bulvių į tą pačią lysvę grįš po ketverių metų, o dalis jau po trijų. Bet taip irgi geriau, nei jas visada auginti toje pačioje vietoje.
Jeigu visai neauginate kurios nors grupės daržovių arba jų auginate labai mažai, tarkim ankštinių, irgi ne bėda. Ankštiniai gali užimti visai nedaug vietos lysvėje, o šalia galima auginti kitos grupės daržoves, pavyzdžiui, salotas ar prieskonines žoleles.
Kitaip tariant, variacijų yra begalė, o vienintelis patikimas kelias sužinoti, kas tinka būtent jūsų daržui, yra bandymas. Tad tiesiog pradėkite nuo paprasčiausio galimo varianto, o tada stebėkite, ar pasirinktas būdas pasiteisina jūsų darže, o galbūt kažką reikia pakeisti.
Planavimo svarba
Kai jau žinote, kas yra sėjomaina ir norite ją išbandyti, pradėkite daržą planuoti iš anksto ir viską žymėkitės. Patikėkite, pirmus ir antrus metus gal ir prisiminsite, kur kas susodinta, bet paskui atsekti galus darysis vis sunkiau, jei neturėsite visko aiškiai užsirašę. Užsiveskite specialią užrašinę, naudokitės pasirinkta mobiliąja programėle ar susikurkite nuolat atnaujinamą dokumentą kompiuteryje, kad galėtumėte žymėtis, ką, kur ir kada sodinate. Tokie užrašai leidžia matyti, kas pasiteisino, o kas ne, tad ir padeda ateityje išvengti tų pačių klaidų ir gerokai sutaupyti laiko.
Dar didesnis derlius vienoje lysvėje
Galite žengti dar toliau ir neapsiriboti tik lysvių kaitaliojimu. Prieš sodindami vėlyvesnes daržoves, toje pačioje lysvėje galite spėti užauginti ankstyvą derlių. Arba po ankstyvųjų daržovių nuėmimo dar galima spėti užsiauginti trumpos vegetacijos daržoves vėlyvam derliui. Tai naudinga, nes žemė nestovi tuščia ir subalansuojamos dirvos sąlygos.
Pavyzdžiui, prieš sodinant pomidorus, baklažanus, paprikas, toje pačioje lysvėje galima pasėti ankstyvąsias salotas, ridikėlius, pipirnes.
O jei derlių jau nuėmėte, bet iki žiemos dar yra laiko, sėkite sideratines kultūras: garstyčias, vikius, liucernas ir kt. Jos papildys dirvą svarbiais mikroelementais ir organinėmis medžiagomis, tad kitais metais derlius bus dar geresnis.
Sėjomaina ir daugiametės kultūros
Sėjomaina netaikoma daugiametėms kultūroms. Atskirai yra auginamos:
- braškės;
- avietės;
- rabarbarai;
- smidrai.
Kai po kelerių metų norėsite šiuos augalus atnaujinti, jiems irgi paieškokite naujos vietos savo darže, kur dirvožemis būtų dar pilnas reikalingo maisto resursų.
Mišrus daržas
Dar vienas natūralus būdas gauti gausų derlių stipriai neišbalansuojant dirvos, yra įvairių daržovių auginimas bendrame plote. Mišriame darže kartu auginamos skirtingo tipo daržovės pasiima maisto medžiagų iš skirtingų dirvos sluoksnių, dera kitu metu, o jų įvairovė klaidina kenkėjus. Šio metodo jau negalime vadinti sėjomaina, bet tai yra alternatyvus ir taip pat natūralus būdas auginti daržoves atsižvelgiant į jų mitybos poreikius.
Norint sėkmingai derinti skirtingas daržoves, kad jos neužgožtų viena kitos ir puikiai derėtų, nuojautos neužtenka. Susistemintų ir išgrynintų žinių bei praktinių patarimų galite gauti nuotoliniuose „Geltono karučio“ kursuose „Šiuolaikinis daržas“. Juose išmoksite daržo planavimo gudrybių ir atrasite jums tinkamiausius daržo sprendimus. Išsamiau apie kursų programą galite skaityti čia.
Ką daryti su šiltnamio dirvožemiu
Šiltnamyje sėjomainos principus taip pat reikia taikyti, tačiau tai sudėtinga: dažniausiai ten auginame pomidorus ar agurkus, jokios įvairovės ten neprigalvosim. Jei negalime keisti daržovių, galime keisti dirvožemį:
- Idealu būtų kiekvienais metais perkelti šiltnamį į kitą vietą, kur prieš tai augo kitos kultūros. Jeigu jūsų darže ne stacionarus šiltnamis, o tiesiog keičiami lankai su užtraukiama plėvele, tai kasmet juos tvirtinkite ant kitos lysvės;
- Įprastame šiltnamyje rekomenduojama kiekvienais metais dirvožemį papildyti kompostu. Žemės sluoksnis natūraliai sumažėja, tad papildydami kompostu, praturtiname jį organinėmis medžiagomis naujajam sezonui;
- Jei pastebite, kad šiltnamyje daržovės smulkėja, derliaus mažėja, jei vis anksčiau užpuola ligos ar kenkėjai, vadinasi, vien komposto nebepakanka, teks keisti šiltnamio dirvožemį – didelę jo dalį išnešti ir užpildyti nauju.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Metalinės pakeltos lysvės darže: argumentai jų naudai“
„Daržovės žiemą: štai ką išlaikėm iki pat vasario mėnesio“
„Pomidorai, kurių nereikia genėti – viskas apie juos“
KURSAI INTERNETU:
Nuotoliniai apželdinimo kursai – tai video pamokos su patarimais, pavyzdžiais ir užduotimis. Visas kursų programas rasite paspaudę čia.
