Lelijos grįžta į šiuolaikinius lietuviškus gėlynus su trenksmu. Nematytos lelijų veislės jau pavergė sodininkų širdis, o spalvų ir formų įvairovė stebina sodininkus ir mėgėjus. Nuo seno vertinamos kaip nelepūs ir ypatingai dekoratyvūs augalai, šios tautiniu simboliu tapusios gėlės grįžta ir į madingus šiuolaikinius gėlynus.
Mados tendencija – nostalgiški augalai
Lelijos, neatsiejama lietuviško gėlių darželio dalis, kurį laiką buvo tarsi pamirštos. Jas soduose išstūmė lendrūnai, ežiuolės, gojiniai šalavijai ir miskantai. Tačiau šiuolaikiniuose gėlynuose tradiciniai augalai vėl atranda savo vietą. Sodo mados ciklas sukasi ratu, tad apželdinimo ekspertų nestebina pastebimas noras į gėlynų kompozicijas vėl įsileisti lelijas.
2023-iaisiais stebėjome Sarah Price sukurtą sodą su vilkdalgiais, laimėjusį aukso medalį prestižinėje RHS Čelsio parodoje Didžiojoje Britanijoje. Ten šios senovinės gėlės buvo ištrauktos į naują šiuolaikinį kontekstą, ir jame nepaliko abejingų.
Specialistų teigimu, vis sparčiau populiarėjančios lelijos tikrai taps šiuolaikinių sodų ašimi, nes veislių įvairovė leidžia rinktis variantus, kurie tiks būtent jūsų gėlyno nuotaikai. Subtilios miškinės lelijos žiedeliais aplipusiomis „kekėmis“, o gal didžiulis ekstravagantiškas „lelijų medis“ – platus spalvų ir žiedų formų pasirinkimas jau prieinamas ir lietuviams.
Auga susidomėjimas ir pardavimai
Emedelynas.lt internetinėje parduotuvėje klientų susidomėjimas auga būtent šiomis trimis lelijų kategorijomis:
- Miškinės lelijos, tikriausiai dėl savo ažūrinių į išorę užsirietusių vainiklapių bei auginimo praktiškumo – jos itin atsparios šalčiui, o nepersodintos vienoje vietoje gali augti gana ilgai.
- Pilnavidurės rytietiškos („double oriental“) lelijos pasižymi savo įspūdingai ir prabangiai atrodančiais žiedais, lengvu kvapu. Jos gan vėlyvos ir šį ypatingą grožį tenka labiau pasaugoti – jos mažiau atsparios šalčiui, tad patariama gerai pamulčiuoti žiemą ar net iškasti.
- OT (Oriental x Trumpet) lelijų hibridai, dar populiariai vadinami „lelijų medžiais“. Jie unikalūs dideliais ir stipriai kvepiančiais žiedais bei įspūdingu aukščiu (gali siekti net iki 2 m). Atsparūs šalčiui, nereikia iškasinėti prieš žiemą – vienas geriausių pasirinkimų Lietuvos sąlygomis.
„Nors anksčiau soduose žmonės ir prisibijodavo lelijų dėl intensyvaus kvapo ar vargo iškasinėjant, dabar visi jau spėjo įsitikinti, kad įvairios veislės pasižymi švelnesniu kvapu, o azijinės lelijos iš viso jo neturi. Taip pat ir su atsparumu šalčiui – pasirinkus atsparias veisles, jų iškasinėti tikrai nereikia,“ augantį susidomėjimą lelijomis aiškina Margarita Vasiliauskaitė, internetinės prekyvietės Emedelynas.lt vadovė.
„Specializuotoje el. prekyvietėje Emedelynas.lt, kur patogiai vienoje vietoje augalus ir sodo prekes galima įsigyti iš skirtingų pardavėjų iš visos Lietuvos, net žiemos viduryje pastebime didžiulį susidomėjimą vasarą žydinčiomis gėlėmis, ypač į madą sugrįžtančiomis lelijomis. Čia pasirinkime galima rasti nuo įprastų klasikinių iki įdomesnių formų ir spalvų lelijų rūšių bei veislių.“
Lelijos – nostalgiškas augalas
Rinkdamiesi augalus gėlynui, dažnai lyg netyčia pasirenkame tuos, kuriuos matėme ir mamų, močiučių gėlynuose nuo vaikystės. Tokia nostalgija ir artimųjų prisiminimas gali būti gražus ir sentimentalus momentas net ir šiuolaikiškai atrodančiame jūsų gėlyne.
Visoje Lietuvoje, o ypač Žemaitijoje lelijos – tradicinis augalas, kuris būdavo sutinkamas kiekviename darželyje. Lelija, kaip ir rūta, liaudies dainose perteikia merginos nekaltybės, vaisingumo, moteriškojo prado idėją. Lietuvių heraldiniuose ženkluose lelija atvaizduojama dar nuo XII amžiaus.
Sodinimas rudenį ir pavasarį
Išsirinkote norimas ir jūsų sklypo sąlygoms tinkamas lelijas, įsigijote svogūnėlius – kas toliau? Lelijas galima sodinti ir iš rudens (rugsėjį), ir pavasarį (balandį). Jos puikiai augs derlingoje, purioje, neužmirkusioje dirvoje. Lelijos mėgsta saulėtą, šiltą ir drėgną aplinką, tačiau jokiu būdu ne užmirkusį dirvožemį, tad nereikėtų persistengti jas laistant. Ir sodinti reikėtų tokioje vietoje, kur nei po lietaus, nei tirpstant sniegui neužsilaiko vanduo. Geriausias dirvožemis lelijoms – neutralus arba lengvai rūgštus priesmėlis bei lengvas priemolis. Sunkiose, molingose dirvose jas sodinti reikėtų į duobutę įmaišius smėlio ir durpių.
Pasodinus rudenį, žiemai svogūnėlius reikėtų mulčiuoti gana storu durpių sluoksniu, kuris padės dirvožemyje subalansuoti drėgmę ir apsaugos nuo staigių temperatūrų pokyčių, didelių šalčių. Pavasarį jį šiek tiek prasklaidžius, durpių mulčią galima palikti ir šiltajam sezonui.
Pavasarį sodinant lelijų svogūnėlius, juos saugokite ir nepažeiskite, nes tais metais lelija gali nepražysti. Pasirodžius pirmiesiems lelijų daigams, galima juos palieti kalio permanganato tirpalu, pabarstyti šiek tiek azoto trąšų.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Valgomos gėlės? Pabūkite gurmanai ir paragaukite viendienių!“
„Fantastiškos viendienės: auginimas, dauginimas ir rekomenduojamos veislės“
SUSIJĘ KURSAI:
„Augalų komponavimo dirbtuvės“ – tai praktiškos ir smagios kūrybinės dirbtuvės, kuriose išmoksite iš medžių, krūmų ir gėlių sukurti harmoningą kompoziciją ir netgi pasidaryti augalų susodinimo planą su atstumais ir kiekiais.
